Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Portalo svečias
Marta Čubajevaitė
Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo partnerystė: ar mes pasiruošę ne tik imti, bet ir duoti? Į skaitytojų klausimus spalio 30 d. 13 val. atsakys Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos vykdančioji direktorė Marta Čubajevaitė.
Užduokite klausimą!
lietuvis
2015-10-30 12:32
Klausimas:
Kokiose šalyse šiuo metu Lietuva vykdo Vystomojo bendradarbiavimo projektus?
Kokiose šalyse šiuo metu Lietuva vykdo Vystomojo bendradarbiavimo projektus?
kaun
2015-10-30 12:31
Klausimas:
Kokia nauda paramos projektą vykdančiai įmonei?
Kokia nauda paramos projektą vykdančiai įmonei?
klausimas
2015-10-30 12:31
Klausimas:
Kaip Lietuvos vyriausybė skatina verslą įsitraukti į paramos teikimą besivystančioms pasaulio šalims?
Kaip Lietuvos vyriausybė skatina verslą įsitraukti į paramos teikimą besivystančioms pasaulio šalims?
Karolina
2015-10-30 02:33
Klausimas:
Lietuviai dažnai sako, kad valstybė jiems skiria per mažai dėmesio ir per mažai pinigų, bet šitų dalykų negaili kitoms valstybėms. Ką atsakytumėte taip manantiems?
Lietuviai dažnai sako, kad valstybė jiems skiria per mažai dėmesio ir per mažai pinigų, bet šitų dalykų negaili kitoms valstybėms. Ką atsakytumėte taip manantiems?
Įdomu
2015-10-30 02:29
Klausimas:
Kiek žinau, daugiausiai bendradarbiaujama su Rytų partnerystės valstybėmis. Kokios tai valstybės? Kodėl daugiau dirbame su Rytų partnerystės šalimis? Ko išmokstame iš jų?
Kiek žinau, daugiausiai bendradarbiaujama su Rytų partnerystės valstybėmis. Kokios tai valstybės? Kodėl daugiau dirbame su Rytų partnerystės šalimis? Ko išmokstame iš jų?
Skaitytoja
2015-10-29 15:50
Klausimas:
Kaip ten yra iš tikrųjų: mes galime tik imti paramą ar esame pakankamai kompetentingi, kad ją suteiktume? Ko galime išmokyti kitus?
Kaip ten yra iš tikrųjų: mes galime tik imti paramą ar esame pakankamai kompetentingi, kad ją suteiktume? Ko galime išmokyti kitus?
draugas
2015-10-28 21:35
Klausimas:
Sveiki, norėjau paklausti kas yra Jūsų organizacijos pagrindinis pajamų šaltinis?
Sveiki, norėjau paklausti kas yra Jūsų organizacijos pagrindinis pajamų šaltinis?
Ričardas
2015-10-28 19:45
Klausimas:
Ar paramos misijas vykdančios įmonės į pagalbą kviečiasi savanorius?
Ar paramos misijas vykdančios įmonės į pagalbą kviečiasi savanorius?
kaunietis
2015-10-28 14:05
Klausimas:
2015 m. yra paskelbti Europos metais vystymuisi. Kaip Platforma prisideda prie Europos metų vystymuisi populiarinimo ir veiklų įgyvendinimo Lietuvoje? Ar galite paminėti, kurie artimiausi Europos metų vystymuisi renginiai numatyti Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose?
2015 m. yra paskelbti Europos metais vystymuisi. Kaip Platforma prisideda prie Europos metų vystymuisi populiarinimo ir veiklų įgyvendinimo Lietuvoje? Ar galite paminėti, kurie artimiausi Europos metų vystymuisi renginiai numatyti Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose?
tomas
2015-10-28 14:05
Klausimas:
Pastaraisiais metais Lietuvos visuomenės parama ir susidomėjimas vystomuoju bendradarbiavimu auga. Kaip visuomenės nariai, ypač jaunimas, galėtų įsitraukti į vystomojo bendradarbiavimo veiklą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje? Ar galite pateikti keletą pavyzdžių?
Pastaraisiais metais Lietuvos visuomenės parama ir susidomėjimas vystomuoju bendradarbiavimu auga. Kaip visuomenės nariai, ypač jaunimas, galėtų įsitraukti į vystomojo bendradarbiavimo veiklą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje? Ar galite pateikti keletą pavyzdžių?
diana
2015-10-28 14:04
Klausimas:
Platforma, kuriai vadovaujate, šiuo metu vienija 21 vystomojo bendradarbiavimo srityje dirbančias organizacijas. Kaip nevyriausybinis sektorius prisideda prie Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimo ir formavimo?
