Portalo svečias
Petras Baršauskas
Sveiki. Įdomu, ar ateidmas dirbti į mūsų universitetą, tokios situacijos ir tikėjotės, ar vis dėlto paaiškėjo, kad viskas blogiau nei tikėjotės..? Kaip manot, kiek laiko reikės, kad universitetas realiai pasikeistų?
Uz publikacijas ISI sarso zurnaluose anksciau buvo mokami priedai, tai skatindavo aktyviau dirbti ir publikuoti daugiau negu 3 straipsnius per kadencija. Siuo metu tai sustabdyta. Kokia butu jusu nuomone del tokio skatinimo ?
Laba diena gerb. Rektoriau, Jūs vis užsiminate apie tarptautiškumą, bet jo nei matyt nei girdėt. Didžioji dauguma studentų neturi galimybės pagal Erasmus programą išvykti studijuoti į kitus Europos techniškuosius universitetus ir pamatyti kaip mokslo procesas vyksta svetur. Visa Europa vien tik ir kalba apie dėstytojų/studentų mobilumo programas, o kodėl pas mus nematyti dėstytojų atkeliavusių iš kitų techniškųjų universitetų, kurie tikrai padidintų studentų susidomėjimą mūsų universitetu?
Profesoriau, kokia jūsų nuomonė apie krepšelių atėmimus po 2 metų, jei studentas baigė 2 metus be skolų, tačiau jo balas žemesnis nei 20 % kurso vidurkio? Mano grupiokai vien dėl to ir palieka KTU universiteta, kad nesugebės mokėti už mokslą, tačiau abu metus baigė be skolų.
Laba diena. Kokios bus pagrindinės Jūsų reformos, Rektoriau? Kaip jos palies dėstytojų korpusą?
Nemoku matematikos, nekenčiu fizikos, nepatinka chemija. Bet noriu studijuot KTU. Yra šansų? Ką galit pasiūlyti? Jei nieko, vis tiek ačiū už ats. :)
Šis forumas vienkartinis, ar bendrausite ir ateityje?
Sveiki, kaip planuojate kontroliuoti, kad dėstytojai į paskaitas ateitų susidarę studijų programas ir bent jau sugebėtų įvardinti kiek ir kokių bus atsiskaitymų? Kad žinotų koks ryšys tarp jų dėstomo dalyko ir studentų studijuojamos srities specifikos?
Sveiki, ar numatoma gerinti studijų kokybę įtraukiant praktikoje dirbančius žmones, nes vienas iš pagrindinių studentų įvardintų trūkumų yra studijų ir praktikos ryšio nebuvimas. Ar bus koreguojamos studijų programos atsižvelgiant į dirbančių specialistų patarimus?
Gal galėtumėte pakomentuoti kodėl technologijos universiteto mokslo prorektoriumi pasirinkote socialinių mokslų atstovę. Skirtingai nuo kokio VU ar VDU didžioji dalis mūsų universiteto studijų programų, mokslininkų bei dėstytojų visgi yra technologijos bei fizinių mokslų krypties, todėl truputį neramu ar nekils nesusikalbėjimo problemos. Juk netgi mokslo taryboje yra atskiras komitetas socialiniams bei humanitariniams mokslams ir atskiras - technologijos bei gamtos mokslams.
Gerb. Rektoriau, Ar esate laimingas sugrįžęs į gimtąją Alma Mater ?
gerb. Rektoriau ar nemanote, kad tai jog universiteto docentai skundziasi jog per atestacijos laikotarpi negali parasyti 3 recenzuojamu straipsniu rodo jog musu Universitete kazkas negerai? Kalbama net ne apie ISI publikacijas.Kaip isivaizduojate pakelti mokslo lygi Universitete? Kaip zadate universiteto bendruomene is praktikuojanciu destytoju paversti praktikuojanciais mokslininkais?
Kauno dienoje pristatant interviu su Jumis buvo paminėta, kad KTU yra daugiausiai studentų turintis universitetas. Tačiau ar tikrai tai - kokybės rodiklis? Sėdint bibliotekoje ir raustant nuo ten skambančių keiksmažoždių kartais galima tuo suabejoti.Taigi, ar siekiant pagerinti studijų kokybę nereikėtų atsižvelgti ir į tai, kokie studentai priimami, užuot aklai didinus jų skaičių?
Gerb. Rektoriau, Gal galetumete trumpai pakomentuoti planus del KTU restrukturizacijos? Tarkim, ar teisybe, kad planuojate sujungti Ekonomikos ir vadybos bei Socialiniu mokslu fakulteta?
Studijų programą, kurią planuoja rinktis mano dukra, siūlo ir kitos aukštosios mokyklos.... Kokie būtų, Jūsų manymu, studijų KTU (ir apskritai Kaune) privalumai?.. Dėkui už atsakymą.
