Neseniai pradėjo veikti telefono linija, kuria apie narkotikų platintojus galima pranešti anonimiškai. Iki vasario pabaigos, per pirmas dvi savaites, policija sulaukė 200 skambučių.

Kuomet žmogus nepagalvoja apie anonimiškumą, tai gali baigtis smurtu. Paauglė užsipuolė bendraklasę šiai esą pagrasinus ją įduoti policijai.  

„Galimai, kad platina ir galimai, kad vartojo narkotines medžiagas. Konkrečiai „Smile“ kažkokias“, – pasakojo sumuštos paauglės mama Viktorija. 

„Žinoma, nustebino. Nėra įvykis, kuris kasdien kartojasi. Arba iš viso kartojasi. Kad muštųsi merginos, taip turbūt dar nebuvo“, – stebėjosi gimnazijos direktorė Jolanta Gutauskaitė-Janulevičienė. 

„Kuprinė suplėšyta, plaukų kuokštas išrautas“, – pasekmėmis pasidalijo nukentėjusiosios mama. 

„Tos mergaitės nėra šiandien mokykloje, bet kol nėra įrodyta, nei viena, nei kita pusė nėra teisi“, – aiškino gimnazijos direktorė. 

Anot sumuštos paauglės mamos, smurtavusi mergina konflikto metu galėjo būti apsvaigusi.  

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Mano vaikas sulaukė grasinimų iš savo klasiokės, kad bus nužudyta ir, kad ji nemato tame nieko blogo. Sakė, kad nebijo to padaryti, nes ne kartą jau yra išsukta, galimai, geras pareigas užimančio dėdės“, – pasakojo mama Viktorija. 

Tuo pat metu, bendraklasiai užsimena, kad merginos jau ir prieš keletą mėnesių konfliktavo. Dėl ko nėra aišku.  

„Problemų iki šiol su jomis neturėjome“, – sakė J. Gutauskaitė-Janulevičienė. 

Kuprinė suplėšyta, plaukų kuokštas išrautas.

Tiesa, paaugliai žurnalistams aiškino, kad narkotikų pačioje mokykloje niekas nepardavinėja. Nors tikina patys narkotikų nevartojantys, esą ir kaina, ir vadinamojo „Smile“ poveikis yra visiems gerai žinomas. Skaičiuoja, kad mažiausiai vienkartinei dozei pakanka ir dviejų eurų.

Bendraklasių nufilmuotą smurto protrūkį, sumuštos paauglės mama pati paviešino feisbuke. Kreipėsi į teisėsaugą, sako turinti daugiau įrodymų dėl galimo narkotikų platinimo.  

Policija šiuo metu renka medžiagą, o tada spręs, ar jos užtenka, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą.  

„Šita mokykla iš tikrųjų yra gera mokykla, negalime sakyt, kad ji yra bloga. Bet patys suprantate, kad visur pilna šitos bėdos“, – kalbėjo sumuštos paauglės mama. 

„Kiekvienas pranešimas nėra lygu iš karto ikiteisminiam tyrimui arba administracinei teisenai pradėti. Kiekvienu atveju reikia surinkti duomenų, papildomų įrodymų“, – aiškino Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. 

Anot pareigūnų, pranešimų apie galimai pačių moksleivių platinamas narkotines medžiagas pasitaiko neretai. Vis dažniau apie tai praneša pačios mokyklos.  

„Pranešimų gauname nemažai, tačiau daugiausia praneša ne moksleiviai, bet suaugę žmonės, socialiniai darbuotojai arba tie patys tėvai“, – teigė R. Matonis. 

Jei nusikaltimu įtariamas paauglys, jaunesnis nei 16 metų, tai už jo veiksmus atsako tėvai, o ne jis pats. Tačiau nuo 16 metų situacija keičiasi.  

„Jei tai yra administracinė atsakomybė, tai yra bauda, o jei baudžiamoji, tai vėlgi priklauso ar tai yra disponavimas, ar platinimas“, – sakė Policijos departamento atstovas. 

Už narkotikų platinimą gali grėsti laisvės atėmimas nuo 5 iki 15 metų.