Portalo svečias
Vitalijus Žuta
Ar nebijote, kad ateityje gali sumazeti siuksliu deginimui, kai Lietuva pasivis vakaru Europos salis, kur siukliu rusiavimo ir perdirbimo apimtys yra zymiai didesnes? Kuom Jusu jegaine kompensuotu ta sumazejima ir kaip tai galetu atsliepti gaminamos energijos kainai?
Jūs atsakydami į N.Puteikio klausimą nurodėte, kad “UAB "Fortum Klaipėda" įstatinis kapitalas 114 mln. litų, todėl mūsų įmonė pajėgi kompensuoti padarytą žalą gamtai arba žmonėms, jeigu tokių būtų. Tačiau 2010 12 02 d. internete paskelbta tokai inofrmacija ve.lt/naujienos/ekonomika/ekonomikos-naujienos/atlieku-deginimui---pirkimu-prievaizdu-kirtis-516466/ : “Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus vedėjos Jelenos Valentukevičienės teigimu, tyrimas dėl KRATC paklebto konkurso buvo pradėtas po to, kai į tarnybą kreipėsi prokurorai, nagrinėjantys galimybė iškelti bylą ginant viešąjį interesą. Po atlikto tyrimo tarnyba konstatavo, kad KRATC sprendimas pripažinti "Fortum Klaipėda" kvalifikaciją tinkama buvo neteisėtas, nes įmonė neturi reikiamos patirties, finansinių resursų ir neturėtų pakankamai turto atlyginti galimus nuostolius.” Tai kaip suprasti – kodėl rašoma, kad "Fortum Klaipėda” įmonė neturi reikiamos patirties, finansinių resursų ir neturėtų pakankamai turto atlyginti galimus nuostolius”? O koks įstatinis "Fortum Heat Lietuva” kapitalas, koks jos turtas?
Jei galima turiu du klausimus: 1. Koki nuostoli patirtu Jusu bendrove, sustabdzius projekta Klaipedoje, arba kiek "Fortum Heat Lietuva" jau investavo i si projekta (siuksliu ir biokuro deginimo gamykla Lez'e)? 2. Kokio balu (is 10) ivertintumete Klaipedos miesto savivaldybes darba supazindinant visuomene su minetu projektu?
Jus rašote kad nebus viršitos normos,nors gerai žinote,kad alternativių energijos šalyinių istatymas dar nepriimtas ir normos dar nepatvirtinto.
Laba diena.Su artėjančiom šventėm.Klausimas ,kokios šalies statybininkai statys gamyklą ir kodėl gamykla bus pigesnė nei Švedijoj.Ačiu.
Please explain air pollution control and measurements devices will be installed at the factory. Is it possible to check air quality on line via i-net?
Laba diena, norėčiau paklausti, kas planuoja statyti termofikacinę elektrinę, taip pat, kas vykdys techninę priežiūrą. Ačiū už atsakymą
Please be so kind to describe your education level.
Ar į elektrinės teritoriją bus nutiestas geležinkelis ar visas biokuras bus vežamas tik autotransportu?
Kaip vertinate atvejį, kai iš internetinio portalo po kelių valandų po straipsnio šiukšlių deginimo tema publikavimo, toks straipsnis iš viso yra išimamas? Kokia Jūsų kompanijos ir Jūsų motininės įmonės Suomijoje politika straipsnių apie šias įmones ir straipsnių apie šiukšlių deginimą politika? Gal ji viešai skelbiama? Kur galima būtų pasiskaityti apie Jūsų ir visos „Fortum“ kompanijos skelbimosi žiniasklaidoje politiką?
Kokia yra Jūsų pozicija dėl apmokamų publikacijų žiniasklaidoje šiukšlių deginimo tema? Per pastaruosius kelsi mėnesius šiame ir kituose dienraščiuose buvo nemažai tokių straipsnių, užimančių beveik visą, o kartais du laikraščio puslapius. Dalis jų buvo su užsakymo numeriais, dalis - be, tie straipsniai buvo nepasirašyti, arba pasirašyti slapyvardžiais, juose nenurodyta, kas apmokėjo jų publikaciją. Tuose straipsniuose buvo cituojami Aplinkos ministerijos pareigūnai, kurie aiškino, kad jei Lietuvoje nebus deginamos šiukšlės, tai pagal ES atitinkamą šiukšlių direktyvą ES skirs Lietuvai pinigines baudas. Iš tikrųjų toje direktyvoje yra nurodoma priešingai, t.y. jei šiukšlės bus vežamos į sąvartynus nerūšiuotos, tik tada bus baudos, o kaip turi būti tvarkomos tos šiukšlės, tai šalies vidaus reikalas. Bet kokiu atveju deginimas yra nustatytas tik kaip paskutinė, kraštutinė priemonė po išrūšiavimo, kompostavimo ir dujų surinkimo. Ar Jūs užsakinėjote tokias klaidinančias publikacijas? jei taip, kodėl nenurodėte, kad tai Jūsų kompanija jas apmokėjo. Jei ne, tai kaip Jūsų kompanijoje yra žiūrima į tokių apmokėtų, bet nepasirašytų straipsnių publikavimą? Kaip Jūsų kompanijoje yra žiūrima į tai, kad į ekskursijas po šiukšlių deginimo gamyklas vežami tik žurnalistai, nepasiimant kartu nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės atstovų? Kodėl būtent taip padarėte organizuodami tokią ekskursiją į Stokholmą? Kaip apskritai žiūrite publikacijas šiukšlių deginimo tema, kai aprašoma tik viena nuomonė, o priešinga nutylima?
Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje Jums buvo pasiūlyta organizuoti susitikimus su visuomene, diskusijas su visuomenės atstovais, forumus žiniasklaidoje, ekskursijas nevyriausybinėms organizacijoms. Ten pat buvo siūlyta sukurti iš visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovų stebėtojų komitetą. Nė vienos iš šių priemonių iki šiol neįgyvendinote, kodėl?
Ar ne manote, kad tai politinis o ne kenksmingumo klausimas ?
Turėčiau Jums du klausimus: 1. Pagal LR įstatymus svarstymas su visuomene numatomas tik svarstant detalaus plano projektą. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1079 24.1.punkte nurodoma, kad planavimo organizatorius (t.y. Jūs – UAB „Fortum“ ) privalote vietos laikraštyje, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijos, kurioje numatytas planavimas, skelbimų lentoje skelbti informaciją apie pradedamą rengti detalųjį planą ir nurodyti planavimo tikslus (nenurodėte), planavimo darbų programą (nenurodėte), planuojamas žemės sklypo būdas ir pobūdis (nenurodėte), informacija apie numatomus statyti statinius (VISIŠKAI NENURODĖTE). Jūs, užuot įvykdę šiuos teisės akto privalomus reikalavimus, pasielgėte keistai, nurodydami tik dalį nereikšmingos informacijos, iš kurios niekaip nebuvo galima susivokti, kad kalba eina apie šiukšlių, arba atliekų deginimo gamyklą ar jėgainę, nes skelbime nevartojote žodžių „šiukšlės, atliekos, jėgainė, gamykla ir pan. 2010 06 15d. dienraštyje „Vakarų ekspresas“ Jūs paskelbėte: „pradedamas rengti žemės sklypo Kretainio g. 3 Klaipėda, detaliojo plano projektas, su parengtu projektu galima susipažinti nuo 2010 m. liepos 20 d. iki rugpjūčio 18 d. UAB „Fortum Klaipėda“ patalpose, Lipkių g. 57, Klaipėda. Projektas bus viešai eksponuojamas nuo liepos 26d. iki rugpjūčio 18 d. ten pat. Viešas susirinkimas numatomas rugpjūčio 19 d. 16 val. UAB „Fortum Klaipėda“ patalpose aukščiau minėtu adresu.“ Be to Jūs nurodėte ne tą sklypo adresą, kuriuo gautas Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos pritarimas (vietooj Lypkių 57 nurodėte kitą sklypą - Kretainio 3). TODĖL NIEKAS IŠ VISUOMENĖS TAIP IR NESUPRATO, KAD ŠITAME JŪSŲ SKELBIME KALBA EINA APIE JŪSŲ NUMATOMĄ ŠIUKŠLIŲ DEGINIMO GAMYKLĄ. Todėl niekas ir neatėjo į šį svarstymą, todėl gyventojai negalėjo ateiti ir pareikšti savo nuomonę apie numatomas statybas. Kaip manote pataisyti šį įstatymo ir kt.teisės aktų pažeidimą? 2. Visuomenės iniciatyva vykusiame susitikime Jūs pasakėte, kad preciziškai laikysitės LR įstatymų. Tačiau Jūsų gamyklos Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą turėjo tvirtinti Klaipėdos m. savivaldybės taryba, arba turėjo įgalioti tai padaryti kitą Savivaldybės instituciją, tačiau tai vienasmeniškai padarė administracijos direktorius nepranešdamas apie tai visuomenei, o strateginio pasekmių vertinimo ataskaita visuomenei visiškai nepristatyta, tuo pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Ar nemanote, kad reikėtų pakartoti tiek svarstymą su visuomene, tiek pačią poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos tvirtinimą jau laikantis teisės aktų reialavimų.