Gerb. Rektoriau norių Jūsų paklausti dėl statybos inžinerijos doktorantūros sudėties, kaip komisijoje 3 statybininkai, du mechanikai ir 5 chemikai. Su visa pagarba chemikams bet statybos inžinerija yra specifinė sritis.
Koks galėtų būti KTU indėlis gerinant Kauno miesto įvaizdį?
Ar dar prisimenate grupe EP-1/1, nuo kurios pradejot studijas KPI, ir tos grupes draugus?
Ką manote apie KTU bendrabučio kainas? Kaip galėtumėte jas sumažinti? Kodėl KTU neįveda pastovaus mokesčio kaip tarkime VDU?
Ka zadate daryti, kad centriniu rumu biurokratinis aparatas pradetu dirbtu savo universiteto darbuotojams, o ne darbuotojai dirbtu uz administracija? Ar nemanote, kad reiketu stiprinti viesuju pirkimu administravima ir daugiau darbo perkelti administracijai? Ar manote, kad galite pataisyti atmosfera ir centrinius rumus "apkresti" nuosirdziu noru dirbti, kuris daznai labiau budingas eiliniams darbutojams...
Laba diena, Pries tapdamas KTU rektoriumi, dirbote ISM, esate socialiniu mokslu srities atstovas. Kokia matote socialiniu mokslu ateiti universitete? Ar socialiniu mokslu fakultetas liks kaip atskiras padalinys, ar galbut bus sujungtas su konkuruojanciu ekonomikos ir vadybos?
Ar numatomos pertvarkos centriniuose rūmuose, turiu omenį personalo pertvarką. Daug dirba žmonių bet tvarkos elementarios nėra. Kiek teko susidurti tai i personalo skyrių eini kaip pas karaliukus. Arogantiški ir pasipūtę.
Kaip manote dėl Statybos inžinerijos doktorantūros komiteto sudėties ar neatrodo juokinga kad statybos specialistų sudaro mažuma tik trys, mechanikai du o likę penki chemikai. Ką chemijos specialistas su visa jam pagarba gali nusimanyti inž. sistemose, statybos technologijoje bei konstrukcijose.
Norėčiau Jūsų paklausti gerb. Rektoriau dėl mokslinių publikacijų technologijos mokslų srityje. Ar normalu, kad pvz. docentas per kadencija turi paskelbti ne mažiau kaip 3 mokslo straipsnius Mokslinės informacijos instituto duomenų bazės žurnaluose,lektorius ir asistentas po 2 mokslo straipsnius recenzuojamuose periodiniuose leidiniuose. Papult į žurnalus sunku, dėstytojai apkrauti vidiniu biurokratiniu popierizmu, be to ir technologiniai mokslai nelygus vieni kitiems.
Gerb. Rektoriau, Visų pirma dėkoju už Jūsų iniciatyvą. Šią vasarą vyko KTU (ir ne tik) doktorantūros studijų nauja akreditacija. Kadangi doktorantūros studijų teisė tam tikruose mokslo kryptyse jau yra suteikta, norėjau paklausti, kas iš esmės pasikeitė, bei kuo būsimos dok. studijos skirsis nuo buvusiųjų. Ačiū.
Metams bėgant nemažai dėstytojų išeina į pensiją, tačiau dažnai nutinka taip, kad nėra žmonių, kurie juos pakeistų. Doktorantų stygius labai didelis, o net ir pabaigę doktorantūrą, nesusivilioja darbu dėl santykinai mažo atlyginimo, lyginant su darbu įvairiose kompanijose. Mokslo lygis kris ne tik iš studentų, bet ir dėstytojų pusės. Kaip spręsite šias problemas?
Ko moko administravimo fakultete?
Sveiki, Rektoriau. Spėkit iš trijų kartų, kur galima įsidarbint baigus KTU Humanitarinį fakultetą. Ar asmeniškai domėjotės, kokie specialistai ten ruošiami? Ar tiesa, kad šis f-tas (kaip ir dar vienas KTU fakultetas) buvo įkurtas ne dėl poreikio, o konkrečiai asmenybei? Šiuo atveju - Giedriui Kuprevičiui.
Kaip planuojama pletoti tarptautiskumo skatinimo planus?
ES skyrė berods 65mln. mokslo slėniams. Baršausko gatvėje turėjo prasidėti naujo pastato statybos, tačiau net duobė pamatams nepradėta kasti. Neretai laboratorijose tenka daryti lab. darbus su 1964m. gamybos rusiška technika ir ne gana to, nesenai paaiškėjo, jog pinigai skirti elektroninei sistemai taip pat iššvaistyti, tačiau technologijų mokslų studentams, kurių vidurkis 9, universitetas nebedavė stipendijų. Kaip ketinate motyvuoti esamus studentus ir suinteresuoti moksleivius stoti į technologinius mokslus, jei susidaro įspūdis, jog studijuoti KTU visiškai neverta?
