Portalo svečias
Albertas Skurvydas
Gerbiamas Rektoriau, turite nemaža kieki mokinių kurie dirba uzsienio prestižiniuose universitetuose, ar negalvojate apie ju sugrazinima i LKKA.
ar be sporto disciplinu LKKA turi ka pasiulyt? georgafija ir turizmas - kas tai per specialybe?
Ar turit numate priemones, kaip gerinti studiju kokybe?
Sveiki. Kiek mūsų valstybė skatina žmones sportuoti? Kaip yra kitose šalyse?
Sveiki. Ar turite viziją kaip per artimiausius penkerius metus keisis Akademija?
Ar Jums netarodo, kad LKKA misija - yra rengti čempionus? gal būt, Jūs klystate, kad akcentuojate tyrimus ir mokymą, o daugiau reikėtų treniravimo.
Sveiki. Kokia Akademijos infrastruktūra? Ar ketinate perimti Sporto halę? Ar valdyti su kitais universitetais?
Esu moksleivė, labai norėčiau studijuoti kineziterapiją. Man iškilo klausimas - ką pasirinkti, VU, Sveikatos mokslų Universtitetą ar LKKA..Kuo Jūs galite nustebinti? Kuo Jūs skiriatės nuo kitų?
Kaip suprantate Universiteto stambinimo idėją? ar tik didelis universitetas gali būti geras?
Kokios studijos programos yra orientuotos į gyventojų sveikatos stiprinimą?
Kaip Jūs manote, kiek studentui reikėtų praktikos užsiėmimu, lyginant su teoriniais?
Gerb. Rektoriau. Ar Jum neatrodo, kad Jūs per daug nugrybavote į lankas su moksliniais straipsniais ir visiškai pamiršote praktines katedras kurios ir turi pagrindinę užduotį išmokyti studentus kad jie mokėtų kitus mokyti ir patys suprastų ką daro. Dabar toks vaizdas, kad darbas vertinamas tik pagal mokslinius straipsnius. Ar LKKA mokslinis institutas ar pedagogų rengimo aukštoji mokykla?. Kur dingo sportinio meistriškumo grupės? ar pakanka fakultatyvų specializuotoj AM. Dėkoju.
Kaip Jūs manote, kokio lygio LKKA yra mokslo pasiekimai?
Gerb. Rektoriau, ar galėtumėte palyginti kiek praktinių užsiėmimų turi dabartinis studentas ir kiek jų turėjo studentas prieš 10 metų? Aš klausiu todėl, kad kažkas jau senokai galvoja, kad akademijoje specialistus galima paruošti auditorijoje.
Gerb. rektoriau , koks jūsų požiūris į mūsų šalyje vyraujančią nuomonę, kad Lietuva "krepšinio valstybė"? Tai gal vertėtų Lietuvos kutūros akademiją pervadinti į Lietuvos krepšinio kultūros akademiją
Noriu paklausti, ar akademijoje dėsto dėstytojai iš užsienio šalių? Kokios yra galimybės rašyti baigiamąjį darbą kartu su užsienio studentais?
Ar planuojate gerinti studijų kokybę Akademijoje ir kokiais būdais?
Rektoriau, Kai susijungė gerokai stipresni už jus į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, ar Jums neatrodo kad Jūsų ateitis tampa neaiški? Jūs vis dar tikitės išlikti nepriklausomi? Žinau Jūsų atsakymą, bet ar jis realus?
Kokios galimybės baigus Akademiją susirasti darbą? Ar turit duomenų, kiek įsidarbina baigę mokslus?
Kiek Akademijos auklėtinių žaidžia žymiausiuose sporto klubuose? Ar ketinate turėti aukščiausio krepšinio ar futbolo klubą dalyvaujantį Lietuvos pirmenybėse?