Platforma, kuriai vadovaujate, šiuo metu vienija 21 vystomojo bendradarbiavimo srityje dirbančias organizacijas. Kaip nevyriausybinis sektorius prisideda prie Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimo ir formavimo?
svečias
2015-10-28 14:02
Klausimas:
2015 m. rugsėjo mėn. JTO valstybės narės priėmė naujuosius Darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m. Kokiu būdu Lietuvos visuomenė galėtų prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo?
2015 m. rugsėjo mėn. JTO valstybės narės priėmė naujuosius Darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m. Kokiu būdu Lietuvos visuomenė galėtų prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo?
skaitytojas
2015-10-28 14:01
Klausimas:
Lietuva jau daugiau nei 10 metų teikia paramą kitoms šalims. Kuriuos pastarojo dešimtmečio Lietuvos pasiekimus išskirtumėte?
Lietuva jau daugiau nei 10 metų teikia paramą kitoms šalims. Kuriuos pastarojo dešimtmečio Lietuvos pasiekimus išskirtumėte?
agnė
2015-10-28 14:01
Klausimas:
Kodėl Lietuvai svarbu prisidėti prie kitų šalių vystymosi bei teikti paramą besivystantiems pasaulio regionams?
Kodėl Lietuvai svarbu prisidėti prie kitų šalių vystymosi bei teikti paramą besivystantiems pasaulio regionams?
lietuvis
2015-10-30 12:32
Klausimas:
Kokiose šalyse šiuo metu Lietuva vykdo Vystomojo bendradarbiavimo projektus?
Kokiose šalyse šiuo metu Lietuva vykdo Vystomojo bendradarbiavimo projektus?
Marta Čubajevaitė
2015-10-30
Atsakymas:
Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo lėšomis remiami projektai dažniausiai yra vykdomi artimosiose Rytų kaimynystės šalyse, t.y. Baltarusijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Ukrainoje, Moldovoje ir Azerbaidžane. Dalis projektų vykdomi ir kitose besivystančiose šalyse, tokiose kaip Palestina, Tunisas ir kt. Kitų donorų lėšomis remiami vystomojo bendradarbiavimo projektai yra vykdomi visame pasaulyje. Skaičiuojame, kad nevyriausybinės organizacijos iš Lietuvos dirba beveik 40-yje besivystančių pasaulio šalių iš Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos ar Karibų regiono.
Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo lėšomis remiami projektai dažniausiai yra vykdomi artimosiose Rytų kaimynystės šalyse, t.y. Baltarusijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Ukrainoje, Moldovoje ir Azerbaidžane. Dalis projektų vykdomi ir kitose besivystančiose šalyse, tokiose kaip Palestina, Tunisas ir kt. Kitų donorų lėšomis remiami vystomojo bendradarbiavimo projektai yra vykdomi visame pasaulyje. Skaičiuojame, kad nevyriausybinės organizacijos iš Lietuvos dirba beveik 40-yje besivystančių pasaulio šalių iš Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos ar Karibų regiono.
klausimas
2015-10-30 12:31
Klausimas:
Kaip Lietuvos vyriausybė skatina verslą įsitraukti į paramos teikimą besivystančioms pasaulio šalims?
Kaip Lietuvos vyriausybė skatina verslą įsitraukti į paramos teikimą besivystančioms pasaulio šalims?
Marta Čubajevaitė
2015-10-30
Atsakymas:
Sunku atsakyti, kadangi tiesiogiai nedirbu su verslu. Visgi Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva yra organizuojami įvairūs renginiai verslui, kuriais siekiama pristatyti ES bei Lietuvos skiriamas lėšas vystomajam bendradarbiavimui, o ypač galimybes dalyvauti dideliuose investiciniuose projektuose, bendrai remiamuose įvairių donorų. Verslo įsitraukimas į vystomąjį bendradarbiavimą pastaruoju metu yra itin skatinamas. Jei domitės verslo įsitraukimu į vystomąjį bendradarbiavimą, siūlyčiau sekti Užsienio reikalų ministerijos naujienas ir atvykti į tokius renginius.
Sunku atsakyti, kadangi tiesiogiai nedirbu su verslu. Visgi Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva yra organizuojami įvairūs renginiai verslui, kuriais siekiama pristatyti ES bei Lietuvos skiriamas lėšas vystomajam bendradarbiavimui, o ypač galimybes dalyvauti dideliuose investiciniuose projektuose, bendrai remiamuose įvairių donorų. Verslo įsitraukimas į vystomąjį bendradarbiavimą pastaruoju metu yra itin skatinamas. Jei domitės verslo įsitraukimu į vystomąjį bendradarbiavimą, siūlyčiau sekti Užsienio reikalų ministerijos naujienas ir atvykti į tokius renginius.