Kokia Jūsų pozicija nuotolinių studijų klausimu? Nemažai žmonių be išsilavinimo gyvena ir dirba užsienyje. Būtų gera paskata rinktis lietuviškas studijas.
Sveiki, kada bus stiprinamas ryšys tarp mokslo ir verslo institucijų?
Sveiki, norėjau paklausti, kad bus plėtojamas stipresnis ryšys tarp mokslo ir verslo įmonių, nes šiuo metu jis yra labai silpnas. Ačiū
1) Kaip žadate spręsti "mirštančių" fakultetų ( Humanitarinių, Dizaino, Tarptautinių studijų) problemą?
Gerb. Rektoriau, Kaip vertinate faktą, kad stipendijas gauna 2 - 3 žmonės iš grupės?
kokiu priemoniu imsites pries studentus kurie nezino trikampio ploto formules o be problemu pereina i trecia kursa?(nemokamai)
Ar tikrai planuojate Kaune visus universitetus sujungti į vieną? Ir koks tai bus universitetas?
Iš Jūsų susitikimų su studentais kalbos girdėjau, kad planuojate studentų bendrabučius paversti europinio lygio, kada tai bus padaryta ar bent jau pradėti darbai?
Kokių skatinimo priemonių imsitės, kad verslininkai kuo daugiau investuotų į mokslininkų sukurtus sprendimus?
Gerb. rektoriau, kurios, Jūsų nuomone, Universiteto sritys labiausiai taisytinos (arba reikalauja padidinto dėmesio), kad KTU taptu veržliu, inovatyviu ir patraukliu tiek būsimiesiems studentams, tiek darbdaviams, tiek kitų šalių mokslininkams, universitetu?
Kaip planuojate kovoti su nusirašynėjimu?
Sveiki. Įdomu, ar ateidmas dirbti į mūsų universitetą, tokios situacijos ir tikėjotės, ar vis dėlto paaiškėjo, kad viskas blogiau nei tikėjotės..? Kaip manot, kiek laiko reikės, kad universitetas realiai pasikeistų?
Tikrai nesakau, kad viskas yra blogai, bet kai kur tikėjausi ir geriau. Tokio dydžio universitete tikėtis labai greitų permainų būtų neprotinga, bet bandykime kartu kiek įmanoma spartinti procesus, ypač su jaunimo pagalba.
Būčiau laimingas, kad pokyčiai pasijustų po dvejų metų.
Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie dalyvavo diskusijoje ir uždavė klausimus. Man diskusija taip pat buvo labai naudinga, nes per klausimus geriau pajuntu situaciją ir tai, kas rūpi esamiems ir būsimiems studentams.
Dėl dalyvavimo ateity: tikrai esu atviras jūsų idėjoms ir pasiūlymams. Jeigu turite klausimų, pasiūlymų, visada jų lauksiu asmeniškai elektroniniu paštu petras.barsauskas@ktu.lt arba lauksiu diskusijų socialiniame tinkle "Facebook" KTU grupėje.
Pagarbiai, prof. Petras Baršauskas.
Laba diena gerb. Rektoriau, Jūs vis užsiminate apie tarptautiškumą, bet jo nei matyt nei girdėt. Didžioji dauguma studentų neturi galimybės pagal Erasmus programą išvykti studijuoti į kitus Europos techniškuosius universitetus ir pamatyti kaip mokslo procesas vyksta svetur. Visa Europa vien tik ir kalba apie dėstytojų/studentų mobilumo programas, o kodėl pas mus nematyti dėstytojų atkeliavusių iš kitų techniškųjų universitetų, kurie tikrai padidintų studentų susidomėjimą mūsų universitetu?
Be jokios abejonės, šitą sritį stiprinsime. Bet ne vien mobilumo statistikos pagerinimas būtų pasiekimas. Reikia iš esmės keisti universitete taip vadinamą tarptautėjimo terpę. Pradėti reikėtų nuo motyvacinės sistemos - tiek dėstytojams, tiek ir administracijai.
Profesoriau, kokia jūsų nuomonė apie krepšelių atėmimus po 2 metų, jei studentas baigė 2 metus be skolų, tačiau jo balas žemesnis nei 20 % kurso vidurkio? Mano grupiokai vien dėl to ir palieka KTU universiteta, kad nesugebės mokėti už mokslą, tačiau abu metus baigė be skolų.
Išties tai - sudėtinga ir skaudi problema. Iš principo rotacija turėtų būti. Galbūt ją reikėtų šiek tiek modifikuoti. Tai nėra rektoriaus kompetencija, bet aš bandysiu daryti įtaką ministerijoje.