Kokios pastaraisiais metais populiariausios specialybės jūsų akademijoje? Pamenu, kažakada lyg ir kineziterapija buvo? Turizmo vadyba?
dabar kažkokia mada tapo bėgiojimas. visi laksto, kas tik netingi. Gal trumpai galėtumėte papasakoti kaip taisyklingai bėgioti?
Baigiau jūsų akademiją. dabar neblogai dirbu viename sporto klubų, treneriu. Pastebiu vieną blogą tendenciją - nors daug kalbama, tačiau lietuviai vis mažiau sportuoja. jauno moterys atrodo apkūnios ir toliau daug valgo kaloringo ir nesveiko maisto. ką matote jūs? Ar iš tiesų tokia prasta padėtis? Kokie ateina nauji studentai? ar jie taip pat nesirūpina kūnu?
Ar pritartumėte minčiai, kad aukštasis mokslas Lietuvoje tapo tik turtingajai visuomenės ląstelei prieinamas dalykas?
Mačiau, kad nesenai Jus išrinko rektoriumi. Ką ketinate keisti Akademijoje?
Kokias turite tarptautines, su kitais užsienio universitetais parengtas studijų programas?
Ar reikia Akademijai mokslinių tyrimų? Rengiate trenerius, mokytojus... Ar turite mokslininkų?
Visuomenė Akademiją supranta, kaip sportininkus rengiančią aukštąją mokyklą. Kiek sportininkų studijuoja Akademijoje? Ar sudarote išskirtines sąlygas?
Praėjusiais metais į visas aukštąsias priimta mažiau studentų. Ar panaši padėtis Akademijoje? Kaip skatinate studentus pasirinkti Akademiją?
Mačiau žinutę, kad LKKA užima antrą vietą internetiniame Pasaulio universitetų reitinge. Kiek šis reitingas atspindi tikrąją padėti Akademijoje?
Kodel LKKA , Jums vadovaujant , tapo ''artimu draugu rato '' pelno organizacija , o visiskai nustota galvoti ir remti studentu sporta , modernizuoti ir kurti sporto bazes , rengti ivairias sporto varzybas ir turnyrus , kaip buvo senais laikais , be ''artimu draugu ratelio '' ? Aciu .
Ar dar gyva Žaliakalnio sporto slėnio idėja?
Kaip vertinate Seimo nario V. Gedvilo eferą, kai išmetė Jūsų komandos rengtą Fizinio aktyvumo skatinimo strategiją į šiukšlinę ir vietoj jos priėmė savo sporto strategiją???
kodel vienas is LKKA PROREKTORIU yra supainiojes viesuosius ir privaciuosius interesus [ VADOVAUJA : 1 . SPORTO FEDERACIJAI . 2. Sporto klubui. 3. Prekiauja maisto papildais . 4. Atstovauja kelioms maisto papildu firmoms . 5.Naudojasi pagal panauda gautomis patalpomis miesto centre. 6. Proteguoja jo klube sportuojancius studentus . 7. Nemoka nuomos uz savo UAB' a. 8. Uz jo vadovaujamu UAB'o ir federacijos komunalines palaugas , telefono , fakso bei interneto paslaugas mokama is VSI [ sporto klubo nariu surinkto nario mokescio ] lesu . Ir t.t...
Ar numatoma Kūno kultūros Akademijoje atgaivinti sportą, suaktyvinti sporto centro veiklą, nes kitose universitetose sportui skiriama žymiai daugiau dėmesio ir finansavimo.
Gerbiamas Rektoriau, turite nemaža kieki mokinių kurie dirba uzsienio prestižiniuose universitetuose, ar negalvojate apie ju sugrazinima i LKKA.
Jie jau grįžta.
Ačiū už klausimus. Iki kitų malonių susitikimų,
Albertas Skurvydas.
Ar Jums netarodo, kad LKKA misija - yra rengti čempionus? gal būt, Jūs klystate, kad akcentuojate tyrimus ir mokymą, o daugiau reikėtų treniravimo.