Karolina
2015-10-30 02:33
Klausimas:
Lietuviai dažnai sako, kad valstybė jiems skiria per mažai dėmesio ir per mažai pinigų, bet šitų dalykų negaili kitoms valstybėms. Ką atsakytumėte taip manantiems?
Lietuviai dažnai sako, kad valstybė jiems skiria per mažai dėmesio ir per mažai pinigų, bet šitų dalykų negaili kitoms valstybėms. Ką atsakytumėte taip manantiems?
Marta Čubajevaitė
2015-10-30
Atsakymas:
Skurdas Lietuvoje ir besivystančiose šalyse neturėtų būti lyginimas: kalbame apie 775 milijonus žmonių pasaulyje, kurie yra neraštingi, t.y. nemoka parašyti savo vardo ir pavardės. Panašus skaičius, t.y. beveik 17 proc. pasaulio gyventojų, kasdien gali skirti ne daugiau kaip 1,25 dolerio (1,14 EUR) per dieną maistui, vandeniui, drabužiams, būstui, vaistams ir kitiems dalykams. Tuo tarpu Lietuvoje skurdo riba yra apie 8 eurus dienai ir pagal ją skursta apie penktadalis šalies gyventojų. Absoliutus skurdas, t.y. gyvenimas už 1,14 euro per dieną, vis dėlto mūsų šalies gyventojams apskritai nėra įsivaizduojamas. Be to, parama skurstantiems kitų šalių gyventojams yra solidarumo išraiška: iškart po nepriklausomybės atkūrimo daugybė pasaulio šalių padėjo Lietuvai atsistoti ant kojų. Tapę ES nariais, gyvendami daug geriau nei prieš 25-erius metus, manau, kad jau galime ir turime padėti kitiems.
Skurdas Lietuvoje ir besivystančiose šalyse neturėtų būti lyginimas: kalbame apie 775 milijonus žmonių pasaulyje, kurie yra neraštingi, t.y. nemoka parašyti savo vardo ir pavardės. Panašus skaičius, t.y. beveik 17 proc. pasaulio gyventojų, kasdien gali skirti ne daugiau kaip 1,25 dolerio (1,14 EUR) per dieną maistui, vandeniui, drabužiams, būstui, vaistams ir kitiems dalykams. Tuo tarpu Lietuvoje skurdo riba yra apie 8 eurus dienai ir pagal ją skursta apie penktadalis šalies gyventojų. Absoliutus skurdas, t.y. gyvenimas už 1,14 euro per dieną, vis dėlto mūsų šalies gyventojams apskritai nėra įsivaizduojamas. Be to, parama skurstantiems kitų šalių gyventojams yra solidarumo išraiška: iškart po nepriklausomybės atkūrimo daugybė pasaulio šalių padėjo Lietuvai atsistoti ant kojų. Tapę ES nariais, gyvendami daug geriau nei prieš 25-erius metus, manau, kad jau galime ir turime padėti kitiems.
Įdomu
2015-10-30 02:29
Klausimas:
Kiek žinau, daugiausiai bendradarbiaujama su Rytų partnerystės valstybėmis. Kokios tai valstybės? Kodėl daugiau dirbame su Rytų partnerystės šalimis? Ko išmokstame iš jų?
Kiek žinau, daugiausiai bendradarbiaujama su Rytų partnerystės valstybėmis. Kokios tai valstybės? Kodėl daugiau dirbame su Rytų partnerystės šalimis? Ko išmokstame iš jų?
Marta Čubajevaitė
2015-10-30
Atsakymas:
Rytų partnerystės šalys – tai Baltarusija, Azerbaidžanas, Armėnija, Moldova, Ukraina ir Gruzija. Kadangi šios šalys savo vystymosi kelyje patiria panašių iššūkių, pvz., pilietinės visuomenės kūrimo, socialinių problemų sprendimo, demokratizacijos, rinkos ekonomikos įtvirtinimo, kokius patyrė Lietuva po nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva turi ką pasiūlyti vystomojo bendradarbiavimo srityje. Dėl bendros praeities, panašios kultūros, netgi kalbos mūsų ekspertai yra tie, kurie geriausiai supranta problemas, su kuriomis susiduria šios šalys, ir remiantis savo patirtimi gali pasiūlyti geriausius sprendimus, kaip išvengti klaidų, kurias galbūt padarėme ir mes patys vystantis Lietuvai. Galiausiai Lietuvos ekspertų įsitraukimas į šiuos projektus leidžia pritraukti tarptautinių donorų lėšų, kurios kitu atveju vietiniams partneriams dažnai būtų nepasiekiamos. Vystomasis bendradarbiavimas – tai ne tik kitų mokymas, bet ir mokymasis. Bendras darbas leidžia keistis patirtimi ir lygiai taip pat tobulinti savo veiklą Lietuvoje.