Nemoku matematikos, nekenčiu fizikos, nepatinka chemija. Bet noriu studijuot KTU. Yra šansų? Ką galit pasiūlyti? Jei nieko, vis tiek ačiū už ats. :)
Be jūsų minėtų dalykų KTU studijuoti sunku, bet gal galėtumėme pasiūlyti kažkokius "išlyginamuosius" kursus, kurie padėtų sumažinti jūsų neapykantą tiksliesiems mokslams.
Šis forumas vienkartinis, ar bendrausite ir ateityje?
Jeigu laikas leis, tikrai norėčiau bendrauti. Ir galbūt ne tik šiame forume.
Sveiki, kaip planuojate kontroliuoti, kad dėstytojai į paskaitas ateitų susidarę studijų programas ir bent jau sugebėtų įvardinti kiek ir kokių bus atsiskaitymų? Kad žinotų koks ryšys tarp jų dėstomo dalyko ir studentų studijuojamos srities specifikos?
Tai bandysime daryti gerokai tobulindami dėstytojų atestacijos bei motyvacijos sistemą. Būtent tuos dalykus, apie kuriuose šnekate, būtinai sustiprinsime atestuodami dėstytojus. Būtinai atsižvelgsime į studentų vertinimus ir pagal juos koreguosime sistemą.
Sveiki, ar numatoma gerinti studijų kokybę įtraukiant praktikoje dirbančius žmones, nes vienas iš pagrindinių studentų įvardintų trūkumų yra studijų ir praktikos ryšio nebuvimas. Ar bus koreguojamos studijų programos atsižvelgiant į dirbančių specialistų patarimus?
Tikrai taip. Koreguojant studijų programas, manau, reikėtų ilginti praktikos laikotarpį ir praktikas pagal galimybes atlikti tiesiogiai pramonės ir verslo įmonėse. Be to, pertvarkydami programas būtinai pasitelksime išorinius ekspertus, kurie gerai žino praktinę studento parengimo pusę.
Gal galėtumėte pakomentuoti kodėl technologijos universiteto mokslo prorektoriumi pasirinkote socialinių mokslų atstovę. Skirtingai nuo kokio VU ar VDU didžioji dalis mūsų universiteto studijų programų, mokslininkų bei dėstytojų visgi yra technologijos bei fizinių mokslų krypties, todėl truputį neramu ar nekils nesusikalbėjimo problemos. Juk netgi mokslo taryboje yra atskiras komitetas socialiniams bei humanitariniams mokslams ir atskiras - technologijos bei gamtos mokslams.
Esu ragavęs tiek inžinerinių, tiek socialinių mokslų ir pakankamai gerai jaučiu balansą tarp dviejų šių mokslų sričių. Jos abi būtinos universitete. Dėl to, kad mokslui vadovauja socialinių mokslų srities žmogus baimintis nereikėtų. Noras pagrindinis yra sustiprinti kitą požiūrį į mokslinius tyrimus per organizacinę ir vadybinę pusę, o ne vien atstovauti vienai mokslo krypčiai ar sričiai. Visiškai ramus dėl naujos prorektorės, nes žinau jos kompetencijas naujų technologijų, inovacijų srityje. Nežiūrint į tai, kad jos pagrindinis išsilavinimas yra psichologija.
Gerb. Rektoriau, Ar esate laimingas sugrįžęs į gimtąją Alma Mater ?
Iš principo - taip.
Kauno dienoje pristatant interviu su Jumis buvo paminėta, kad KTU yra daugiausiai studentų turintis universitetas. Tačiau ar tikrai tai - kokybės rodiklis? Sėdint bibliotekoje ir raustant nuo ten skambančių keiksmažoždių kartais galima tuo suabejoti.Taigi, ar siekiant pagerinti studijų kokybę nereikėtų atsižvelgti ir į tai, kokie studentai priimami, užuot aklai didinus jų skaičių?
Žinoma, kad studijų kokybė turi būti pirmoje vietoje. Ne vien turime atsirinkti geriausius, bet turim juos mokyti taip pat ir gerai elgtis.
Gerb. Rektoriau, Gal galetumete trumpai pakomentuoti planus del KTU restrukturizacijos? Tarkim, ar teisybe, kad planuojate sujungti Ekonomikos ir vadybos bei Socialiniu mokslu fakulteta?
Restruktūrizacija įvyks. Jos pagrindas bus išsami esamos situacijos universitete ir aukštojo mokslo visame pasaulyje tendencijų, taip pat vietinės ir tarptautinės rinkų poreikių analizė.
Jūsų minimų fakultetų sujungimas jau seniai pribrendęs, tačiau, kaip tiksliai tai įvyks ir kokio rezultato bus siekiama, nulems situacijos analizės. Tai bus didžiulė diskusija, ir į ką tiksliai visa tai išsirutulios, dabar atsakyti sunku. Galbūt tai bus ne vien tik fakultetų sujungimas, bet ir naujų padalinių atsiradimas.