Tikrai ne. Tiek akademijai, tiek ir Lietuvos ir pasaulio universitetams proto dar ilgai nebus per daug. Todėl mes privalome visas pastangas dėti, kad kuo labiau akademijoje kultivuoti aukščiausio lygio mokslinį pažinimą. Tiktai tada mes būsime reikalingi visuomenei.
Sveiki. Kokia Akademijos infrastruktūra? Ar ketinate perimti Sporto halę? Ar valdyti su kitais universitetais?
Akademija plečia savo infrastruktūrą, ypač panaudojant ES struktūrinius fondus. Paminėsiu, kad akademija dabartiniu metu baigia renovuoti biblioteką, Birštono bazę ir kt. Artimiausiu metu turėsime susitikimą su nauju miesto meru ir vėl kalbėsimės apie Dariaus ir Girėno komplekso efektyvesnį panaudojimą studijoms ir Kauno gyventojų sportui bei sveikatinimui.
Esu moksleivė, labai norėčiau studijuoti kineziterapiją. Man iškilo klausimas - ką pasirinkti, VU, Sveikatos mokslų Universtitetą ar LKKA..Kuo Jūs galite nustebinti? Kuo Jūs skiriatės nuo kitų?
Mes ypač didžiuojamės kineziterapijos studijomis, nes ne tik visos kineziterapijos programos yra sėkmingai akredituotos tarptautinių ekspertų, bet ir kineziterapeutų rengimas LKKA turi seniausias tradicijas Lietuvoje. Mes kineziterapeutus pradėjome rengti pirmieji Lietuvoje, t.y. prieš 65 metus. Stiprioji mūsų kineziterapeutų rengimo pusė, kuri yra neabejotinai geriausia Lietuvoje, tai yra judesių ir sporto mokslo pasiekimų integravimas į reabilitacijos studijas. Nė vienoje Lietuvos kineziterapijos programoje nerasime tokių šiuolaikinių reabilitacijos temų kaip robotų taikymas, neuroprotezų taikymas, neuroreabilitacija, CIT metodikos ir t.t.
Kaip suprantate Universiteto stambinimo idėją? ar tik didelis universitetas gali būti geras?
Stambinimą pirmiausia suprantu ne universiteto "sienų praplėtimo" prasme, bet universiteto dalykiškais ryšiais su geriausiais pasaulio mokslo ir studijų centrais bei visuomene. Pagal dydį mūsų akademija tarp Europos aukštųjų mokyklų yra šiek tiek aukščiau už vidurkį. Ir dar kartą: didelis tikrai nėra suprantamas automatiškai kaip geras - svarbu kokybiškai, t.y. geriausiai atlikti savo darbą.
Kokios studijos programos yra orientuotos į gyventojų sveikatos stiprinimą?
Sveikata ir fizinis aktyvumas, sportinė rekreacija ir turizmas, kūno kultūra ir iš dalies treniravimo sistemos.
Gerb. Rektoriau, ar galėtumėte palyginti kiek praktinių užsiėmimų turi dabartinis studentas ir kiek jų turėjo studentas prieš 10 metų? Aš klausiu todėl, kad kažkas jau senokai galvoja, kad akademijoje specialistus galima paruošti auditorijoje.
Niekas akademijoje negalvojo ir dabar negalvoja, kad galima specialistus parengti tik auditorijoje. Deja, yra kitas mąstymo stereotipas: specialistus (sporto šakų trenerius) galima parengti tik treniruojantis. Praktinių pratybų akademijoje yra apie 56 kreditai. Iš jų praktikai - 16 kreditų, specializacijoms - 22 kreditai, atskirų sporto šakų įgūdžių mokymui - 16 kreditų. Šis skaičius mažai keičiasi 20 metų. TIesa, yra Europoje sporto universitetų, kurie rengia tuos pačius mano minėtus sporto šakų trenerius praktikai skirdami tik apie 10-30 kreditų. Šioje srityje, t,y. praktikoje mes esame tarp Europos sportinių universitetų vieni iš lyderių, Dar kartą noriu priminti, kad mes esame sporto universitetas, o ne sportininkų rengimo "kalvė". Visais būdais ir visiems norime pasakyti, kad mūsų pagrindinė vertybė - aukščiausio lygio mokslinis pažinimas ir jo sklaida studijose bei visuomenėje.