PAV ataskaitoje yra įrašyta temperatūra degimo kameroje daugiau arba lygu 850 laipsnių celcijaus. Susitikimo su gyventojais metu buvo kalbama apie 1100 laipsnių celcijaus deginimo temperatūrą. Kokiame patvirtintame projekto dokumente yra įtvirtinta ši, žymiai aukštesnė nei 850 laipsnių celcijaus temperatūra?
Kokiu būdu Jūs kontroliuosite išmetamųjų toksinių medžiagų -dioksinų, furanų , jei Lietuvoje nėra nei vienos laboratorijos, atliekančios šiuos tyrimus? Koki konkrečiai užsienio laboratorija tai atliks? Kas (kieno sąskaita) apmokės nuolatinį šių ypatingai toksinių medžiagų monitoravimą, jei tik vieno mėginio paėmimas kainuos nuo 3000 iki 4000 litų ? Ar Jūs PATS asmeniškai persikelsite gyventi į Švepelių gyvenvietę ( 600metrų iki būsimos Jėgainės) ar Gedminų rajoną (800 metrų ) iki Jėgainės, kad įrodyti šios Jėgainės visišką saugumą aplinkai, žmonių sveikatai? AČIŪ.
Ar turi Jūsų įmonė Licenciją Pavojingų atliekų tvarkymui, kaip to reikalauja atliekų tvarkymo įstatymas?
Labai idomu... kodel gi norima apdergti pamario gamta ir krastovaizdi, chemijos gamyklom, vejo jegainem ir siuksliu deginimo jegainem...ir baikit galu gale daryti monitoringus ant musu paciu sveikatos!!!!
Turėčiau Jums du klausimus: 1. Pagal LR įstatymus svarstymas su visuomene numatomas tik svarstant detalaus plano projektą. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1079 24.1.punkte nurodoma, kad planavimo organizatorius (t.y. Jūs – UAB „Fortum“ ) privalote vietos laikraštyje, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijos, kurioje numatytas planavimas, skelbimų lentoje skelbti informaciją apie pradedamą rengti detalųjį planą ir nurodyti planavimo tikslus (nenurodėte), planavimo darbų programą (nenurodėte), planuojamas žemės sklypo būdas ir pobūdis (nenurodėte), informacija apie numatomus statyti statinius (VISIŠKAI NENURODĖTE). Jūs, užuot įvykdę šiuos teisės akto privalomus reikalavimus, pasielgėte keistai, nurodydami tik dalį nereikšmingos informacijos, iš kurios niekaip nebuvo galima susivokti, kad kalba eina apie šiukšlių, arba atliekų deginimo gamyklą ar jėgainę, nes skelbime nevartojote žodžių „šiukšlės, atliekos, jėgainė, gamykla ir pan. 2010 06 15d. dienraštyje „Vakarų ekspresas“ Jūs paskelbėte: „pradedamas rengti žemės sklypo Kretainio g. 3 Klaipėda, detaliojo plano projektas, su parengtu projektu galima susipažinti nuo 2010 m. liepos 20 d. iki rugpjūčio 18 d. UAB „Fortum Klaipėda“ patalpose, Lipkių g. 57, Klaipėda. Projektas bus viešai eksponuojamas nuo liepos 26d. iki rugpjūčio 18 d. ten pat. Viešas susirinkimas numatomas rugpjūčio 19 d. 16 val. UAB „Fortum Klaipėda“ patalpose aukščiau minėtu adresu.“ Be to Jūs nurodėte ne tą sklypo adresą, kuriuo gautas Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos pritarimas (vietooj Lypkių 57 nurodėte kitą sklypą - Kretainio 3). TODĖL NIEKAS IŠ VISUOMENĖS TAIP IR NESUPRATO, KAD ŠITAME JŪSŲ SKELBIME KALBA EINA APIE JŪSŲ NUMATOMĄ ŠIUKŠLIŲ DEGINIMO GAMYKLĄ. Todėl niekas ir neatėjo į šį svarstymą, todėl gyventojai negalėjo ateiti ir pareikšti savo nuomonę apie numatomas statybas. Kaip manote pataisyti šį įstatymo ir kt.teisės aktų pažeidimą? 2. Visuomenės iniciatyva vykusiame susitikime Jūs pasakėte, kad preciziškai laikysitės LR įstatymų. Tačiau Jūsų gamyklos Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą turėjo tvirtinti Klaipėdos m. savivaldybės taryba, arba turėjo įgalioti tai padaryti kitą Savivaldybės instituciją, tačiau tai vienasmeniškai padarė administracijos direktorius nepranešdamas apie tai visuomenei, o strateginio pasekmių vertinimo ataskaita visuomenei visiškai nepristatyta, tuo pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Ar nemanote, kad reikėtų pakartoti tiek svarstymą su visuomene, tiek pačią poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos tvirtinimą jau laikantis teisės aktų reikalavimų?
Poveikio aplinkai ataskaitoje rašoma, kad „Eksploatuojant oro teršalų valymo įrenginius, susidarys pavojingos atliekos, tai lakieji pelenai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (19 01 13*) ir išmetamųjų dujų valymo kietosios atliekos (19 01 07*)“. Iš viso tokių pavojingų medžiagų Jūsų planuojamoje gamykloje kasmet pasigamintų 5600 tonų. Jūs spaudoje skelbėte, kad šias pavojingas atliekas pervešite į Švediją, Austriją, arba Vokietiją, nes Lietuvoj saugoti jų negalima. Visuomenės inicijuotame susitikime su Fortum vadovais Jūs sakėte jau kiek kitaip - kad šias pavojingas atliekas pergabensite į Norvegiją. Kokiu būdu jas gabensite – laivais, ar keliais? Jei laivais, tai kokioje Klaipėdos uosto įmonėje jas krausite? Ar gautas HELCOM konvencijos numatytas tokiam gabenimui sutikimas? Jei pervešite sausumos transportu, tai koks bus maršrutas – kokiomis gatvėmis, keliais bei gyvenvietėmis jis drieksis? Kokiu transportu? Koks bus draudimas nuo nelaimingų atsitikimų tokiam gabenimui? Kokiomis sumomis? Taip pat kodėl šie klausiami nėra aptarti Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje ir kur apie tai, ką klausiu, būtų galima detaliau pasiskaityti?
Kodėl praėjus daugiau nei metams laiko nesuradote galimybės susitikti su Jakų bendruomenės centru ir atsakyti į jiems rūpimus klausimus?(apie norą susitikti informavome Jus raštu).
Gal galėtumėte detalizuoti išmetamų teršalų monitoringą? (teršalas, kaip dažnai, kas atliks tyrimus)
Ar nuo Klaipėdos atliekų deginimo gamyklos projekto pradžios vyko svarstymai ir susitikimai su visuomene? Jei taip, patikslinkite kada, kur ir su kuo?
„Vokietijos Termoselekt atliekų deginimo gamykla nuo 1999 metų veikė išplėstinio testavimo režimu. Nuo 2004 uždaryta. Gamykla buvo viena stambiausių buitinių atliekų deginimo gamyklų, planuota, kad degins iki 225 tūkst. tonų atliekų per metus. Nuolatinės gamyklos veikimo problemos lėmė tai, kad vietinės žiniasklaidos įmonė buvo pervadinta į „Termodefekt“. Nors technologijos savininkė „Thermoselect“ pateikiamoje informacijoje teigė, kad tokio tipo gamykla pajėgi pilnai sunaikinti dioksinus, furanus bei kitus žalingus teršalus. Realybėje nei vienas šių teiginių nepasitvirtino – gamykla skleidė į aplinką dioksinus, furanus, sieros dioksidą, anglies monoksidą, vandenilio chloridą, vandenilio fluoridą, anglies dioksidą, gyvsidabrį, kadmį, talį ir kt. sunkiuosius metalus, viršydama leistinas taršos normas. Pirmąkart gamykla Karlsruhėje buvo priversta laikinai užsidaryti 2000 metais – po nustatytų toksinių dujų išmetimų viršijant leistinas ribas, nustačius įtrūkimus aukšta temperatūrinėje kameroje, galėjusius sukelti sprogimą, bei vandens nuotekų užterštumą cianidais. Jau pirmaisiais veiklos metais buvo nustatyta, kad įrenginys nuolat naudoja avarinį dujų išleidimo vožtuvą, apie kurio egzistavimą gamyklos operatorius „pamiršo“ paminėti reguliuojančioms ir visuomeninėms institucijoms projekto pristatymo metu." KLAUSIMAI: 1. Ką reiškia gamyklos veikimas testavimo režimu? 2. Ar per testavimo laikotarpį bus stebima kiek į aplinką patenką nuodingų išmetimų? 3. Kiek laiko bus testojama Klaipėdoje pastatyta gamykla? 4. Ar dioksinai, furanai ir kiti junginiai, susidarantis degimo proceso metu, yra nuodingi? Koks, mokslininkų teigimu, dioksinu poveikis gyviesiems organizmams?
Kodėl Fortumas taip paslapčia vykdo šitą gamyklos statybą??? Tik dabar pradėjo kalbėti, kai jau stato. Kodėl nebuvo skelbiama anksčiau?