Studijų programą, kurią planuoja rinktis mano dukra, siūlo ir kitos aukštosios mokyklos.... Kokie būtų, Jūsų manymu, studijų KTU (ir apskritai Kaune) privalumai?.. Dėkui už atsakymą.
Nežinodamas, apie kurią konkrečiai studijų programą kalbama, galiu įvardinti tik labai bendrus privalumus. Šiandien Kauno technologijos universitetas keičiasi: siekiama iš esmės pakeisti psichologinę atmosferą, požiūrį į studentą; numatomi pertvarkymai visose studijų pakopose, pokyčiai tiek pačiose studijose, tiek universiteto struktūroje ir valdyme; stiprinamas tarptautiškumas.
Kaip pagrindinius studijų Kaune privalumus matau mažesnes išlaidas studijoms bei pragyvenimui, mažesnes laiko sąnaudos susisiekimui. Be to, universitetas turi bendrabučius. Apskritai, Kaunas – studentų miestas ir jaunam žmogui čia sudaromos visos galimybės tobulėti bei siekti karjeros aukštumų.
Koks galėtų būti KTU indėlis gerinant Kauno miesto įvaizdį?
Labai didelis. Būtina bendradarbiauti su Kauno miesto valdžia. Stiprus universitetas visad kiekvienoje terpėje, kiekvienoje srityje gerina miesto, kuriame yra, įvaizdį, kuria tam tikrą trauką. Jau nekalbant apie mokslinius tyrimus, universiteto bendruomenė rengia ir dalyvauja įvairiuose kultūros, sporto, švietimo renginiuose.
Ar dar prisimenate grupe EP-1/1, nuo kurios pradejot studijas KPI, ir tos grupes draugus?
Žinoma! Galbūt ne visus, bet prisimenu. Linkėjimai jiems!
Ką manote apie KTU bendrabučio kainas? Kaip galėtumėte jas sumažinti? Kodėl KTU neįveda pastovaus mokesčio kaip tarkime VDU?
Dar neturėjau progos pasidomėti šia tema, tad šią akimirką detaliai komentuoti nesu pasiruošęs. Ateityje kartu su atsakingais už ūkį planuojame aptarti šį klausimą.
Teoriškai tas kainas diktuoja rinka, bet universitetas, pritraukdamas rėmėjus, gali bandyti jas sumažinti. Dar vienas kitose šalyse pasiteisinęs būdas - bandyti įdiegti studentų savivaldą bendrabučių valdyme (atiduoti bendrabučius valdyti studentų atstovybei), tačiau ar taip būtų pasiekta teigiamų rezultatų priklausytų nuo studentų sąmoningumo bei savivaldos stiprumo.
Ka zadate daryti, kad centriniu rumu biurokratinis aparatas pradetu dirbtu savo universiteto darbuotojams, o ne darbuotojai dirbtu uz administracija? Ar nemanote, kad reiketu stiprinti viesuju pirkimu administravima ir daugiau darbo perkelti administracijai? Ar manote, kad galite pataisyti atmosfera ir centrinius rumus "apkresti" nuosirdziu noru dirbti, kuris daznai labiau budingas eiliniams darbutojams...
Visada buvau ir būsiu biurokratinio mechanizmo priešininkas.
Dėl viešųjų pirkimų tikrai pritariu, yra problema, bandysim ją spręsti.
Stengsimės keisti požiūrį i klientą - ateinantį žmogų, skirsime daugiau dėmesio ir įdėsime daugiau pastangų – bandysim dirbti kokybiškiau. Pirmiausia bus analizuojamos visų biurokratinių, aptarnaujančių skyrių funkcijos, stebima, kas, ką ir kaip daro. Esminiai dalykai – administracijos darbuotojų atestavimas, vertinimas ir motyvavimas. Tikiu, kad tai duos Jūsų minimą rezultatą.
Laba diena, Pries tapdamas KTU rektoriumi, dirbote ISM, esate socialiniu mokslu srities atstovas. Kokia matote socialiniu mokslu ateiti universitete? Ar socialiniu mokslu fakultetas liks kaip atskiras padalinys, ar galbut bus sujungtas su konkuruojanciu ekonomikos ir vadybos?
Esu ragavęs tiek inžinerinių, tiek socialinių mokslų, tad pakankamai gerai jaučiu balansą tarp šių dviejų mokslo sričių. Šiuolaikiniame universitete abi jos labai reikalingos. Apskritai šiuolaikinės technologijos be socialinių mokslų – ne technologijos. Socialiniai mokslai privalo turėti savo vietą ir išliks svarbūs universitetui.