Gerb. rektoriau , koks jūsų požiūris į mūsų šalyje vyraujančią nuomonę, kad Lietuva "krepšinio valstybė"? Tai gal vertėtų Lietuvos kutūros akademiją pervadinti į Lietuvos krepšinio kultūros akademiją
Akademijos tikrai pervadinti nereikia, nes akademijoje yra 10 studijų programų, kurių tik vienoje yra rengiami krepšinio treneriai ir be jų dar rengiame dar daugiau kaip 30 sporto šakų trenerius. Tiksliausiai mes vadintumėmės Lietuvos sporto, sveikatinimo, reabilitacijos ir rekreacijos universitetu.
Noriu paklausti, ar akademijoje dėsto dėstytojai iš užsienio šalių? Kokios yra galimybės rašyti baigiamąjį darbą kartu su užsienio studentais?
Kasmet atvyksta daugiau kaip 20, pradėjome kviestis vizituojančius profesorius, turime sutartis su 48 Europos universitetais, visa tai leidžia studentams pajusti ne tik mūsų, bet ir kitų šalių universitetų studijų kultūrą.
Rektoriau, Kai susijungė gerokai stipresni už jus į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, ar Jums neatrodo kad Jūsų ateitis tampa neaiški? Jūs vis dar tikitės išlikti nepriklausomi? Žinau Jūsų atsakymą, bet ar jis realus?
Nė vienos insituticijos ateitis nėra aiški. Pridursiu, kad mūsų visos 10 studijų programų yra neabejotinai Lietuvoje originalios ir geriausios. Todėl patikslinsiu klausiantįjį pagal kokį rodiklį mes esame silpnesni, jeigu mūsų programos geriausios? Mes nesilyginame su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos studijomis, nes mūsų studijos nėra medicinos. MŪsų studijos yra susietos su sportu. Neabejotinai mes turime bendradarbiauti ne tik su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, bet ir kitais Kauno ir kitų šalių universitetais. Mes labai norėtume ir visas pastangas dėsime, kad turėtume bendras studijų programas, tačiau niekas ir dabar netrukdo mums bendradarbiauti. Nebūtinai reikai būti po vieną universitetą, kad galėtume bendradarbiauti.
Kokios galimybės baigus Akademiją susirasti darbą? Ar turit duomenų, kiek įsidarbina baigę mokslus?
Kadangi fizinio aktyvumo, rekreacijos ir turizmo, reabliitacijos paslaugų poreikis vis auga, todėl vis daugiau galimybių įsidarbinti mūsų akademijos auklėtiniams. Priklausomai nuo studijų programų įsidarbina nuo 50 iki 75 procentų absolventų. Dalis tęsia mokslus magistratūroje, kituose universitetuose, taip pat ir kitų šalių universitetuose.
Kiek Akademijos auklėtinių žaidžia žymiausiuose sporto klubuose? Ar ketinate turėti aukščiausio krepšinio ar futbolo klubą dalyvaujantį Lietuvos pirmenybėse?
Apie 170 mūsų auklėtinių yra nacionalinės rinktinės nariai. Kultivuojame 32 sporto šakas, didžiausi pasiekimai yra lengvaatlečių, boksininkų. Nors mūsų merginų krepšinio komanda yra viena iš lyderių Lietuvoje, deja, apie vaikinus to negalime pasakyti. Nes patys geriausi, kurie mokosi pas mus, žaidžia geriau apmokomuose klubuose.