Kokiais kriterijais vadovaujantis, UAB „AF-Enprima“ “, kuri atliko biokuro ir atliekų termofikacinės jėgainės statybos Klaipėdoje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą,nustatėsSAZ zona -150 metr.Tačiau SAZ konkretus dydis nustatytas Specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, kurio 67punkte nustatyta, kad -respublikinės atliekų perdirbimo įmonės apsaugos zona yra 1000 metrų; Pagal SAZ ribų nustatymo ir režimo Taisyklių 46 punktą SAZ teritorijoje negali būti statomi gyvenamieji namai, viešbučiai ar trumpalaikio apgyvendinimo pastatai, švietimo, sveikatos priežiūros ir slaugos įstaigos, neturi būti įrengtos vandenvietės, kurioms turi būti nustatytos sanitarinės apsaugos juostos, taip pat teritorijos ir pramoginių renginių atviri ir uždari statiniai. Į apsaugos zoną pietrytinėje pusėje patektų Švepelių kaimas, pietvakarinėje pusėje - Klaipėdos miesto gyvenamoji zona, šiaurės pusėje- Jakų gyvenvietė
Ar nuo projekto pradžios, vyko susitikimai su visuomene? Jei taip, patikslinkite prašom kur, kada ir su kuo.
Jūs deginsit mūsų šiukšles ir gaminsit šilumą. Dažnai girdžiu, kad šiluma iš šiukšlių bus pigesnė. Gal esat paskaičiavę, kokia bus jūsų šilumos kaina klaipėdiečiams. Būtų įdomu sužinoti. Ačiū.
Prieš keletą metu ES buvo uždraustas pieno produktų importas iš Italijos dėl užteršimo dioksinais , kurio pagrindine priežastimi įvardinta šiukšlių deginimo jėgainės teršiančios pievas dioksinu.Žemiau yra ištrauka iš vikipedijos ,kuri verčia sunerimti. Gamtoje ar organizme dioksinai skyla labai sunkiai, dėl to organizmai ir teritorijos, užteršti dioksinais, vertinami taikant „skilimo pusperiodžio“ sąvoką: šiltuose kraštuose dioksinų skilimo pusperiodis siekia 7-8 metus, šaltuose – iki 10 metų, organizme – 3-4 metus. Organizme kaupiasi riebaliniuose audiniuose, kauluose. Dėl ypatingai didelio nuodingumo, pavojingos dioksinų dozės gali būti tokios mažos, kad jų nepavyktų efektyviai identifikuoti cheminiais prietaisais (tik masės spektroskopais), todėl vietovės ar maisto užteršimą mažomis dioksinų dozėmis (pavojingomis, esant kelių mėnesių ar ilgesnei ekspozicijai) nustatyti sunku. Dėl tų pačių priežasčių, gana sunku identifikuoti ir žmonių apnuodijimą dioksinais. Norėčiau sužinoti kaip jūs rengiatės išvengti minėtų pasekmių ir kaip visuomenė galėtų aktyviai dalyvauti jėgainės teršalų kontrolėje?Ir ar LR yra laboratorija galinti tiksliai ir greitai , bet kuriuo paros metu paimti mėginius ir įvertinti esamą taršą ir yra LR parengti teisės aktai būtent minimai veiklai apimantys įmonės atsakomybę esant taršai ir kokia ji yra ?Ar įmonėje numatytos lėšos kasmetinei gyventojų sveikatos patikrai?
Jei iš ES lėšų skirtų Lietuvai bei klaipėdiečiams vyks statyba ir projektavimas, jei Jūs jau turite projektą, jei Jūsų gamyklai klaipėdiečiai tieks šiūkšles nemokamai ir dar primokės, jei sukuriamą energigą parduosite klaipediečiams tada Jūsų gamykla mokės tik už GAZPROM tiekiamas dujas. Klausimas - jei Jums vienas pelnas, o tada kokia mums iš Jūsų gamyklos nauda? Gal dioksinai užteršta dirva ir oras?
Per paskutinį posėdį paminėjote, kad gamykla visiškai neteršia aplinkos. Klausimas: 1) Kokiais tyrimais remiantis jūs taip teigėte ? 2) Jei yra tokie tyrimai kur galima būtu su jais susipažinti ? (Mokslininkų vardai ir pavardės, tyrimų detali medžiaga).
Ką manote apie Klaipėdos tarybos narį Naglį Puteikiį? Ar jam svarbu gamykla ar čia tik rinkyminis šou?
Ar būtų sudėtinga pakeisti patvirtintą sveikatai pavojingą atliekų deginimo technologiją į biokuro deginimą? Ar sutiktumėte su tokiu valdžios pasiūlymu?
Ar tiesa, kad šią šiukšlių deginimo gamyklą statys ir valdys Jūsų dukterinė įmonė - UAB "Fortum Klaipėda", kurios įstatinis kapitalas yra tik 10 000 lt, ir kad kokios nors nelaimės atveju (pvz. į aplinką pateks dalis iš tų itin nuodingų 5700 kasmet susidarančių kamino pelenų, kurie tiek nuodingi, kad Lietuvoje negali būti saugomi) ji neturėtų iš ko mokėti už žmonėms ir gamtai padarytą žalą, o deginimo gamyklos visas turtas pereitų kreditoriui - t.y. motininei Fortum įmonei ir jei netrukdomai tęstų deginimą nesukdama galvos dėl žalos atlyginimo? Jei ši mano informacija yra netiksli, tai kur apie tai būtų galima perskaityti? Jei Jums pavyktų šią gamyklą pastatyti, tai nuo kokių nelaimių būtų draudžiamasi, kas draustųsi ir kokiai sumai?
Kaip vertinate 16 d vykusia diskusija su gyventojais Klaipėdos miesto salėje?
Kokį įvaizdį suformavo visuomenė susirinkusi į susitikimą savivaldybėje? Ar statant šį objektą vadovausitės Lietuvos viešųjų pirkimų įstatymu? Jeigu nebus išlaikyti aplinkosauginiai reikalavimai pasauliniu mastu , ar būsit pasirengę šią gamyklą uždaryti savo lėšomis?
Gerbiamasis, ar Jūs sutiktumėte gyventi šalia tokios gamyklos, kokią planuojate statyti? Jei taip, tai gal atsikraustysite ir savo pavyzdžiui, įrodysite, jog taip gyventi yra ne tik, kad nekenskminga, bet netgi labai patogu
Kiek darbo vietų sukursite Klaipėdoje?
Tikriausia is visu aplikiniu saliu stengsites visas saslavas suvezti i Lietuva.
Ar siuksliu deginimas, dumai nekenksmingas zmoniu sveikatai?
Girdėjau, kad jūsų gamykloje bus deginamos ne tik šiukšlės, bet ir biokuras. Kokią dalį biokuro kurensite. Ar supirksite medieną iš privačių miško savininkų?
Paaiškinkite prašau, kokia nauda klaipėdiečiams iš jūsų planuojamos statyti gamyklos?
Ar nebijote, kad ateityje gali sumazeti siuksliu deginimui, kai Lietuva pasivis vakaru Europos salis, kur siukliu rusiavimo ir perdirbimo apimtys yra zymiai didesnes? Kuom Jusu jegaine kompensuotu ta sumazejima ir kaip tai galetu atsliepti gaminamos energijos kainai?
Be abejo, atliekų rūšiavimo ir perdirbimo apimtys Lietuvoje didės. Gal būt kada nors ateityje pasivysime ir vakarų Europos šalis. Tokiu atveju atliekų trūkumą kompensuotume didindami biokuro dalį bendrame kuro balanse. Tai niekaip neatsilieptų parduodamos šilumos kainai, nes ji, nepriklausomai nuo kuro rūšies, niekada negali būti didesnė už „Klaipėdos energijos“ gaminamos šilumos kainą. Jei būtų mažiau atliekų, šiek tiek pailgėtų projekto atsipirkimo laikas.
Jūs atsakydami į N.Puteikio klausimą nurodėte, kad “UAB "Fortum Klaipėda" įstatinis kapitalas 114 mln. litų, todėl mūsų įmonė pajėgi kompensuoti padarytą žalą gamtai arba žmonėms, jeigu tokių būtų. Tačiau 2010 12 02 d. internete paskelbta tokai inofrmacija ve.lt/naujienos/ekonomika/ekonomikos-naujienos/atlieku-deginimui---pirkimu-prievaizdu-kirtis-516466/ : “Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus vedėjos Jelenos Valentukevičienės teigimu, tyrimas dėl KRATC paklebto konkurso buvo pradėtas po to, kai į tarnybą kreipėsi prokurorai, nagrinėjantys galimybė iškelti bylą ginant viešąjį interesą. Po atlikto tyrimo tarnyba konstatavo, kad KRATC sprendimas pripažinti "Fortum Klaipėda" kvalifikaciją tinkama buvo neteisėtas, nes įmonė neturi reikiamos patirties, finansinių resursų ir neturėtų pakankamai turto atlyginti galimus nuostolius.” Tai kaip suprasti – kodėl rašoma, kad "Fortum Klaipėda” įmonė neturi reikiamos patirties, finansinių resursų ir neturėtų pakankamai turto atlyginti galimus nuostolius”? O koks įstatinis "Fortum Heat Lietuva” kapitalas, koks jos turtas?
Negaliu komentuoti p. Valentukevičienės nuomonės. Reikėtų paklausti jos pačios, kokiais argumentais remdamasi ji padarė tokias išvadas. Galbūt ji vadovavosi pasenusiais duomenimis, nes „Fortum Klaipėda“ įstatinis kapitalas buvo padidintas prieš keletą mėnesių. „Fortum Heat Lietuva“ įstatinis kapitalas yra pakankamas apmokėti „Fortum Klaipėda“ įstatiniam kapitalui.