Jūsų minimų fakultetų sujungimas jau seniai pribrendęs, tačiau, kaip tiksliai tai įvyks ir kokio rezultato bus siekiama, nulems situacijos analizė. Tai bus didžiulė diskusija, ir į ką tiksliai visa tai išsirutulios, dabar atsakyti sunku. Galbūt tai bus ne tik vien fakultetų sujungimas, bet ir naujų padalinių atsiradimas.
Ar numatomos pertvarkos centriniuose rūmuose, turiu omenį personalo pertvarką. Daug dirba žmonių bet tvarkos elementarios nėra. Kiek teko susidurti tai i personalo skyrių eini kaip pas karaliukus. Arogantiški ir pasipūtę.
Taip. Visų skyrių funkcijos, taip pat ir personalo, bus peržiūrėtos. Pastabų dėl personalo tarnybos darbuotojų elgesio esu girdėjęs ir anksčiau, atkreipsiu į tai dėmesį.
Kaip manote dėl Statybos inžinerijos doktorantūros komiteto sudėties ar neatrodo juokinga kad statybos specialistų sudaro mažuma tik trys, mechanikai du o likę penki chemikai. Ką chemijos specialistas su visa jam pagarba gali nusimanyti inž. sistemose, statybos technologijoje bei konstrukcijose.
Doktorantūros komitete gali dalyvauti tik mokslininkai, turintys atitinkamą mokslinį įdirbį ir atitinkamą paskelbtų mokslinių darbų skaičių. Deja, statybos inžinerijos specialistų atitinkančių šiuos reikalavimus trūksta. Dėl šios priežasties į komitetą įtraukiami aktyvūs mokslininkai iš kitų mokslo krypčių.
Šiuolaikinės studijos turi būti tarpdisciplininės, o doktorantūros komitete nėra būtina turėti tik vienos mokslo krypties mokslininkus.
Norėčiau Jūsų paklausti gerb. Rektoriau dėl mokslinių publikacijų technologijos mokslų srityje. Ar normalu, kad pvz. docentas per kadencija turi paskelbti ne mažiau kaip 3 mokslo straipsnius Mokslinės informacijos instituto duomenų bazės žurnaluose,lektorius ir asistentas po 2 mokslo straipsnius recenzuojamuose periodiniuose leidiniuose. Papult į žurnalus sunku, dėstytojai apkrauti vidiniu biurokratiniu popierizmu, be to ir technologiniai mokslai nelygus vieni kitiems.
Jei žmogus tikrai daro mokslinius tyrimus, tai per kadenciją parašyti tris straipsnius yra niekai, ypač technologijos mokslo srityje. Reikia dirbti.
Gerb. Rektoriau, Visų pirma dėkoju už Jūsų iniciatyvą. Šią vasarą vyko KTU (ir ne tik) doktorantūros studijų nauja akreditacija. Kadangi doktorantūros studijų teisė tam tikruose mokslo kryptyse jau yra suteikta, norėjau paklausti, kas iš esmės pasikeitė, bei kuo būsimos dok. studijos skirsis nuo buvusiųjų. Ačiū.
Doktorantūros studijų pertvarką inicijavo Lietuvos mokslo taryba. Naujame doktorantūros studijų reglamente yra daug pasikeitimų. Vienas esminių – bandymas priartinti lietuviškas doktorantūras prie europinių standartų. Atsiranda daugiau galimybių tarptautiniam mobilumui, stiprinamas tarptautiškumas.
Keičiasi studijų moduliai, doktorantūros studijos pertvarkomos pagal Bolonijos procesą. Daugiau dėmesio skiriama perkeliamųjų gebėjimų ugdymui: svarbu tampa ne tik gryni moksliniai tyrimai (darbas „ant popieriaus“), bet ir reali žmogaus kompetencija. Taip pat keičiasi doktorantūros komisija: nuo šiol vietoj buvusių penkių tarybos narių ir dviejų oponentų komisiją sudarys ne mažiau trijų žmonių, iš kurių vienas – tarptautinis ekspertas.
Metams bėgant nemažai dėstytojų išeina į pensiją, tačiau dažnai nutinka taip, kad nėra žmonių, kurie juos pakeistų. Doktorantų stygius labai didelis, o net ir pabaigę doktorantūrą, nesusivilioja darbu dėl santykinai mažo atlyginimo, lyginant su darbu įvairiose kompanijose. Mokslo lygis kris ne tik iš studentų, bet ir dėstytojų pusės. Kaip spręsite šias problemas?
Visame pasaulyje versle atlyginimai didesni nei universitetuose. Nors materialus atlygis nėra vienintelis būdas pritraukti doktorantus dirbti universitete, vis dėlto šiuo momentu jiems yra didelių galimybių užsidirbti papildomai dalyvaujant įvairiose programose bei projektuose. Prieinamas finansavimas iš įvairių europinių fondų, Lietuvos mokslo tarybos grandai, įvairūs kiti projektai. Kad doktorantai galėtų tuo pasinaudoti, mes turėsime sunkiai ir nuosekliai dirbti: sudaryti atitinkamą infrastruktūrą, sąlygas bei galimybes.