Kaip jau minėjau, mūsų tikslas nėra sportininkų rengimas, mes stengiamės suteikti sąlygas ne tik vienai sporto šakai, bet ir visoms sporto šakoms. Tiesa, vyrų krepšinio komandą būtų gerai turėti LKL. Kaip kad anksčiau buvo "Atletas". Turime minčių ir ta kryptimi mąstome.
Mūsų akademijoje studijuoja olimpinė vicečempionė A.Skujytė, Europos čempionas Andrius Gudžius ir daugelis kitų.
Kokios pastaraisiais metais populiariausios specialybės jūsų akademijoje? Pamenu, kažakada lyg ir kineziterapija buvo? Turizmo vadyba?
Populiariausios: kineziterapija, treniravimo sistemos, turizmo ir sporto vadyba, sveikata ir fizinis aktyvymas, kūno kultūra ir sportinė rekreacija ir turizmas. Taip pat norėčiau paminėti ir kitas labai populiaras programas - taikomąją fizinę veiklą, socialinę pedagogiką.
dabar kažkokia mada tapo bėgiojimas. visi laksto, kas tik netingi. Gal trumpai galėtumėte papasakoti kaip taisyklingai bėgioti?
Vienas paprastas patarimas - pats sveikiausias bėgiojimas yra ne intensyvus ir trunkantis apie pusvalandį. Be to, reikėtų ant minkštesnio grunto ir natūralioje aplinkoje.
Baigiau jūsų akademiją. dabar neblogai dirbu viename sporto klubų, treneriu. Pastebiu vieną blogą tendenciją - nors daug kalbama, tačiau lietuviai vis mažiau sportuoja. jauno moterys atrodo apkūnios ir toliau daug valgo kaloringo ir nesveiko maisto. ką matote jūs? Ar iš tiesų tokia prasta padėtis? Kokie ateina nauji studentai? ar jie taip pat nesirūpina kūnu?
Lietuvoje yra apie 20 procentų normaliai fiziškai aktyvių žmonių. Normaliai fiziškai aktyvus pagal Pasaulinę sveikatos organizaciją (PSO) yra toks žmogus, kuris per savaitę 5 dienas yra fiziškai aktyvus ne mažiau kaip po 30 min (moksleiviams reikia visas savaitės dienas būti fiziškai aktyviems ir ne mažiau kaip 60 min). Tiesa, pagal nutukimą ir antsvorį mes nesame tarp lyderių Europoje. Tačiau, manau, kryptingai link to einame. Štai kodėl didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas visoms ugdymo sritims, kurios rūpinasi įvairaus amžiaus žmonių fizinio aktyvumo skatinimu.
Ar pritartumėte minčiai, kad aukštasis mokslas Lietuvoje tapo tik turtingajai visuomenės ląstelei prieinamas dalykas?
Ne visiškai. Nes valstybė remia gerai besimokančiuosius. Tiesa, mūsų atveju nelabai tai tinka. Pas mus, kaip minėjau, valstybė remia žymiai mažesne dalimi nei patys studentai apmoka už mokslą. Manau, kad valstybės požiūris sporto, sveikatinimo, rekreacijos ir reabilitacijos specialistų rengimui turėtų keistis. Jei nebus tų sričių specialistų, taip Lietuvos gyventojai ir liks mažiau gyventi vidutiniškai 10 metų nei skandinavai.
Beje, studijuojantiems treniravimo sistemose mes sumažiname kainą už studijas perpus.
Mačiau, kad nesenai Jus išrinko rektoriumi. Ką ketinate keisti Akademijoje?
Toliau plėtoti ir skatinti tarptautinio lygio tyrimus sporto, reabilitacijos, sveikatinimo ir rekreacijos srityse.
Nedelsiant (bet gerai išdiskutuojant) nutarėme atnaujinti visas 10 studijų programų. Būtent - akcentuojant studijas į reikalingų praktikai kompetencijų įgijimą, rengiant gretutines studijas (pavyzdžiui, taikomosios fizinės veiklos ir rekreacinio sporto), priartinant tyrimus prie studijų, atsisukant ne į disciplinas, bet į studentų poreikius.