Jei galima turiu du klausimus: 1. Koki nuostoli patirtu Jusu bendrove, sustabdzius projekta Klaipedoje, arba kiek "Fortum Heat Lietuva" jau investavo i si projekta (siuksliu ir biokuro deginimo gamykla Lez'e)? 2. Kokio balu (is 10) ivertintumete Klaipedos miesto savivaldybes darba supazindinant visuomene su minetu projektu?
Nuostolius patirtų ne tik „Fortum“, bet ir Klaipėdos miestas bei regionas. Darbo netektų Lietuvos statybos bendrovės, komplikuotųsi galimybės įgyvendinti Lietuvos įsipareigojimus dėl atliekų tvarkymo sistemos įdiegimo iki 2013 metų. Tuo pačiu Lietuva dar labiau sugadintų palankios užsienio investicijoms valstybės įvaizdį. Šiai dienai „Fortum“ į projektą investavo ne vieną milijoną litų ir tikisi investuoti kelis šimtus milijonų litų.
Negaliu vertinti Klaipėdos miesto savivaldybės darbo balais, tačiau man prieinamomis priemonėmis (internetas, spauda) yra pakankamos galimybės susipažinti su savivaldybės darbu, tarybos priimamais sprendimais.
Jus rašote kad nebus viršitos normos,nors gerai žinote,kad alternativių energijos šalyinių istatymas dar nepriimtas ir normos dar nepatvirtinto.
Jūs turbūt kalbate apie Atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymą. Taip, šis įstatymas dar nepriimtas, tačiau jame ir nebus nustatomos taršos ribinės normos. Taršos normas reglamentuoja Aplinkos ministro patvirtintas dokumentas „Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai“ kurie parengti atsižvelgiant į Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2000/76/EB dėl atliekų deginimo nuostatas. Tačiau mūsų planuojama statyti jėgainė atitiks Europos Sąjungoje taikomus geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB) atliekų deginimui, o dūmų valymo įrenginiai išmetamąsias dujas išvalys iki ribinių verčių, nustatytų Europos Sąjungos informaciniame dokumente „European Commission Refference Document on Best Available Techniques for Waste Incineration, August 2006“. Šitos vertės yra žymiai griežtesnės, negu reikalauja aukščiau minėtas Aplinkos ministerijos patvirtintas dokumentas.
Laba diena.Su artėjančiom šventėm.Klausimas ,kokios šalies statybininkai statys gamyklą ir kodėl gamykla bus pigesnė nei Švedijoj.Ačiu.
Laba diena. Elektrinės statyboje dalyvaus daug kompanijų. Visą statybinę dalį ir kai kuriuos įrengimų montavimo darbus vykdys Lietuvos kompanijos. Vien statybinių darbų vertė apie 100 mln litų. Tai viena iš priežasčių, kodėl statyba bus pigesnė negu Švedijoje. Švedijoje darbo jėga ženkliai brangesnė nei Lietuvoje. Kita kainų skirtumo priežastis – grunto skirtumai. Bristos (Švedijos) elektrinėje reikia išgręžti ir iškasti apie 65 000 kubinių metrų uolienos, o tai brangiai kainuoja.
Please explain air pollution control and measurements devices will be installed at the factory. Is it possible to check air quality on line via i-net?
Yes. It will be possible to watch the quality of the flue gas online.ti
Laba diena, norėčiau paklausti, kas planuoja statyti termofikacinę elektrinę, taip pat, kas vykdys techninę priežiūrą. Ačiū už atsakymą
Elektrinės statyboje nebus generalinio rangovo. Statybos darbus vykdys keli rangovai, kurių darbą koordinuos pasamdyta konsultacinė kompanija. Statyba bus vykdoma EPCM (Engineering Procurement Construction Management) principu. Pasamdyta konsultacinė kompanija vykdys ir techninę priežiūrą.
Ar į elektrinės teritoriją bus nutiestas geležinkelis ar visas biokuras bus vežamas tik autotransportu?
Planuojama, kad visas biokuras bus atvežamas autotransportu.
Kaip vertinate atvejį, kai iš internetinio portalo po kelių valandų po straipsnio šiukšlių deginimo tema publikavimo, toks straipsnis iš viso yra išimamas? Kokia Jūsų kompanijos ir Jūsų motininės įmonės Suomijoje politika straipsnių apie šias įmones ir straipsnių apie šiukšlių deginimą politika? Gal ji viešai skelbiama? Kur galima būtų pasiskaityti apie Jūsų ir visos „Fortum“ kompanijos skelbimosi žiniasklaidoje politiką?
Internetinių portalų mes nevaldome ir negaliu nieko komentatuoti apie straipsnio išėmimą.
„Fortum“ motininės kompanijos politika yra aiški ir vienareikšmiška – kuo daugiau pateikti informacijos apie savo vykdomą veiklą. Jeigu būtumėt buvę susitikime gruodžio 16 d., būtumėt išgirdę tai iš „Fortum“ vadovų pasisakymų. Daugiau informacijos apie „Fortum“ politiką galite rasti internetiniame puslapyje www.fortum.com.
Kokia yra Jūsų pozicija dėl apmokamų publikacijų žiniasklaidoje šiukšlių deginimo tema? Per pastaruosius kelsi mėnesius šiame ir kituose dienraščiuose buvo nemažai tokių straipsnių, užimančių beveik visą, o kartais du laikraščio puslapius. Dalis jų buvo su užsakymo numeriais, dalis - be, tie straipsniai buvo nepasirašyti, arba pasirašyti slapyvardžiais, juose nenurodyta, kas apmokėjo jų publikaciją. Tuose straipsniuose buvo cituojami Aplinkos ministerijos pareigūnai, kurie aiškino, kad jei Lietuvoje nebus deginamos šiukšlės, tai pagal ES atitinkamą šiukšlių direktyvą ES skirs Lietuvai pinigines baudas. Iš tikrųjų toje direktyvoje yra nurodoma priešingai, t.y. jei šiukšlės bus vežamos į sąvartynus nerūšiuotos, tik tada bus baudos, o kaip turi būti tvarkomos tos šiukšlės, tai šalies vidaus reikalas. Bet kokiu atveju deginimas yra nustatytas tik kaip paskutinė, kraštutinė priemonė po išrūšiavimo, kompostavimo ir dujų surinkimo. Ar Jūs užsakinėjote tokias klaidinančias publikacijas? jei taip, kodėl nenurodėte, kad tai Jūsų kompanija jas apmokėjo. Jei ne, tai kaip Jūsų kompanijoje yra žiūrima į tokių apmokėtų, bet nepasirašytų straipsnių publikavimą? Kaip Jūsų kompanijoje yra žiūrima į tai, kad į ekskursijas po šiukšlių deginimo gamyklas vežami tik žurnalistai, nepasiimant kartu nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės atstovų? Kodėl būtent taip padarėte organizuodami tokią ekskursiją į Stokholmą? Kaip apskritai žiūrite publikacijas šiukšlių deginimo tema, kai aprašoma tik viena nuomonė, o priešinga nutylima?
Dėl straipsnių publikavimo spaudoje. Savo komentaruose Jūs kaltinate, kad esą nesilaikoma Orhuso konvensijos nuostatų. Kaip tik Orhuso konvensija reikalauja, kad suinteresuota visuomenė gautų kuo daugiau informacijos apie priimamus sprendimus, kurie gali daryti jai įtaką. O kaip efektyviau pateikti visuomenei informaciją jeigu ne per žiniasklaidą? O dabar Jūs kritikuojate už tai kad „Fortum“ užsako informacinius straipsnius apie būsimą įmonę ir jos poveikį aplinkai. Prieštaraujate pats sau.
Klaipėdos apskrityje gyvena virš 300 tūkst. gyventojų. Neįmanoma visų nuvežti į Stokholme veikiančią įmonę. Todėl mes pasirinkome optimaliausią kelią – nuvežti tuos, kurie visuomenę supažindina su Lietuvos ir pasaulio įvykiais, t.y. žurnalistus. Taip mes tikimės supažindinti plačiąją visuomenę su tikrąja padėtimi. Mano supratimu, žiniaskaidoje buvo pakankamai informacijos dėl atliekų deginimo įvairiais aspektais. Šiuo klausimu labai aiškiai pasisakė ir Lietuvos Respublikos Prezidentė p. D.Grybauskaitė.
Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje Jums buvo pasiūlyta organizuoti susitikimus su visuomene, diskusijas su visuomenės atstovais, forumus žiniasklaidoje, ekskursijas nevyriausybinėms organizacijoms. Ten pat buvo siūlyta sukurti iš visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovų stebėtojų komitetą. Nė vienos iš šių priemonių iki šiol neįgyvendinote, kodėl?
Pirmieji susitikimai parodė, kad visuomenė nesidomi šiuo projektu, todėl visi bandymai diskutuoti su visuomene tiek 2008 rugpjūčio 13 d. tiek 2009 m. gegužės 12 d. baigėsi tuo, kad dalyvavo tik keli visuomenės atstovai. O Jūs, p. Puteiki, taip pat nei viename iš jų nedalyvavote, nors buvote informuotas raštu. Jūs taip pat nedalyvavote ir paskutiniajame susitikime gruodžio 16 d. savivaldybėje, kur būtų atsakyta į daugelį Jūsų klausimų.
