Portalo svečias
Mantas Kvedaravičius
Kokia kita meno rūšis be kino jums dar patinka?
Koks jūsų laisvalaikis? Negi visą laiką dirbate? Gal turite kokį hobį?
Kada ir kur bus galima pamatyti jūsų filmą?
Ar čečėnija pavojinga šalis? Nebuvo jokių pavojų iškilę fimuojant?
Koks pirmasis jūsų matytas filmas vaikystėje? Gal dar pamenate?
Koks Holivudo aktorius ir režisierius jūsų mėgiamiausi? Kodėl?
kaip pats nuoširdžiai vertinate čečėnų tautą?
kaip sekėsi techninė darbo pusė Čečėnijoje? ar susilaukėte rusiškų struktūrų dėmesio? kokiu būdu ten patekote? juk grozno oro uostas tik 2009 ziema tapo civilinis.
kodėl mokslininkui kilo mintis sukurti filma?
kokiomis ligomis serga lietuviskas kinas? gal matote simptomu ateities ligu?
ar turi muza?
Kokie lietuviški filmai jums labiausiai patinka? Kaip vertinate lietuvių sovietinę kinematografiją? Ar ji buvo geresnė nei šiuolaikinė?
Kokie lietuvių aktoriai jums labiausiai patinka?
Sveikas Mantai, ko reikia Lietuviškam kinui, kad jis pasiektų pasaulio kino sales? Gal kurti filmus anglų kalba? Daugiau investuoti į reklama?
Kaip jus pats vertinate filma Barzakh?
Ar įmanoma Lietuvoje išgyventi iš kino?
ar girdejote apie planus kurti Lietuvos kino instituta? Kaip manote, ar jis reikalingas??
kas kiek laiko reikia sukurti rezisieriui filma, kad jis galetu prad\gyventi???? ar visalaik reikia papildoma veikla uzsimti?
Ar matete Tada Blinda. Pradzia. Koks jusu vertinimas?
ar ziurite holivudinius filmus? kokia nuomone apie juos? ar yra ko is ju pasimokyti?
Kaip pradejote kurti filmus? gal jau vaikysteje susizavejote?
Lietuvos kinas gana skurdus del finansines padeties. ka apie tai manote? gal tiesiog patys prodiuseriai kalti, kad nesugeba pritraukti pakankamai lesu?
koki Lietuvos rezisieriu ivardintumete kaip pati geriausia???? o uzsienio??? ar turite savo ikvepeja???
Kokie ateities planai filmų atžvilgiu?
Kokia kita meno rūšis be kino jums dar patinka?
Vaizduojamasis menas – fotografija, dailė. Nors pats netapau, vaizduojamasis menas turtina ne tik menininkus, bet ir galerijų lankytojus.
Koks jūsų laisvalaikis? Negi visą laiką dirbate? Gal turite kokį hobį?
Esu povandeninės archeologijos specialistas. Tai mano ir profesija, ir laisvalaikis.
Kada ir kur bus galima pamatyti jūsų filmą?
Filmas Lietuvos kino teatruose rodomas nuo spalio 27-tos dienos.
Ar čečėnija pavojinga šalis? Nebuvo jokių pavojų iškilę fimuojant?
Ir taip, ir ne. Viskas priklauso nuo to, kas tu esi toje visuomenėje, ar kada esi ir kur. Lyginant su kitomis Europos šalimis Europoje žmogus jaučiasi daug saugiau, nes egzistuoja paprasto saugumo supratimas, kad tavo durų bet kada neišsprogdins ir tavęs neišneš. Žmonės ten laikomis baimės priespaudoje.
kaip pats nuoširdžiai vertinate čečėnų tautą?
Vertinti galima žmones, politines sistemą, kultūrinę sistemą, o ne visą tautą. Tai, kas dedasi politinėje plotmėje, tiek Rusijoje, tiek Čečėnijoje yra baisu. Filmas yra tik nedidelė dalis kalbėti apie tą sistemą. Žmonės, kuriuos sutikau ir mane priėmė, yra gyvenimo pažintys. Manau, su jais bendrausiu visą likusį gyvenimą ir jie nuostabūs žmonės. Dėl kultūros – baimė kyla iš nesupratimo ir nežinojimo. Reikia suprasti, kad tautos kartais gyvena stereotipais ir bando juos įgyvendinti.