Trečia kryptis - susieta su eksperimentine (socialine, kultūrine plėtra). Esame numatę ir susitarę kiek galima daugiau organizuoti įvairių sveikatinimo, mokslo, rekreacijos, reabilitacijos projektų Lietuvos gyventojams. Pavyzdžiui, fiziškai aktyvių Lietuvoje žmonių yra tik apie 20 procentų, kai tuo tarpu Suomijoje - apie 70 procentų. Mes privalome mokyti Lietuvos gyventojus pasinaudoti fizinio aktyvumo ir sveikatinimo vertybėmis.
Laukia akademijos valdymo restruktūrizacija, kurią artimiausiu metu planuoju pristatyti akademijos tarybai. Džiaugiuosi naujos tarybos (pirm. Arūnas Kučikas) dalykiškumu ir geranoriškumu akademijos plėtros atžvilgiu.
Kokias turite tarptautines, su kitais užsienio universitetais parengtas studijų programas?
Kaip minėjau, parengėme ir suderinome doktorantūros studijas su Tartu universitetu, magistratūros studijas su Vorčesterio universitetu, ieškome aktyviai partnerių Danijos, Norvegijos ir Švedijos universitetuose. Ypač reabilitacijos srityse. Akademijos ir Vorčesterio parengtą programą studijuoja žymūs krepšininkai, tarp kurių ir Linas Kleiza.
Kasmet į mūsų akademiją atvyksta daugiau kaip 25 dėstytojai iš kitų ES šalių, išvyksta daugiau kaip 30. Nemažai turime įvairių studijų projektų, yapč intensyvių studijų projektų vadybos, rekreacijos, sveikatinimo ir reabilitiacijos srityse.
Ar reikia Akademijai mokslinių tyrimų? Rengiate trenerius, mokytojus... Ar turite mokslininkų?
Mūsų akademijos misija - gausinti ir skleisti pasaulinio lygio mokslinį ir praktinį pažinimą sporto, reabilitacijos, rekreacijos ir sveikatinimo srityse. Niekaip neįsivaizduojam akademiją kaip universitetinę aukštąją mokyklą be aukščiausio lygio mokslinio pažinimo. Akademijoje yra apie 90 mokslininkų, kiekvienais metais publikuojame apie 200 mokslinių straipsnių, iš kurių apie 40 ISI duomenų bazėse. Akademijoje yra 4 mokslinės laboratorijos. Kadangi didelis akcentas yra skiriamas aukščiausio lygio mokslui, todėl ir rezultatai nors lėtai, bet pasirodė.
Tarp pasaulio sportinių universitetų šioje srityje tikrai esame vieni iš lyderių. Mūsų pagrindiniai konkurentai anksčiau buvę Tartu universiteto sporto mokslininkai šiais metais pagaliau sutiko ir pripažino, kad mes juos pagal mokslinį produktyvumą aplenkiame.
Atliekame bendrus tyrimus su Tartu universitetu, steigiame bendrą su jais doktorantūrą biomedicinos srityje, aktyviai bendradarbiaujame su Škotijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos ir kitų šalių mokslininkais. Geriausius iš jų kviečiamės vizituojančiais profesoriais, taip norime palaikyti ir ugdyti tikro universiteto tikrą mokslinę kultūrą, be kurios studijos netenka universitetinės prasmės.
Visuomenė Akademiją supranta, kaip sportininkus rengiančią aukštąją mokyklą. Kiek sportininkų studijuoja Akademijoje? Ar sudarote išskirtines sąlygas?
Kaip minėjau, akademijoje yra 10 studijų programų, kurių tik 1 (treniravimo sistemos) yra labai glaudžiai susieta su sportu. Bet ir tai netiesa, kad mes rengiame sportininkus. Mes rengiame trenerius ir rengiame mokslu ir praktika grįstomis žiniomis. Kaip minėjau, Lietuvos rinktinės kadidatų yra apie 170. Sudaromos individualios programos šiems sportininkams studijuoti, tačiau tai nereiškia, kad jiems daromos nuolaidos: pirmoje vietoje - studijos ir tik studijos. O jeigu lieka laiko ir noro, stengiamės sudaryti sąlygas sportuoti.