Ko moko administravimo fakultete?
Socialinių mokslų fakultete, kuris atsirado 1999 m. pertvarkius Administravimo fakultetą, mokoma edukologijos, pedagogikos, sociologijos, vadybos, verslo, taip pat vadybos ir verslo administravimo bei viešojo administravimo.
KTU Panevėžio instituto Vadybos ir administravimo fakultete mokoma verslo, vadybos, ekonomikos, taip pat vadybos ir verslo administravimo.
Sveiki, Rektoriau. Spėkit iš trijų kartų, kur galima įsidarbint baigus KTU Humanitarinį fakultetą. Ar asmeniškai domėjotės, kokie specialistai ten ruošiami? Ar tiesa, kad šis f-tas (kaip ir dar vienas KTU fakultetas) buvo įkurtas ne dėl poreikio, o konkrečiai asmenybei? Šiuo atveju - Giedriui Kuprevičiui.
Gal Europos komisijoje? Tai vienas iš pavyzdžių, minimų fakulteto tinklapyje. Apskritai, šiuo metu humanitarinių mokslų absolventams yra sunkiau susirasti darbą, tačiau tai nėra vieno fakulteto problema – tai bendra Lietuvoje vyraujanti tendencija. Antra vertus, tam tikrų humanitarinių mokslų fakultete ruošiamų specialistų paklausa labai didelė, pavyzdžiui: techninės kalbos vertimo ir redagavimo programos absolventų. Didžioji dauguma gabių žmonių įsidarbina be problemų.
Nei vienas iš KTU fakultetų nebuvo sukurtas konkrečiai asmenybei, o humanitarinių mokslų svarba visame pasaulyje yra neginčytinas faktas. Priešingai, tokiu požiūriu, Giedrius Kuprevičius pats „buvo panaudotas“ - tapo simboliu, kuriant šį fakultetą: tokia ryški asmenybė, savo srities specialistas prisidėjo prie fakulteto įvaizdžio formavimo.
Kaip planuojama pletoti tarptautiskumo skatinimo planus?
Pirmiausia turime sukurti labai aiškų strateginį planą, kurį parengsime iki rugsėjo 1 dienos. Esmė - bandyti kurti universitete tarptautėjmo terpę, neužtenka padalinti tik statistiką tarptautiniais klausimais.
ES skyrė berods 65mln. mokslo slėniams. Baršausko gatvėje turėjo prasidėti naujo pastato statybos, tačiau net duobė pamatams nepradėta kasti. Neretai laboratorijose tenka daryti lab. darbus su 1964m. gamybos rusiška technika ir ne gana to, nesenai paaiškėjo, jog pinigai skirti elektroninei sistemai taip pat iššvaistyti, tačiau technologijų mokslų studentams, kurių vidurkis 9, universitetas nebedavė stipendijų. Kaip ketinate motyvuoti esamus studentus ir suinteresuoti moksleivius stoti į technologinius mokslus, jei susidaro įspūdis, jog studijuoti KTU visiškai neverta?
Apskritai, ketiname iš esmės pakeisti universitetą, pradedant studijų programomis, studijų kokybe bei mokslu, baigiant tarptautiškumu ir administraciniu valdymu. Planuojame iš principo pakeisti požiūrį į studentą: jį laikysime partneriu, kartu su juo dirbsime ir kursime ateities universitetą.
Dėl mokslo slėnių: procesas vyksta, tačiau ne viskas priklauso nuo universiteto. Bus įdėtos maksimalios pastangos, kad statybos prasidėtų artimiausiu metu.
Dėl laboratorijų atnaujinimo: dalis laboratorijų jau atnaujinta, kai kurios bus atnaujintos įgyvendinant Jūsų minimą slėnių projektą, visas likusias stengsimės atnaujinti artimiausiu metu pagal galimybes.
Dėl lėšų elektroninei sistemai: šiuo metu dar vyksta tyrimas, išvados turėtų paaiškėti netrukus.
Dėl stipendijų: stipendijų fondas yra visiškai nesusijęs su kitomis programomis - su juo viskas tvarkoje. Konkretaus atsakymo dėl Jūsų minimos problemos neturiu, ateityje mėginsiu įsigilinti.
Dėl esamų ir būsimų studentų motyvacijos: tam naudosime marketingą.
Kokia Jūsų pozicija nuotolinių studijų klausimu? Nemažai žmonių be išsilavinimo gyvena ir dirba užsienyje. Būtų gera paskata rinktis lietuviškas studijas.