Rytų partnerystės šalys – tai Baltarusija, Azerbaidžanas, Armėnija, Moldova, Ukraina ir Gruzija. Kadangi šios šalys savo vystymosi kelyje patiria panašių iššūkių, pvz., pilietinės visuomenės kūrimo, socialinių problemų sprendimo, demokratizacijos, rinkos ekonomikos įtvirtinimo, kokius patyrė Lietuva po nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva turi ką pasiūlyti vystomojo bendradarbiavimo srityje. Dėl bendros praeities, panašios kultūros, netgi kalbos mūsų ekspertai yra tie, kurie geriausiai supranta problemas, su kuriomis susiduria šios šalys, ir remiantis savo patirtimi gali pasiūlyti geriausius sprendimus, kaip išvengti klaidų, kurias galbūt padarėme ir mes patys vystantis Lietuvai. Galiausiai Lietuvos ekspertų įsitraukimas į šiuos projektus leidžia pritraukti tarptautinių donorų lėšų, kurios kitu atveju vietiniams partneriams dažnai būtų nepasiekiamos. Vystomasis bendradarbiavimas – tai ne tik kitų mokymas, bet ir mokymasis. Bendras darbas leidžia keistis patirtimi ir lygiai taip pat tobulinti savo veiklą Lietuvoje.
draugas
2015-10-28 21:35
Klausimas:
Sveiki, norėjau paklausti kas yra Jūsų organizacijos pagrindinis pajamų šaltinis?
Sveiki, norėjau paklausti kas yra Jūsų organizacijos pagrindinis pajamų šaltinis?
Marta Čubajevaitė
2015-10-30
Atsakymas:
Kaip ir daugumos nevyriausybinių organizacijų, NNVBO platforma rengia įvairaus pobūdžio projektus ir juos įgyvendina. Tad mūsų pajamas sudaro projektinės lėšos, gaunamos tiek iš ES, tiek iš Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo fondų, pajamos iš teikiamų paslaugų, privačių rėmėjų parama bei asociacijos narių mokamos kasmetinės įmokos.
Kaip ir daugumos nevyriausybinių organizacijų, NNVBO platforma rengia įvairaus pobūdžio projektus ir juos įgyvendina. Tad mūsų pajamas sudaro projektinės lėšos, gaunamos tiek iš ES, tiek iš Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo fondų, pajamos iš teikiamų paslaugų, privačių rėmėjų parama bei asociacijos narių mokamos kasmetinės įmokos.
Ričardas
2015-10-28 19:45
Klausimas:
Ar paramos misijas vykdančios įmonės į pagalbą kviečiasi savanorius?
Ar paramos misijas vykdančios įmonės į pagalbą kviečiasi savanorius?
Marta Čubajevaitė
2015-10-30
Atsakymas:
Apie verslo įmones, įgyvendinančias vystomojo bendradarbiavimo projektus, atsakyti, deja, negaliu, nes su tuo nedirbu. Visgi kalbant apie nevyriausybines organizacijas (NVO), savanoriai atlieka reikšmingą darbą ir esant galimybėms NVO juos kviečiasi pagelbėti vykstant į misijas kitose šalyse. Natūraliai kyla klausimas, kaip sužinoti apie tokias galimybes? Atsakymas paprastas – savanoriauti NVO. Be to, pastebime ypatingai jaunų žmonių susidomėjimą savanoriavimo galimybėmis besivystančiose šalyse, džiaugiamės jų noru padėti spręsti skurdo problemas. Tad kitąmet startuosime su nemokama pilotine savanorystės programa, pagal kurią jauni žmonės, ir tikimės jų kuo daugiau, galės vyksti savanoriauti trims mėnesiams į besivystančias šalis. Kol kas, mano žiniomis, Lietuvos jaunimas tokių galimybių turi itin mažai.