Praėjusiais metais į visas aukštąsias priimta mažiau studentų. Ar panaši padėtis Akademijoje? Kaip skatinate studentus pasirinkti Akademiją?
Mes priėmėme 570 studentų į pirmą kursą. Iš jų - daugiau kaip 500 - mokančių už mokslą. Studentų skaičius mažėjo lyginant su 2009 metais, tačiau nežymiai. Didžiausias džiaugsmas, kad pirmu numeriu rinkosi mūsų universitetą apie 900 moksleivių. Pagal šį rodiklį lyginant universitetų dydžiui, esame vieni iš lyderių Lietuvoje. Kitaip tariant, mūsų akademija yra populiari tarp Lietuvos moksleivių.
Ką darom, kad populiarėtų? Atnaujinam, priartinam prie šiuolaikinio mokslo ir praktikos pasiekimų. Ir tai yra geriausia reklama. Jaunimas tai greit sužino.
Mačiau žinutę, kad LKKA užima antrą vietą internetiniame Pasaulio universitetų reitinge. Kiek šis reitingas atspindi tikrąją padėti Akademijoje?
Mes tuo džiaugiamės, kadangi tarp daugiau kaip 200 sporto universitetų esame antri. Nežinau, ar koks nors kitas Lietuvos universitetas tarp panašių pasaulio universitetų turi tokį pat pasiekimą. Keturi kriterijai: universiteto internetinis matomumas; universiteto dydis; mokslo kiekybė ir mokslo kokybė. tai ypač paskutiniai du kriterijai labai glaudžiai susieti su tikro universiteto misija, t.y. gausinti, skleisti tarptautinio lygio pažinimą (mokslinį).
Mūsų džiaugsmui, kad ypač pagal pastaruosius du kriterijus mes tarp sportinių universitetų esame neabejotini vieni iš lyderių. Lyderis pasaulyje - Vokietijos Kiolno sporto universitetas. Trečioje vietoje - Norvegijos sporto universitetas. Ketvirtoje vietoje - Maskvos, Varšuvos ir t.t.
Ar dar gyva Žaliakalnio sporto slėnio idėja?
Taip. Rengiami projektai, ypač projektai, susieti su sveikatinimo ir sporto inžineriinėmis technologijomis, kartu su Kauno technologijos ir BCT (technologies) rengiamos programos treniruoklių-neuroreabilitacijos robotų kūrimui. neabejotinai akademijoje reikia didinti verslumą, ir ypač per šį mokslo parką. Mes visi to privalome mokytis.
Ar numatoma Kūno kultūros Akademijoje atgaivinti sportą, suaktyvinti sporto centro veiklą, nes kitose universitetose sportui skiriama žymiai daugiau dėmesio ir finansavimo.
Laba diena,
Esu pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus.
Nenoriu sutikti, kad Kūno kultūros akademijoje neskiriamas dėmesys sportui. Mūsų akademijoje yra 168 sportininkai, kurie atstovauja nacionalinėms rinktinėms. Mes kasmet laimime apie 100 medalių įvairaus lygio varžybose. Akademijoje yra kultivuojama ne viena sporto šaka, bet 32 sporto šakos. Kasmet akademija su įvairiais projektais sportui išleidžia iki 0,5 mln. litų. Be abejonės, sutinku, kad tai galėtų būti žymiai daugiau, tačiau mums reikia vystyti ir kitas veiklas. Be sporto. Mes tik tiesiai su sportu iš 10 studijų programų yra tik viena susieta. Mums reikia rūpintis ir sveikatinimu, ir rekreacija, ir turizmu, ir reabilitacija, ir ypatingai mokslu.