Ar ne manote, kad tai politinis o ne kenksmingumo klausimas ?
"Fortum" ne politikuoja, o stato elektrinę.
Ačiū visiems už kalusimus. Į neatsakytus klausimus pasistengsime atsakyti savo svetainėje artimiausiu metu. Linkime visiems smagių švenčių!
Turėčiau Jums du klausimus: 1. Pagal LR įstatymus svarstymas su visuomene numatomas tik svarstant detalaus plano projektą. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1079 24.1.punkte nurodoma, kad planavimo organizatorius (t.y. Jūs – UAB „Fortum“ ) privalote vietos laikraštyje, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijos, kurioje numatytas planavimas, skelbimų lentoje skelbti informaciją apie pradedamą rengti detalųjį planą ir nurodyti planavimo tikslus (nenurodėte), planavimo darbų programą (nenurodėte), planuojamas žemės sklypo būdas ir pobūdis (nenurodėte), informacija apie numatomus statyti statinius (VISIŠKAI NENURODĖTE). Jūs, užuot įvykdę šiuos teisės akto privalomus reikalavimus, pasielgėte keistai, nurodydami tik dalį nereikšmingos informacijos, iš kurios niekaip nebuvo galima susivokti, kad kalba eina apie šiukšlių, arba atliekų deginimo gamyklą ar jėgainę, nes skelbime nevartojote žodžių „šiukšlės, atliekos, jėgainė, gamykla ir pan. 2010 06 15d. dienraštyje „Vakarų ekspresas“ Jūs paskelbėte: „pradedamas rengti žemės sklypo Kretainio g. 3 Klaipėda, detaliojo plano projektas, su parengtu projektu galima susipažinti nuo 2010 m. liepos 20 d. iki rugpjūčio 18 d. UAB „Fortum Klaipėda“ patalpose, Lipkių g. 57, Klaipėda. Projektas bus viešai eksponuojamas nuo liepos 26d. iki rugpjūčio 18 d. ten pat. Viešas susirinkimas numatomas rugpjūčio 19 d. 16 val. UAB „Fortum Klaipėda“ patalpose aukščiau minėtu adresu.“ Be to Jūs nurodėte ne tą sklypo adresą, kuriuo gautas Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos pritarimas (vietooj Lypkių 57 nurodėte kitą sklypą - Kretainio 3). TODĖL NIEKAS IŠ VISUOMENĖS TAIP IR NESUPRATO, KAD ŠITAME JŪSŲ SKELBIME KALBA EINA APIE JŪSŲ NUMATOMĄ ŠIUKŠLIŲ DEGINIMO GAMYKLĄ. Todėl niekas ir neatėjo į šį svarstymą, todėl gyventojai negalėjo ateiti ir pareikšti savo nuomonę apie numatomas statybas. Kaip manote pataisyti šį įstatymo ir kt.teisės aktų pažeidimą? 2. Visuomenės iniciatyva vykusiame susitikime Jūs pasakėte, kad preciziškai laikysitės LR įstatymų. Tačiau Jūsų gamyklos Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą turėjo tvirtinti Klaipėdos m. savivaldybės taryba, arba turėjo įgalioti tai padaryti kitą Savivaldybės instituciją, tačiau tai vienasmeniškai padarė administracijos direktorius nepranešdamas apie tai visuomenei, o strateginio pasekmių vertinimo ataskaita visuomenei visiškai nepristatyta, tuo pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Ar nemanote, kad reikėtų pakartoti tiek svarstymą su visuomene, tiek pačią poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos tvirtinimą jau laikantis teisės aktų reialavimų.
1.Pagal LR įstatymus projekto svarstymas su suinteresuota visuomene numatomas ne tik rengiant detalųjį planą. Ir šių reikalavimų UAB „Fortum Klaipėda“, planuodama Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje biokuro ir atliekų termofikaicinės jėgainės statybą, nuosekliai laikėsi. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2004-06-03 sprendimu Nr.1-232 pritarė Klaipėdos miesto Bendrojo plano VIII skyriaus „Inžinerinių tinklų dalies preliminarūs sprendiniai“ 82 dalies „Šilumos tinklų vystymo prioritetai“ 82.7 punkto reikalavimams „Rezervuoti sklypą prie rytinės rajoninės katilinės (Lypkių g.) šiluminei elektrinei statyti, siekiant sumažinti tiekiamos vartotojams šilumos kainą“. Šio planavimo proceso procedūrų, aptarimų ir svarstymo su visuomene suvestinė apima 69 priemones, vykdytas nuo 2000-05-11 iki 2004-06-03. 2003-04-22 dienraštyje „Klaipėda“ išsamiai aprašyta šio projekto eiga ir išaiškinti pagrindiniai sprendiniai, pateikta jų argumentacija. Viešas šio projekto svarstymas įvyko 2004-04-19 Klaipėdos miesto savivaldybės patalpose.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007-04-05 sprendimu Nr.T2-110 pritarė KLAIPĖDOS MIESTO BENDROJO PLANO 9 dalies „INŽINERINIŲ TINKLŲ DALIES SPRENDINIAI“ 9.4. punkto „Šilumos tinklų vystymo prioritetai“ 9.4.1. papunkčiui „Planuoti naują šilumos ir elektros generavimo šaltinį prie esamų katilinių pramonės rajone siekiant keisti šiluminės katilinės elektrinės paskirtį Danės g.8 į komercinę, gyvenamąją teritoriją, atsisakant kuro rezervuarų ir taršių procesų, atlaisvinant krantines bendro naudojimo pėsčiųjų dviratininkų takams“ ir 9.4.7. papunkčiui „Rezervuoti sklypą prie rytinės rajoninės katilinės (Lypkių g.) šiluminei elektrinei statyti, siekiant sumažinti tiekiamos vartotojams šilumos kainą“. Viešas šio projekto svarstymas įvyko 2006-02-27 14.00 val. Klaipėdos miesto savivaldybėje, didžiojoje posėdžių salėje. Daugiau nei metus po viešo susirinkimo, iki Taryba vienbalsiai - 27 dalyvavusių Tarybos narių balsais - galutinai pritarė Klaipėdos miesto Bendrajam planui, vyko viešos diskusijos dėl šio plano sprendinių.
LR teritorijų planavimo įstatymo (Nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.: Nr. IX-1962, 2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 21-617 (2004-02-07)) 6 straipsnyje „Teritorijų strateginio planavimo derinimas“ sakoma: „Teritorijų planavimo dokumentų rengimas turi būti derinimas su tai pačiai teritorijai ar veiklos sričiai rengiamais strateginio planavimo dokumentais. Strateginio planavimo dokumentai turi būti parengti iki teritorijų planavimo proceso pradžios arba gali būti rengiami teritorijų planavimo dokumentų rengimo metu. Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimui užtikrinti parengiamos sprendinių įgyvendinimo programos“. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007-09-27 sprendimu Nr.T2-285 „Dėl Klaipėdos miesto plėtros strateginio plano pakeitimo“, vadovaudamasi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003-03-27 sprendimu Nr. 1-78 „Dėl Klaipėdos miesto plėtros strateginio plano monitoringo sistemos patvirtinimo“, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-04-05 sprendimu Nr. T2-124 „Dėl Klaipėdos miesto plėtros strateginio plano parengimo koncepcijos patvirtinimo“ pakeitė Klaipėdos miesto plėtros strateginį planą, patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 110 „Dėl Klaipėdos miesto plėtros strateginio plano patvirtinimo“, ir išdėstė jį nauja redakcija. Joje 2.2.6 uždavinio „Patobulinti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą“ 2.2.6.3 veiksme numatyta iki 2013 metų „Parengti galimybių studiją dėl kogeneracinės jėgainės (naudojančios degias municipalines atliekas, biokurą ir kitą iškastinį kurą) statybos Klaipėdos mieste; esant teigiamoms galimybių studijos išvadoms, pastatyti kogeneracinę jėgainę. Siektini rodikliai „Parengta galimybių studija su rekomendacijomis; savivaldybės tarybos sprendimas; pastatyta jėgainė“. Lietuvos energetikos instituto regionų energetikos plėtros laboratorija 2005-06-15 parengė „Degių atliekų utilizavimo jėgainės statybos Klaipėdos mieste galimybių studija. Galutinė ataskaita“ (darbo vadovas dr. V. Kveselis). 2007 m. sausį atlikta ,,Preliminari naujos kogeneracinės jėgainės biokuras + durpės ar anglis Klaipėdoje galimybių studija". Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-51 "Dėl pritarimo termofikacinės elektrinės statybos, naudojančios degias municipalines atliekas, biokurą ir kitą vietinį kurą Klaipėdos mieste" pritarė šiam projektui. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2008-07-31 sprendimu Nr.T2-278 „Dėl pritarimo Klaipėdos miesto plėtros strateginio plano įgyvendinimo ataskaitai“ pritarė 2007 metų strateginio plano veiksmų įgyvendinimo ataskaitai. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2009-07-23 sprendimu Nr.T2-293 „Dėl pritarimo Klaipėdos miesto plėtros strateginio plano įgyvendinimo ataskaitai“ pritarė 2008 metų strateginio plano veiksmų įgyvendinimo ataskaitai. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2010-07-29 sprendimu Nr.T2-197 „Dėl pritarimo Klaipėdos miesto plėtros strateginio plano įgyvendinimo ataskaitai“ pritarė 2009 metų strateginio plano veiksmų įgyvendinimo ataskaitai. Visi Tarybos sprendimai buvo paskelbti viešai, tiek spaudoje, tiek savivaldybės tinklapyje.