Apie verslo įmones, įgyvendinančias vystomojo bendradarbiavimo projektus, atsakyti, deja, negaliu, nes su tuo nedirbu. Visgi kalbant apie nevyriausybines organizacijas (NVO), savanoriai atlieka reikšmingą darbą ir esant galimybėms NVO juos kviečiasi pagelbėti vykstant į misijas kitose šalyse. Natūraliai kyla klausimas, kaip sužinoti apie tokias galimybes? Atsakymas paprastas – savanoriauti NVO. Be to, pastebime ypatingai jaunų žmonių susidomėjimą savanoriavimo galimybėmis besivystančiose šalyse, džiaugiamės jų noru padėti spręsti skurdo problemas. Tad kitąmet startuosime su nemokama pilotine savanorystės programa, pagal kurią jauni žmonės, ir tikimės jų kuo daugiau, galės vyksti savanoriauti trims mėnesiams į besivystančias šalis. Kol kas, mano žiniomis, Lietuvos jaunimas tokių galimybių turi itin mažai.
kaunietis
2015-10-28 14:05
Klausimas:
2015 m. yra paskelbti Europos metais vystymuisi. Kaip Platforma prisideda prie Europos metų vystymuisi populiarinimo ir veiklų įgyvendinimo Lietuvoje? Ar galite paminėti, kurie artimiausi Europos metų vystymuisi renginiai numatyti Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose?
2015 m. yra paskelbti Europos metais vystymuisi. Kaip Platforma prisideda prie Europos metų vystymuisi populiarinimo ir veiklų įgyvendinimo Lietuvoje? Ar galite paminėti, kurie artimiausi Europos metų vystymuisi renginiai numatyti Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose?
Marta Čubajevaitė
2015-10-30
Atsakymas:
Šiais metais įgyvendiname nepaprastai daug veiklų: organizuojame fotografijų konkursus, viktorinas moksleiviams, kurias galite rasti "Facebook" socialiniame tinkle, mokyklos dalyvauja protmūšiuose, rašinių konkursuose, universitetų ir kolegijų studentams skaitomos paskaitos. Mokytojams organizuojame mokymus apie globalųjį švietimą, pristatome parengtus globaliojo švietimo leidinius pedagogams, organizuojame diskusijas su žurnalistais aktualiomis vystymosi temomis ir t.t. Nuo kitos savaitės kviečiu aplankyti fotoparodą “Pasaulis tavo akimis” Klaipėdoje, Kultūros fabrike. Nuo lapkričio 16 d. ši paroda bus eksponuojame Kaune, Vytauto Didžiojo Universiteto pagrindinių rūmų foje, Daukanto g. 28. Ši paroda kartu su mūsų partneriais keliauja ir po mažesnes Lietuvos vietos bendruomenes. Daugiau planuojamų renginių ir susitikimų, kurių šiemet išties apstu, visuose Lietuvos miestuose galite rasti oficialiojoje Europos metų vystymuisi interneto svetainėje. https://europa.eu/eyd2015/lt
Šiais metais įgyvendiname nepaprastai daug veiklų: organizuojame fotografijų konkursus, viktorinas moksleiviams, kurias galite rasti "Facebook" socialiniame tinkle, mokyklos dalyvauja protmūšiuose, rašinių konkursuose, universitetų ir kolegijų studentams skaitomos paskaitos. Mokytojams organizuojame mokymus apie globalųjį švietimą, pristatome parengtus globaliojo švietimo leidinius pedagogams, organizuojame diskusijas su žurnalistais aktualiomis vystymosi temomis ir t.t. Nuo kitos savaitės kviečiu aplankyti fotoparodą “Pasaulis tavo akimis” Klaipėdoje, Kultūros fabrike. Nuo lapkričio 16 d. ši paroda bus eksponuojame Kaune, Vytauto Didžiojo Universiteto pagrindinių rūmų foje, Daukanto g. 28. Ši paroda kartu su mūsų partneriais keliauja ir po mažesnes Lietuvos vietos bendruomenes. Daugiau planuojamų renginių ir susitikimų, kurių šiemet išties apstu, visuose Lietuvos miestuose galite rasti oficialiojoje Europos metų vystymuisi interneto svetainėje. https://europa.eu/eyd2015/lt
tomas
2015-10-28 14:05
Klausimas:
Pastaraisiais metais Lietuvos visuomenės parama ir susidomėjimas vystomuoju bendradarbiavimu auga. Kaip visuomenės nariai, ypač jaunimas, galėtų įsitraukti į vystomojo bendradarbiavimo veiklą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje? Ar galite pateikti keletą pavyzdžių?
Pastaraisiais metais Lietuvos visuomenės parama ir susidomėjimas vystomuoju bendradarbiavimu auga. Kaip visuomenės nariai, ypač jaunimas, galėtų įsitraukti į vystomojo bendradarbiavimo veiklą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje? Ar galite pateikti keletą pavyzdžių?