Manau, kad nuotolinės studijos universitetui labai svarbios. Jos bus plečiamos ne tik pritraukiant lietuvius, gyvenančius kitose šalyse, bet ir užsieniečius iš artimųjų šalių. Studijos turėtų būti kombinuotos: dalis kurso dėstoma įprasta tvarka, dalis – nuotoliniu būdu.
Sveiki, norėjau paklausti, kad bus plėtojamas stipresnis ryšys tarp mokslo ir verslo įmonių, nes šiuo metu jis yra labai silpnas. Ačiū
Greitai. Tai gyvybiškai svarbus klausimas universiteto ateičiai - jam bus skiriamas nuolatinis dėmesys.
1) Kaip žadate spręsti "mirštančių" fakultetų ( Humanitarinių, Dizaino, Tarptautinių studijų) problemą?
Reorganizuojant. Atlikus išsamią analizę, vienus teks stiprinti, kitus sujungti.
Gerb. Rektoriau, Kaip vertinate faktą, kad stipendijas gauna 2 - 3 žmonės iš grupės?
Neigiamai, tačiau tai nėra vien universiteto problema – tai platesnė visos Lietuvos aukštojo mokslo problema.
kokiu priemoniu imsites pries studentus kurie nezino trikampio ploto formules o be problemu pereina i trecia kursa?(nemokamai)
Studijų kokybę gerinsime pertvarkydami programas ir tikrai tokių kaip minit situacijų neturėtų būti.
Ar tikrai planuojate Kaune visus universitetus sujungti į vieną? Ir koks tai bus universitetas?
Universitetų sujungimas nėra rektoriaus kompetencija, tačiau šią idėją palaikau. Logiška būtų Kaune turėti vieną stambų klasikinį universitetą, apimantį visas pagrindines mokslo sritis, bei keletą specializuotų nišinių universitetų.
Iš Jūsų susitikimų su studentais kalbos girdėjau, kad planuojate studentų bendrabučius paversti europinio lygio, kada tai bus padaryta ar bent jau pradėti darbai?
Sunku atsakyti, kada konkrečiai. Iki šiol iš struktūrinių fondų buvo renovuoti tik 2 bendrabučiai, tačiau šis traukinys jau nuvažiavo. Šiuo metu iš principo bendrabučių renovacijoms reikia ieškoti papildomų lėšų iš išorinių šaltinių. Tą bandysim spręsti planuodami ateinančių metų biudžetą.
Kokių skatinimo priemonių imsitės, kad verslininkai kuo daugiau investuotų į mokslininkų sukurtus sprendimus?
Pirma, reikia kiek įmanoma labiau juos įtraukti į studijų programų pertvarkymą. Antra, iš principo peržiūrėti mokslinių tyrimų prioritetus, įvertinant, kurie iš tyrimų domintų ir į kuriuos investuotų verslininkai (relevant research), juos vykdyti prioritetine tvarka.
Apskritai, verslininkų investicijos į mokslinius tyrimus turėtų būti skatinamos ne vien iš universiteto - turi veikti abipusiai interesai. Iš dalies tai bus susiję su ekonomikos atsigavimu.
Gerb. rektoriau, kurios, Jūsų nuomone, Universiteto sritys labiausiai taisytinos (arba reikalauja padidinto dėmesio), kad KTU taptu veržliu, inovatyviu ir patraukliu tiek būsimiesiems studentams, tiek darbdaviams, tiek kitų šalių mokslininkams, universitetu?
Studijų ir mokslo veikla (tai apima studijų sistemą, studijų programas, prioritetinių mokslo sričių nustatymą, rėmimą ir pan.), tarptautiškumas, universiteto valdymas bei organizacinė struktūra, žmonių išteklių valdymas ir ugdymas, ryšiai tarp universiteto, visuomenės, verslo ir kitų suinteresuotų pusių.
Kaip planuojate kovoti su nusirašynėjimu?
Laba diena, esu pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus.
Pagarbiai, prof. Petras Baršauskas.
Griežtai. Planuoju kartu su fakultetų dekanais kurti sistemą, kurios pagrindas būtų tokios studijų programos ir tokia atsiskaitymų tvarka, kurioms galiojant, apskritai nebūtų nei prasmės, nei galimybės nusirašinėti. Pavyzdžiui: atsiskaitinėjant, jei įmanoma, leisti naudotis visais šaltiniais; klausimus formuluoti taip, kad studentai pateiktų ne tiek iškaltus atsakymus, kiek išmąstytus. Tuo tarpu visi egzaminai turi būti tokie, kad iš principo būtų įmanoma juos išlaikyti nenusirašinėjant. Tai įgyvendinus, universitete turėtų būti sukurtas visiškas nepakantumas nusirašinėjimui ir tik tuomet už tai taikomos griežčiausios bausmės tiek studentams, kurie nusirašinėja, tiek dėstytojams, kurie leidžia nusirašinėti.