LR teritorijų planavimo įstatymo (Nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.: Nr. IX-1962, 2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 21-617 (2004-02-07)) 24 straipsnyje „Reikalavimai detaliajam planui rengti“ be kita ko sakoma, kad „Rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose ir (ar) specialiuosiuose saugomų teritorijų, saugomų paveldo objektų, jų fizinės ir vizualinės apsaugos zonų, taip pat gyvenamųjų ar kitų teritorijų išdėstymo planuose“. O 19 straipsnio „Detaliojo teritorijų planavimo objektai ir uždaviniai“ 1 dalyje „Miestų detaliojo teritorijų planavimo objektai pagal prioritetą yra šie: 1) miestų teritorijų dalys; 2) žemės sklypų grupės; 3) žemės sklypai; ir 3 dalyje „Detaliojo teritorijų planavimo uždaviniai yra šie: 1) detalizuojant bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus teritorijų tvarkymo ir naudojimo reikalavimus, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir užstatymo kokybinius ir kiekybinius parametrus; 2) suformuoti žemės sklypus statinių statybai, sudarant sąlygas investicijoms ir ūkinei veiklai plėtoti; 3) nustatyti ar pakeisti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypui naudoti; 4) suformuoti žemės juostas komunikaciniams koridoriams ir susisiekimo komunikacijoms įrengti, inžinerinės ir miesto infrastruktūros plėtrai; 5) nustatyti ar pakeisti užstatymo, erdvių, socialinės infrastruktūros išdėstymo principus ir teritorijų naudojimo tipus“.
Toliau, detalizuojant Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinius, pagrindai „Biokuro ir atliekų termofikacinės jėgainės statybai“ teritorijų planavimo prasme buvo padėti 2006-09-28 Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T2-285 „Dėl pramonės parko teritorijos tarp Vilniaus pl., kelio Palanga-Šilutė, Lypkių g, ir geležinkelio (LEZ) detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau LEZ DP).
2004-01-22 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.63 „Dėl detaliojo plano rengimo“ buvo pradėtas rengti Pramonės parko teritorijos tarp Vilniaus pl., kelio Palanga-Šilutė, Lypkių g, ir geležinkelio (LEZ) detalųjį planą, kurio planavimo tikslas- pramonės parko planavimas ir ryšių su miesto infrastruktūra nustatymas. Beje, Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2004-04-29 sprendimu Nr.T11-131 „Dėl planavimo organizatoriaus funkcijų, bendrųjų sąlygų pramonės parko teritorijos bei pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos uosto detaliesiems planams rengti“ sutiko, kad Klaipėdos miesto savivaldybė (administracijos direktorius) vykdytų detaliojo planavimo organizatoriaus funkcijas ir įpareigojo administracijos direktorių tvirtinti bendrąsias planavimo sąlygas. 2004-08-31 dienraštyje „Klaipėda“ buvo paskelbta apie pradedamą rengti šį detalųjį planą. 2004-09-06 apie tai buvo paskelbta „Vakarų ekspreso“ laikraštyje. 2005-06-15 „Klaipėda“ buvo paskelbta apie šio detaliojo plano viešo svarstymo su visuomene baigiamąjį (aptarimo) etapą ir viešą susirinkimą. Viešas susirinkimas įvyko 2005-07-29 Klaipėdos savivaldybės patalpose. Jame dalyvavo virš 30 žmonių. 2005-07-30 „Vakarų ekspresas“ publikavo išsamų straipsnį “Rinkėjus užstojusiam parlamentarui-kaltinimai šantažu“, apie viešą susirinkimą, kuriame be kitų aprašomas ir AB „Klaipėdos energijos“ pateiktas prašymas suformuoti 4,5 ha sklypą kogeneracinei jėgainei. Planavimo organizatorius priėmė pasiūlymą ir patenkino prašymą.
Šio LEZ DP planuojamos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausių krypčių ir tvarkymo prioritetų dalyje pažymima, kad šilumos tinklų vystymo prioritetas pagal BP inžinerinių tinklų dalį yra „Rezervuoti sklypą prie rytinės rajoninės katilinės (Lypkių g.) šiluminei elektrinei statyti, siekiant sumažinti tiekiamos vartotojams šilumos kainą“. O „Detaliojo plano sprendinių“ 1 skyriaus „Teritorijos naudojimo ir jos apsaugos priemonės, socialinės ekonominės pasekmės“ dalyje „Lėšų poreikis ir etapiškumas“, kur nusakomi LEZ teritorijos įsisavinimo etapai, teigiama, kad „Pirmame etape, pilnai įrengus infrastruktūrą, pastatoma: ... kogeneracinė jėgainė, kuri ateityje tiektų garą Pramonės parko teritorijoje dirbančioms įmonėms“. „Detaliojo plano sprendinių“ dalyje, kur nusakomi pirmaeiliai darbai inžinerinės infrastruktūros plėtrai, 4 punkte teigiama, kad iki 2010 m. pastatoma kogeneracinė jėgainė“. 2 skyriuje „Statybų bei aplinkos tvarkymo programa“ teigiama, kad teritorijoje formuojami 4 sklypai, kurių naudojimo būdas- inžinerinės infrastruktūros teritorija, pobūdis- inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybai (kogeneracinė jėgainė, du elektros skirstomieji punktai ir Lypkių transformatorinė pastotė). Tokiu būdu LEZ DP buvo suformuotas 4,7480 ha dydžio žemės sklypas, kogeneracinės jėgainės statybai, kuris pažymėtas 29 numeriu, ir kurio adresas „Projektuojama gatvė II Nr.4. Sklype numatytas 0,7 užstatymo tankis; 2,0 užstatymo intensyvumas; 43,5 statinio aukščio altitudė; 20,0 m statinio aukštis nuo žemės paviršiaus.
Vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 11.1 ir 11.2 punktais, buvo atlikta atranka dėl LEZ DP SPAV būtinumo. Rengiant LEZ DP 2005 liepos mėn. buvo atliktas sprendinių poveikio teritorijos vystymo darnai ir (ar) planuojamai veiklos sričiai, ekonominei, socialinei, gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui vertinimas. Ataskaitos dalyje apie LEZ DP sprendinius ir šilumos tiekimą teigiama, kad „Rezervuojamas sklypas prie rytinės rajoninės katilinės (Lypkių g.) šiluminei elektrinei statyti, siekiant sumažinti tiekiamos vartotojams šilumos kainą“. 2005-09-24 laikraštyje „Klaipėda“ buvo paskelbtas pranešimas apie atrankos išvadą dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo būtinumo. 2006-05-26 laikraštyje „Vakarų ekspresas“ buvo patalpintas skelbimas apie galutinę atrankos išvadą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės planuojamos ūkinės veiklos- Pramonės parko teritorijos tarp Vilniaus pl., kelio Palanga-Šilutė, Lypkių g, ir geležinkelio (LEZ). 2006-06-20 tame pačiame laikraštyje LR AM KRAAD paskelbė galutinę atrankos išvadą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės planuojamos ūkinės veiklos- Pramonės parko teritorijos tarp Vilniaus pl., kelio Palanga-Šilutė, Lypkių g, ir geležinkelio (LEZ).
2009 m. rugsėjo 1 d. gautas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos leidimas Nr. LP-0250 plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą.
2008-11-17 buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis su Klaipėdos LEZ valdymo bendrove Nr.N21/2008-0094, pagal kurią žemės sklypui buvo suteiktas adresas Kretainio g.3, Klaipėda. 2009 m. liepos 17 d. pasirašyta sutartis Nr. Ž-62 su UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrove dėl valstybinės žemės subnuomos, bei sutartis dėl veiklos Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje sąlygų. Gautas leidimas Nr. LV-20 veiklai Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje.