Marta Čubajevaitė
2015-10-30
Atsakymas:
Jei į vystomąjį bendradarbiavimą žiūrime tik kaip į pinigų skyrimą besivystančioms šalims, atrodo, jog įsitraukimo būdų nėra itin daug. Pavyzdžiui, galima skirti lėšų organizacijoms ir institucijoms, dirbančioms besivystančiose šalyse. Tarkime, Lietuvoje galite skirti paramą Raudonojo Kryžiaus draugijai, Maltos ordino pagalbos tarnybai ar organizacijai "Gelbėkit vaikus" – jie renka lėšas nukentėjusiems nuo humanitarinių katastrofų. Be to, galima savanoriauti vystomojo bendradarbiavimo organizacijose Lietuvoje arba atsakingai pasirinkti organizacijas ir keliauti savanoriauti tiesiai į besivystančias šalis. Ne veltui pabrėžiu "atsakingai", nes girdime daug istorijų iš besivystančių šalių, kur savanoriai pridaro daugiau žalos nei naudos. Pavyzdžiui, savanoriai besivystančiose šalyse moko vaikus anglų kalbos, matematikos, nors patys nekalba vietine kalba, kurią supranta mokiniai, tad kokia nauda iš tokių pamokų? Ypač, kai tokie mokytojai keičiasi kas kelias savaites ar mėnesius. Esu girdėjusi ir atvejų, kai savanoriai vyko statyti namų ir jų per dieną padarytą darbą vietiniai gyventojai naktimis taisydavo. Svarbu suprasti, kad besivystančių šalių gyventojai namus pasistatyti ar išmokyti vaikus gali ir patys, kartais lėšų skyrimas yra daug naudingesnis nei neatsakinga savanorystė. Bet visgi, jei žvelgiame plačiau ir suprantame, kad su globaliais iššūkiais, tokiais kaip kova su klimato kaita, gamtinių išteklių mažėjimas, skurdo nulemta migracija, nė viena šalis atskirai susidoroti negalės ir kiekvienas iš mūsų savo kasdieniniais veiksmais arba giliname, arba sprendžiame šias problemas, galimybių prisidėti prie vystomojo bendradarbiavimo yra daug daugiau. Pavyzdžiui, galime būti atsakingesni kasdieniame gyvenime ir atsakingiau vartoti, tarkime, pirkdami sąžiningos prekybos produktus: kavą, arbatą, šokoladą. Taip prisidėtume prie teigiamų pokyčių besivystančiose pasaulio šalyse. Galite būti tikri, kad šioms prekėms pagaminti nebuvo išnaudojami vaikai, buvo garantuotas orus ir sąžiningas atlygis tos produkcijos augintojams, užtikrintos geresnės darbo sąlygos bei sumokėtos papildomos priemokos bendruomenės reikmėms (kelių tiesimui, mokyklų ir ligoninių statybai), tos prekės pagamintos tausojant aplinką. Galime pasirinkti, kaip keliauti, pvz., vietoj nuosavo automobilio rinktis viešąjį transportą, riboti suvalgomos mėsos kiekį, rūšiuoti atliekas ir t.t.