O ar čečėnai turi stereotipus apie lietuvius? Tie, kurie tarnavo sovietinėje armijoje, dažnai prisimena lietuvius. Buvo jungtis tarp šių tautų. Ar dėl išdidumo, ar dėl nenoro pasiduoti sistemai.
kaip sekėsi techninė darbo pusė Čečėnijoje? ar susilaukėte rusiškų struktūrų dėmesio? kokiu būdu ten patekote? juk grozno oro uostas tik 2009 ziema tapo civilinis.
Aš į Grozną neskraidžiau. Važiuodavau automobiliais, mane įveždavo į Čečėniją ir iš ten išveždavo. Tuo metu tai buvo kontrateroristinės operacijos zona, ji buvo uždara. Ten buvo galima patekti tik su specialiais dienos leidimais, kurie buvo išduodami Maskvoje ir tik tam tikriems asmenims. Jokios galimybės dirbti oficialiai ar legaliai nebuvo. Tačiau vietiniai žmonės man padėjo ir rasdavo būdų, kaip ten įvežti ir išvežti.
kodėl mokslininkui kilo mintis sukurti filma?
Esu antropologas, tai ir humanitarinė šaka. Turiu supratimą, kad kalba galima pasakyti ne viską, nes yra nematomų dalykų. Kino kalba leido kalbėti apie tuos dalykus, kur paprasta kalba sustodavo.
kokiomis ligomis serga lietuviskas kinas? gal matote simptomu ateities ligu?
Galvoju, kad šį klausimą galima perfrazuoti. Reikėtų klausti, ką dar norėtųsi išvysti kine arba kokios yra kino vystymosi tendencijos. Paskutiniais metais galvoju, kad kūryboje dažnai į pirmą planą neišlenda aiškios pozicijos – ne tik žmogaus egzistencinių problemų, bet ir autorių politinė pozicija. Lietuvoje politinė pozicija siejama tik su politika ir įgauna klaidingą reikšmę. Mano supratimu, politinė pozicija yra ne tik apie savo poziciją, bet ir apie visuomenę, pasaulį ir visuomeninį gyvenimą.
Mano filme man pavyko tik iš dalies išreikšti savo poziciją. Galbūt pritrūko drąsos. Gal bijojau būti nesuprastas. Tikriausiai kiekvienas menininkas gali kalbėti tik sau suprantama kalba, bet kartu reikia stengtis, kad ir kiti ją suprastų. Būtent tos ribos nusistatymas yra sudėtingas.
ar turi muza?
Gyvenimas yra mūza. Kiekviena diena yra didelė mūza.
Kokie lietuviški filmai jums labiausiai patinka? Kaip vertinate lietuvių sovietinę kinematografiją? Ar ji buvo geresnė nei šiuolaikinė?
Man įstrigusi yra Audriaus Stonio „Neregių žemė“. Per mažai žinau apie sovietinę lietuvių kinematografiją ir sunku vertinti, ar buvo geriau nei dabar. Tik pamenu, kad žiūrint Žebriūno filmus, suprasdavau, kad rodoma ne viskas, kas yra ekrane, o yra kažkas ir už jo. Manau, kad toks režisierių sugebėjimas yra didelis pasiekimas.
Kaip jus pats vertinate filma Barzakh?
Praėjo daugiau nei pusė metų nuo premjeros ir tai jau man nebepriklausantis produktas, džiugina tai, kad filmas jau gyvena savo gyvenimą ir vertinimas gal jau būtų pavėluotas. Galiu vertinti tik tai, kad man jo nebereikia vertinti ar papildomai galvoti apie jo vertę, nes kas buvo norėta pasakyti, pasakyta tuo metu ir jokių kitų kriterijų šiuo metu jau negalima pridėti. Kaip jam sekasi? Ar jį supranta? Ar atmeta? Tai jau nebepriklauso nuo mano vertinimų.
Dokumentiniam filmui svarbu meniškumas? Ar skleidžiama idėja? Manau, kad idėja ir jos išraiška yra susiję dalykai. Kuriant šį filmą, buvo aišku, kad jis turi kalbėti kino kalba, kuri parodo ne tik tai, kas vyksta, bet ir tai, kas slepiasi už faktų. Slypėjimą už faktų galima laikyti menu, nes susikuria papildomos reikšmės, priklausančios nuo autoriaus, o ne nuo medžiagos. Jei tai pavyko filmui, tai būtent dėl to, kad buvo kreipiamas didžiulis dėmesys į filmo ritmą, spalvas, kompoziciją, antrinį planą ir jo reikšmes.
kas kiek laiko reikia sukurti rezisieriui filma, kad jis galetu prad\gyventi???? ar visalaik reikia papildoma veikla uzsimti?