2010 metų pradžioje, gavus atrinktų technologijos gamintojų technines specifikacijas, paaiškėjo, kad technologinis įmonės procesas reikalaus vertikalaus katilo aukščio iki 60 m aukščio nuo žemės paviršiaus. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, remdamasi LR Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio „Detaliųjų planų rengimas“ 1 dalies „Detalieji planai rengiami: ...4) punkto, ...kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas. Kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jeigu jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami savivaldybės tarybos sprendimu arba savivaldybės tarybos pavedimu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu statybos techninio projekto rengimo metu, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei;...“, bei 26 straipsnio „Detaliųjų planų rengimas, keitimas, derinimas, tvirtinimas ir galiojimas“ 7 dalies „Detaliųjų planų keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir detalusis planas“... reikalavimais nurodė, kad projekto programai realizuoti bus būtina rengti detalųjį planą. (Rezervuotame sklype pagal galiojusį LEZ DP buvo galima statyti tik iki 20,0 m aukščio pastatus). Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2010-03-25 sprendimu Nr.T2-88 „Dėl pritarimo žemės sklypo Kretainio g.3, Klaipėdoje teritorijos tvarkymo ir režimo reikalavimų keitimui“ pritarė pastatų aukštingumo didinimui iki 60 m. Šis sprendimas buvo paskelbtas viešai. 2010-04-10 buvo pasirašyta Žemės sklypo Kretainio g.3 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.J9-21, kurioje planavimo tikslais buvo įvardytas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų keitimas, numatant pastatų aukštingumo didinimą iki 60 m nuo žemės paviršiaus. 2010-06-15 laikraštyje „Vakarų ekspresas“, savivaldybės tinklapyje ir skelbimų lentoje prie planuojamo sklypo buvo paskelbta apie pradedamą rengti detalųjį planą. Juose aiškiai buvo nurodytas planavimo teisių ir pareigų perėmėjas- UAB „Fortum Klaipėda“, planavimo tikslas, projekto rengimo terminas, informacija apie pastatų aukštingumo didinimą, kita būtina informacija. Jūsų nurodytas LRV nutarimas buvo priimtas 2010-06-21, paskelbtas VŽ 2010-06-30, įsigaliojo nuo 2010-07-01, todėl, savaime suprantama, negalėjo būti žinomas skelbimo publikacijos metu- 2010-06-15. LR teisės aktai atgaline tvarka negalioja, o planavimo dokumentams ir procedūroms taikomi tie teisės aktų reikalavimai, kurie galiojo iki viešai paskelbiant apie DP rengimo pradžią. Viešas susirinkimas įvyko Lypkių 57, UAB „Fortum Klaipėda“ buveinėje 2010-08-19. Savivaldybės taryba 2010-10-28 vardiniu balsavimu sprendimu Nr.T2-317 „Dėl žemės sklypo Kretainio g.3, Klaipėdoje detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino detalųjį planą. Šis sprendimas 2010-11-05 buvo paskelbtas laikraštyje „Vakarų ekspresas“ ir įsigaliojo nuo 201-11-06.
2. Remiantis 2006-09-28 Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T2-285 „Dėl pramonės parko teritorijos tarp Vilniaus pl., kelio Palanga-Šilutė, Lypkių g, ir geležinkelio (LEZ) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu, 2007-11-20 buvo pradėtos šilumos ir elektros energijos gamybos termofikacinėje jėgainėje gretimame sklype šalia Lypkių rajoninės katilinės, Lypkių g.57, poveikio aplinkai vertinimo procedūros. 2007-11-20 laikraščiuose „Lietuvos žinios“ ir „Klaipėda“ bei Klaipėdos miesto savivaldybės skelbimų lentoje buvo paskelbti pranešimai apie parengtą PAV programą Klaipėdos biokuro ir atliekų termofikacinės jėgainės projektui. 2008-07-29 tuose pačiuose laikraščiuose ir Klaipėdos miesto bei Klaipėdos rajono savivaldybių skelbimų lentose paskelbta apie parengtą PAV ataskaitą Klaipėdos biokuro ir atliekų termofikacinės jėgainės projektui. 2009-04-28 tuose pačiuose laikraščiuose paskelbti pranešimai apie patikslintos Klaipėdos biokuro ir atliekų termofikacinės jėgainės PAV ataskaitos svarstymą su visuomene. 2008-08-13 17 val. įvyko PAV ataskaitos viešo visuomenės supažindinimo susirinkimas Klaipėdos savivaldybės salėje. 2009-05-12 Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento salėje įvyko viešas patikslintos PAV ataskaitos viešo pristatymo visuomenei susirinkimas. 2009-06-16 gautas teigiamas sprendimas Nr. (9.14.5.)-LV4-2997 iš LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento dėl biokuro ir atliekų termofikacinės jėgainės statybos ir veiklos Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje. 2009-06-25 laikraštyje „Klaipėda“ buvo paskelbta informacija apie priimtą sprendimą dėl UAB „Fortum Klaipėda“ biokuro ir atliekų termofikacinės jėgainės statybos Klaipėdoje galimybių“.
Pagal įstatymą, PAV vertinimo subjektai – tai valstybės ir savivaldybių institucijos, nagrinėjančios PAV programas ir ataskaitas ir pagal savo kompetencijas teikiančios išvadas. PAV dokumentai buvo pateikiami savivaldybės administracijos nagrinėjimui, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija suderino PAV programa 2008-03-06 raštu Nr. 4.3.6 – R2-595 bei PAV ataskaitą 2008-11-11 raštu Nr. 4.36-R2-2838. Be to Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė projektui 2007 m. kovo 29 d., sprendimo Nr. T2-51.
PAV ataskaitoje yra įrašyta temperatūra degimo kameroje daugiau arba lygu 850 laipsnių celcijaus. Susitikimo su gyventojais metu buvo kalbama apie 1100 laipsnių celcijaus deginimo temperatūrą. Kokiame patvirtintame projekto dokumente yra įtvirtinta ši, žymiai aukštesnė nei 850 laipsnių celcijaus temperatūra?
Būsimos elektrinės katilo gamintoje pateiktuose dokumentuose nurodoma temperatūra yra 1100 ir aukštesnė temperatūra. ES direktyvos reikalauja ne mažesnės nei 850 laipsnių.
Kokiu būdu Jūs kontroliuosite išmetamųjų toksinių medžiagų -dioksinų, furanų , jei Lietuvoje nėra nei vienos laboratorijos, atliekančios šiuos tyrimus? Koki konkrečiai užsienio laboratorija tai atliks? Kas (kieno sąskaita) apmokės nuolatinį šių ypatingai toksinių medžiagų monitoravimą, jei tik vieno mėginio paėmimas kainuos nuo 3000 iki 4000 litų ? Ar Jūs PATS asmeniškai persikelsite gyventi į Švepelių gyvenvietę ( 600metrų iki būsimos Jėgainės) ar Gedminų rajoną (800 metrų ) iki Jėgainės, kad įrodyti šios Jėgainės visišką saugumą aplinkai, žmonių sveikatai? AČIŪ.
Mes kontroliuosime patys, kaip numato LR įstatymai. Taip pat leisime kontroliuoti ir visuomenei. Šiuo metu tariamės dėl darbo grupės sudarymo taršos kontrolės vykdymui. Darbo grupėje bus visuomeninių organizacijų ir Klaipėdos miesto bei rajono bendruomenių atstovai.
Ar turi Jūsų įmonė Licenciją Pavojingų atliekų tvarkymui, kaip to reikalauja atliekų tvarkymo įstatymas?
Įmonė turės visas reikalingas licencijas savo veiklos vykdymui. Šiuo metu įmonė jokios veiklos, susijusios su pavojingų atliekų tvarkymu, nevykdo.
Labai idomu... kodel gi norima apdergti pamario gamta ir krastovaizdi, chemijos gamyklom, vejo jegainem ir siuksliu deginimo jegainem...ir baikit galu gale daryti monitoringus ant musu paciu sveikatos!!!!
Manau, kad Lietuva yra civilizuota valstybė, priklausanti Europos Sąjungai. Jeigu mes nenorime likti tamsiu užkampiu, turime eiti kojon su techniniu progresu : vystyti pramonę, energetiką, kultūrą, kurti naujas darbo vietas sau ir savo vaikams.
Turėčiau Jums du klausimus: 1. Pagal LR įstatymus svarstymas su visuomene numatomas tik svarstant detalaus plano projektą. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1079 24.1.punkte nurodoma, kad planavimo organizatorius (t.y. Jūs – UAB „Fortum“ ) privalote vietos laikraštyje, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijos, kurioje numatytas planavimas, skelbimų lentoje skelbti informaciją apie pradedamą rengti detalųjį planą ir nurodyti planavimo tikslus (nenurodėte), planavimo darbų programą (nenurodėte), planuojamas žemės sklypo būdas ir pobūdis (nenurodėte), informacija apie numatomus statyti statinius (VISIŠKAI NENURODĖTE). Jūs, užuot įvykdę šiuos teisės akto privalomus reikalavimus, pasielgėte keistai, nurodydami tik dalį nereikšmingos informacijos, iš kurios niekaip nebuvo galima susivokti, kad kalba eina apie šiukšlių, arba atliekų deginimo gamyklą ar jėgainę, nes skelbime nevartojote žodžių „šiukšlės, atliekos, jėgainė, gamykla ir pan. 2010 06 15d. dienraštyje „Vakarų ekspresas“ Jūs paskelbėte: „pradedamas rengti žemės sklypo Kretainio g. 3 Klaipėda, detaliojo plano projektas, su parengtu projektu galima susipažinti nuo 2010 m. liepos 20 d. iki rugpjūčio 18 d. UAB „Fortum Klaipėda“ patalpose, Lipkių g. 57, Klaipėda. Projektas bus viešai eksponuojamas nuo liepos 26d. iki rugpjūčio 18 d. ten pat. Viešas susirinkimas numatomas rugpjūčio 19 d. 16 val. UAB „Fortum Klaipėda“ patalpose aukščiau minėtu adresu.“ Be to Jūs nurodėte ne tą sklypo adresą, kuriuo gautas Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos pritarimas (vietooj Lypkių 57 nurodėte kitą sklypą - Kretainio 3). TODĖL NIEKAS IŠ VISUOMENĖS TAIP IR NESUPRATO, KAD ŠITAME JŪSŲ SKELBIME KALBA EINA APIE JŪSŲ NUMATOMĄ ŠIUKŠLIŲ DEGINIMO GAMYKLĄ. Todėl niekas ir neatėjo į šį svarstymą, todėl gyventojai negalėjo ateiti ir pareikšti savo nuomonę apie numatomas statybas. Kaip manote pataisyti šį įstatymo ir kt.teisės aktų pažeidimą? 2. Visuomenės iniciatyva vykusiame susitikime Jūs pasakėte, kad preciziškai laikysitės LR įstatymų. Tačiau Jūsų gamyklos Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą turėjo tvirtinti Klaipėdos m. savivaldybės taryba, arba turėjo įgalioti tai padaryti kitą Savivaldybės instituciją, tačiau tai vienasmeniškai padarė administracijos direktorius nepranešdamas apie tai visuomenei, o strateginio pasekmių vertinimo ataskaita visuomenei visiškai nepristatyta, tuo pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Ar nemanote, kad reikėtų pakartoti tiek svarstymą su visuomene, tiek pačią poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos tvirtinimą jau laikantis teisės aktų reikalavimų?