Jei į vystomąjį bendradarbiavimą žiūrime tik kaip į pinigų skyrimą besivystančioms šalims, atrodo, jog įsitraukimo būdų nėra itin daug. Pavyzdžiui, galima skirti lėšų organizacijoms ir institucijoms, dirbančioms besivystančiose šalyse. Tarkime, Lietuvoje galite skirti paramą Raudonojo Kryžiaus draugijai, Maltos ordino pagalbos tarnybai ar organizacijai "Gelbėkit vaikus" – jie renka lėšas nukentėjusiems nuo humanitarinių katastrofų. Be to, galima savanoriauti vystomojo bendradarbiavimo organizacijose Lietuvoje arba atsakingai pasirinkti organizacijas ir keliauti savanoriauti tiesiai į besivystančias šalis. Ne veltui pabrėžiu "atsakingai", nes girdime daug istorijų iš besivystančių šalių, kur savanoriai pridaro daugiau žalos nei naudos. Pavyzdžiui, savanoriai besivystančiose šalyse moko vaikus anglų kalbos, matematikos, nors patys nekalba vietine kalba, kurią supranta mokiniai, tad kokia nauda iš tokių pamokų? Ypač, kai tokie mokytojai keičiasi kas kelias savaites ar mėnesius. Esu girdėjusi ir atvejų, kai savanoriai vyko statyti namų ir jų per dieną padarytą darbą vietiniai gyventojai naktimis taisydavo. Svarbu suprasti, kad besivystančių šalių gyventojai namus pasistatyti ar išmokyti vaikus gali ir patys, kartais lėšų skyrimas yra daug naudingesnis nei neatsakinga savanorystė. Bet visgi, jei žvelgiame plačiau ir suprantame, kad su globaliais iššūkiais, tokiais kaip kova su klimato kaita, gamtinių išteklių mažėjimas, skurdo nulemta migracija, nė viena šalis atskirai susidoroti negalės ir kiekvienas iš mūsų savo kasdieniniais veiksmais arba giliname, arba sprendžiame šias problemas, galimybių prisidėti prie vystomojo bendradarbiavimo yra daug daugiau. Pavyzdžiui, galime būti atsakingesni kasdieniame gyvenime ir atsakingiau vartoti, tarkime, pirkdami sąžiningos prekybos produktus: kavą, arbatą, šokoladą. Taip prisidėtume prie teigiamų pokyčių besivystančiose pasaulio šalyse. Galite būti tikri, kad šioms prekėms pagaminti nebuvo išnaudojami vaikai, buvo garantuotas orus ir sąžiningas atlygis tos produkcijos augintojams, užtikrintos geresnės darbo sąlygos bei sumokėtos papildomos priemokos bendruomenės reikmėms (kelių tiesimui, mokyklų ir ligoninių statybai), tos prekės pagamintos tausojant aplinką. Galime pasirinkti, kaip keliauti, pvz., vietoj nuosavo automobilio rinktis viešąjį transportą, riboti suvalgomos mėsos kiekį, rūšiuoti atliekas ir t.t.
svečias
2015-10-28 14:02
Klausimas:
2015 m. rugsėjo mėn. JTO valstybės narės priėmė naujuosius Darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m. Kokiu būdu Lietuvos visuomenė galėtų prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo?
2015 m. rugsėjo mėn. JTO valstybės narės priėmė naujuosius Darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m. Kokiu būdu Lietuvos visuomenė galėtų prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo?
Marta Čubajevaitė
2015-10-30
Atsakymas:
Darnaus vystymosi tikslai pakeitė Tūkstantmečio vystymosi tikslus – pasaulinį susitarimą, kuriuo siekta panaikinti ekstremalaus skurdo apraiškas. Darnaus vystymosi tikslų pasaulio valstybės sieks per ateinančius penkiolika metų, kaip darė iki šiol, įgyvendindamos Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Darnaus vystymosi tikslų turės siekti ne tik besivystančios pasaulio šalys, bet ir išsivysčiusios. Tad Lietuvai, kaip ir kitoms išsivysčiusioms šalims, yra ypač aktualūs tikslai, kuriais siekiama skatinti atsakingą vartojimą ir gamybą bei kovą su klimato kaita. Išsivysčiusios pasaulio šalys turės persvarstyti savo vartojimo įpročius ir gamybos apimtis, nes jie yra pertekliniai, pereikvoja gamtinius išteklius. Jei visos pasaulio šalys gyventų taip, kaip gyvena vidutinis Vakarų europietis, žemės išteklių tiesiog neužtektų.
Darnaus vystymosi tikslai pakeitė Tūkstantmečio vystymosi tikslus – pasaulinį susitarimą, kuriuo siekta panaikinti ekstremalaus skurdo apraiškas. Darnaus vystymosi tikslų pasaulio valstybės sieks per ateinančius penkiolika metų, kaip darė iki šiol, įgyvendindamos Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Darnaus vystymosi tikslų turės siekti ne tik besivystančios pasaulio šalys, bet ir išsivysčiusios. Tad Lietuvai, kaip ir kitoms išsivysčiusioms šalims, yra ypač aktualūs tikslai, kuriais siekiama skatinti atsakingą vartojimą ir gamybą bei kovą su klimato kaita. Išsivysčiusios pasaulio šalys turės persvarstyti savo vartojimo įpročius ir gamybos apimtis, nes jie yra pertekliniai, pereikvoja gamtinius išteklius. Jei visos pasaulio šalys gyventų taip, kaip gyvena vidutinis Vakarų europietis, žemės išteklių tiesiog neužtektų.
skaitytojas
2015-10-28 14:01
Klausimas:
Lietuva jau daugiau nei 10 metų teikia paramą kitoms šalims. Kuriuos pastarojo dešimtmečio Lietuvos pasiekimus išskirtumėte?
Lietuva jau daugiau nei 10 metų teikia paramą kitoms šalims. Kuriuos pastarojo dešimtmečio Lietuvos pasiekimus išskirtumėte?