Viskas priklauso nuo režisieriaus. Manau, kad priklauso ne tik nuo režisieriaus noro kurti. Juk reikia išgyveni ir apie tai galvoti. Kurti kiną režisieriams yra pavojingas dalykas, nesvarbu, koks talentingas jis būtų.
Daugelis režisierių gyvena iš to. Jie išgyvena, nes tai jų profesija ir darbas. Režisieriai turi aiškius terminus ir būtų nuostabu, jei tai sutaptų su jų noru save išreikšti ir vidine tema, kuria nori kalbėti ir giliai išgyvena.
Ar matete Tada Blinda. Pradzia. Koks jusu vertinimas?
Manau, kad pagal visus kriterijus filmo prodiuseriai pasiekė savo norimą rezultatą.
ar ziurite holivudinius filmus? kokia nuomone apie juos? ar yra ko is ju pasimokyti?
Be abejo esu matęs ne vieną holivudinį filmą. Be to, kad filmai yra pramoginiai, įspūdingai sukurti, manau, kad jie galų gale perpasakoja vis tuos pačius stereotipus apie gyvenimą, kuriuos mes ir taip žinome ir su jais kovojame. Galbūt pasimokyti galime tik bandydami suprasti, kas tuose filmuose mus žavi , kodėl esame jų suviliojami, kodėl negalime jų atsisakyti. Jų atsisakyti negalime, nes toks vartotojiškas žanras duoda stereotipus, kuriuos mes labai lengvai priimame. Šių filmų žiūrėjimui nereikia daug pastangų ir juos lengva žiūrėti.
Kaip pradejote kurti filmus? gal jau vaikysteje susizavejote?
Kadangi tai mano pirmas filmas, iki to nebuvau kinomanas. Mane domino fotografija, bet ir tai kaip vaizduojamojo meno dalis, o ne išskirtinė šaka. Tai atėjimas į kiną visiškai atsitiktinis. Pats kūrybos procesas buvo visiškai naujas, nauji pajutimai. Nesiruošiau tam, viskas buvo praktiškai išmokta. Gal tik kelias knygeles paskaičiau, kaip kuriamas kinas. Kadangi filmo kūrimas truko kelis metus sulaukiau komentarų ir pagalbos iš kitų režisierių. Jie padėjo suprasti, kas yra kadras, kompozicija, kam ko reikia.
Kuriant pirmą filmą klaidų išvengti neįmanoma. Tik kyla klausimas, kodėl jos daromos. Iš vienos pusės jos kyla dėl nežinojimo, o iš kitos pusės – jos atsiranda bandant ieškoti savo „matymo“, užfiksavimo. Turėdavau valandos trukmės įrašą ir iš jo tinkamas panaudoti būdavo tik 15 sekundžių kadras. Po visko galima klaidas pateisinti, nes, pavyzdžiui, kameros lakstymas parodė, kad buvo ieškoma kažko įdomaus ar naujo filmavimo metu. Žvilgsnis ieškodavo, kas pasakytų daugiau nei yra matoma.
Lietuvos kinas gana skurdus del finansines padeties. ka apie tai manote? gal tiesiog patys prodiuseriai kalti, kad nesugeba pritraukti pakankamai lesu?
Manau, kad valstybė remia ir turi remti kino kūrybą ir sklaidą, bet svarbu ir tai, kiek prodiuseriai sugeba pritraukti šaltinių. Kiek teko susidurti, Lietuvoje prodiuseriai dirba ne blogiau nei užsienio prodiuseriai. Jei apžvelgiant paskutinius filmus, kurtus Lietuvoje, ko-produkcija ateina ne tik iš valstybės, bet ir iš užsienio, fondų.
Ar įmanoma kurti dokumentinius filmus be valstybės paramos? Įmanoma ir daugelis filmų taip ir pradedami kurti. Bet galų gale yra labai maža galimybė, kad tie filmai atsipirks, todėl valstybės parama yra minimumas, kuris leidžia režisieriui ir komandai toliau egzistuoti ir dirbti.
Kokie ateities planai filmų atžvilgiu?
Po šio filmo sukūrimo atsirado daugiau pajutimo, kas yra kinas, kino kalba, kilo daugiau įvairių minčių. Gal daugiau kilo ne konkrečių minčių, o idėjų, kaip būtų galima kalbėti apie man rūpimus dalykus per kino kalba. Manau, kad ateityje, gal nelabai artimoje, pradėsiu kurti naują projektą.