Marta Čubajevaitė
2015-10-30
Atsakymas:
Didžiausias pasiekimas tikriausiai yra tai, kad apskritai atsirado vystomojo bendradarbiavimo politika. Be to, daug daugiau žmonių pradeda ne tik suprasti šį terminą, bet ir remia šią politikos sritį. Lietuvoje sutvarkyta teisinė bazė, priimtas Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymas. Lietuva, jos NVO vis aktyviau dalyvauja ES ir JT lygmenyje sprendžiant su vystomuoju bendradarbiavimu susijusius klausimus. , Įgyvendinami vystomojo bendradarbiavimo projektai ir programos, užmegzti geri dalykiniai santykiai, ypač su partneriais iš Rytų kaimynystės šalių, tokių kaip Gruzija, Ukraina, Baltarusija. Ekspertai iš Lietuvos yra vertinami, kviečiami bendradarbiauti.
Didžiausias pasiekimas tikriausiai yra tai, kad apskritai atsirado vystomojo bendradarbiavimo politika. Be to, daug daugiau žmonių pradeda ne tik suprasti šį terminą, bet ir remia šią politikos sritį. Lietuvoje sutvarkyta teisinė bazė, priimtas Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymas. Lietuva, jos NVO vis aktyviau dalyvauja ES ir JT lygmenyje sprendžiant su vystomuoju bendradarbiavimu susijusius klausimus. , Įgyvendinami vystomojo bendradarbiavimo projektai ir programos, užmegzti geri dalykiniai santykiai, ypač su partneriais iš Rytų kaimynystės šalių, tokių kaip Gruzija, Ukraina, Baltarusija. Ekspertai iš Lietuvos yra vertinami, kviečiami bendradarbiauti.
agnė
2015-10-28 14:01
Klausimas:
Kodėl Lietuvai svarbu prisidėti prie kitų šalių vystymosi bei teikti paramą besivystantiems pasaulio regionams?
Kodėl Lietuvai svarbu prisidėti prie kitų šalių vystymosi bei teikti paramą besivystantiems pasaulio regionams?
Marta Čubajevaitė
2015-10-30
Atsakymas:
Pirmaisiais metais po nepriklausomybės atkūrimo įvairios Europos šalys, JAV Lietuvai teikė daug finansinės paramos, padėjo sutvarkyti teisinę bazę, stiprinti pilietinę visuomenę. Dabar tik galime džiaugtis dėl šios paramos, nes už tai, kaip gyvename šiandien, turime dėkoti ne tik sau, bet ir kitoms šalims, padėjusioms mums po Sovietų Sąjungos žlugimo. Tad vystomojo bendradarbiavimo paramos teikimas tam tikra prasme yra ir skolos grąžinimas. Galiausiai gyvename globaliame pasaulyje, kuriame mūsų kasdieniai ir, atrodo, paprasti sprendimai, kaip antai kokią kavą gersiu ryte, kaip keliausiu į darbą ar atostogauti, veikia besivystančių šalių gyventojus. Iš tiesų, globalių problemų kiekviena šalis atskirai jau nebegali išspręsti – būtini globalūs sprendimai. Tą puikiai matome ir su Europos migrantų krize. Tad Lietuva kaip pilnateisė pasaulio bendruomenės dalis gali ir privalo prisidėti prie globalių problemų sprendimo.
Pirmaisiais metais po nepriklausomybės atkūrimo įvairios Europos šalys, JAV Lietuvai teikė daug finansinės paramos, padėjo sutvarkyti teisinę bazę, stiprinti pilietinę visuomenę. Dabar tik galime džiaugtis dėl šios paramos, nes už tai, kaip gyvename šiandien, turime dėkoti ne tik sau, bet ir kitoms šalims, padėjusioms mums po Sovietų Sąjungos žlugimo. Tad vystomojo bendradarbiavimo paramos teikimas tam tikra prasme yra ir skolos grąžinimas. Galiausiai gyvename globaliame pasaulyje, kuriame mūsų kasdieniai ir, atrodo, paprasti sprendimai, kaip antai kokią kavą gersiu ryte, kaip keliausiu į darbą ar atostogauti, veikia besivystančių šalių gyventojus. Iš tiesų, globalių problemų kiekviena šalis atskirai jau nebegali išspręsti – būtini globalūs sprendimai. Tą puikiai matome ir su Europos migrantų krize. Tad Lietuva kaip pilnateisė pasaulio bendruomenės dalis gali ir privalo prisidėti prie globalių problemų sprendimo.