Jūsų klausimas reikalauja labai detalaus žinojimo. "Fortum" samdė kompanijas, kurios atliko šias procedūras, kad negaišti laiko pabandysime Jums pateikti detalesnį atsakymą savo interneto svetainėje www.fortum.lt
Poveikio aplinkai ataskaitoje rašoma, kad „Eksploatuojant oro teršalų valymo įrenginius, susidarys pavojingos atliekos, tai lakieji pelenai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (19 01 13*) ir išmetamųjų dujų valymo kietosios atliekos (19 01 07*)“. Iš viso tokių pavojingų medžiagų Jūsų planuojamoje gamykloje kasmet pasigamintų 5600 tonų. Jūs spaudoje skelbėte, kad šias pavojingas atliekas pervešite į Švediją, Austriją, arba Vokietiją, nes Lietuvoj saugoti jų negalima. Visuomenės inicijuotame susitikime su Fortum vadovais Jūs sakėte jau kiek kitaip - kad šias pavojingas atliekas pergabensite į Norvegiją. Kokiu būdu jas gabensite – laivais, ar keliais? Jei laivais, tai kokioje Klaipėdos uosto įmonėje jas krausite? Ar gautas HELCOM konvencijos numatytas tokiam gabenimui sutikimas? Jei pervešite sausumos transportu, tai koks bus maršrutas – kokiomis gatvėmis, keliais bei gyvenvietėmis jis drieksis? Kokiu transportu? Koks bus draudimas nuo nelaimingų atsitikimų tokiam gabenimui? Kokiomis sumomis? Taip pat kodėl šie klausiami nėra aptarti Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje ir kur apie tai, ką klausiu, būtų galima detaliau pasiskaityti?
Anksčiau nebuvo žinoma, kurios valstybės kompanija laimės mūsų vykdomą apklausą dėl pavojingų pelenų priėmimo ir laidojimo, todėl buvo minimos kelios valstybės. Šiuo metu baigiamos derybos su Norvegijos kompanija. Pagal sutarties sąlygas, visa atsakomybę už tranportavimo leidimų gavimą Lietuvoje bei Norvegijoje, prisiima atliekas priimanti kompanija. Atliekas ji išsiveš savo transportu.
Kodėl praėjus daugiau nei metams laiko nesuradote galimybės susitikti su Jakų bendruomenės centru ir atsakyti į jiems rūpimus klausimus?(apie norą susitikti informavome Jus raštu).
Į Jakų bendruomenės pateiktus klausimus buvo atsakyta raštu. Kadangi papildomų klausimų nebegavome, nebuvo organizuotas ir susitikimas.
Gal galėtumėte detalizuoti išmetamų teršalų monitoringą? (teršalas, kaip dažnai, kas atliks tyrimus)
"Fortum" tinklapyje rubrikoje Aplinkosauga yra paskelbta PAV ataskaita, kurioje nurodyti visi atsakymai į Jūsų klausimą.
„Vokietijos Termoselekt atliekų deginimo gamykla nuo 1999 metų veikė išplėstinio testavimo režimu. Nuo 2004 uždaryta. Gamykla buvo viena stambiausių buitinių atliekų deginimo gamyklų, planuota, kad degins iki 225 tūkst. tonų atliekų per metus. Nuolatinės gamyklos veikimo problemos lėmė tai, kad vietinės žiniasklaidos įmonė buvo pervadinta į „Termodefekt“. Nors technologijos savininkė „Thermoselect“ pateikiamoje informacijoje teigė, kad tokio tipo gamykla pajėgi pilnai sunaikinti dioksinus, furanus bei kitus žalingus teršalus. Realybėje nei vienas šių teiginių nepasitvirtino – gamykla skleidė į aplinką dioksinus, furanus, sieros dioksidą, anglies monoksidą, vandenilio chloridą, vandenilio fluoridą, anglies dioksidą, gyvsidabrį, kadmį, talį ir kt. sunkiuosius metalus, viršydama leistinas taršos normas. Pirmąkart gamykla Karlsruhėje buvo priversta laikinai užsidaryti 2000 metais – po nustatytų toksinių dujų išmetimų viršijant leistinas ribas, nustačius įtrūkimus aukšta temperatūrinėje kameroje, galėjusius sukelti sprogimą, bei vandens nuotekų užterštumą cianidais. Jau pirmaisiais veiklos metais buvo nustatyta, kad įrenginys nuolat naudoja avarinį dujų išleidimo vožtuvą, apie kurio egzistavimą gamyklos operatorius „pamiršo“ paminėti reguliuojančioms ir visuomeninėms institucijoms projekto pristatymo metu." KLAUSIMAI: 1. Ką reiškia gamyklos veikimas testavimo režimu? 2. Ar per testavimo laikotarpį bus stebima kiek į aplinką patenką nuodingų išmetimų? 3. Kiek laiko bus testojama Klaipėdoje pastatyta gamykla? 4. Ar dioksinai, furanai ir kiti junginiai, susidarantis degimo proceso metu, yra nuodingi? Koks, mokslininkų teigimu, dioksinu poveikis gyviesiems organizmams?
1. Gamyklos veikimas testavimo režimu reiškia įrengimų ir jų darbo rėžimo suderinimas, kad įmonė dirbtų projekte numatytais parametrais - t.y. įrengimų našumas bei gaminamos produkcijos kokybės parametrai atitiktų projektinius. taip pat testavimo metu suderinamas įrengimų darbas taip, kad aplinkos oro ir vandens tarša neviršytų arba būtų mažesnė už leistinas normas.
2. Taip. Bus stebima ne tik tose vietose, kur tolimesnės eksploatacijos metu bus vykdomi nuolatiniai taršos matavimai, bet ir papildomi matavimai kitose vietose.
3. Pagal numatytą grafiką bandomasis laikotarpis užtruks 3 savaites.
4. Dioksinai ir furanai yra nuodingi jeigu jų į žmogaus organizmą patenka daugiau nei leistina norma, t.y. iki 4 pg vienam žmogaus kūno masės kilogramui per parą.
Kodėl Fortumas taip paslapčia vykdo šitą gamyklos statybą??? Tik dabar pradėjo kalbėti, kai jau stato. Kodėl nebuvo skelbiama anksčiau?
"Fortum" tinkalpyje www.fortum.lt Klaipėdos skyrelyje yra pateikiama spaudos apžvalga su virš 20 straipsnių apie šį projektą. Slepiama niekas nebuvo, prašome pasiskaityti.
Kokiais kriterijais vadovaujantis, UAB „AF-Enprima“ “, kuri atliko biokuro ir atliekų termofikacinės jėgainės statybos Klaipėdoje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą,nustatėsSAZ zona -150 metr.Tačiau SAZ konkretus dydis nustatytas Specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, kurio 67punkte nustatyta, kad -respublikinės atliekų perdirbimo įmonės apsaugos zona yra 1000 metrų; Pagal SAZ ribų nustatymo ir režimo Taisyklių 46 punktą SAZ teritorijoje negali būti statomi gyvenamieji namai, viešbučiai ar trumpalaikio apgyvendinimo pastatai, švietimo, sveikatos priežiūros ir slaugos įstaigos, neturi būti įrengtos vandenvietės, kurioms turi būti nustatytos sanitarinės apsaugos juostos, taip pat teritorijos ir pramoginių renginių atviri ir uždari statiniai. Į apsaugos zoną pietrytinėje pusėje patektų Švepelių kaimas, pietvakarinėje pusėje - Klaipėdos miesto gyvenamoji zona, šiaurės pusėje- Jakų gyvenvietė
Būsimoji elektrinė nera respublikinė atliekų perdirbimo įmonė. Tai yra biokuro ir atliekų termofikacinė elektrinė ir tokia objektui SAZ nustatomas Jūsų minimu Vyriausybės nutarimo 62 punktu "Katilinių, šiluminių elektrinių sanitarinės apsaugos zonos dydis nustatomas pagal teršiančiųjų medžiagų ir triukšmo sklaidos skaičiavimus, taip pat atsižvelgiant į šių objektų fizikinį poveikį".
Ar nuo projekto pradžios, vyko susitikimai su visuomene? Jei taip, patikslinkite prašom kur, kada ir su kuo.
2007 03 08 Klaipėdos savivaldybės salėje busvo pristatytas šis projektas visuomenei, žiniasklaidai, politikams. Dalyvavo apie 50 žmonių.
2008 08 13 įvyko viešas visuomenės supažindinimas su PAV ataskaita, kuriame dalyvavo Jakų bendruomenės atstovė, LEZ atstovas ir Balticum TV.
2009 05 12 Klaipėdos RAAD posėdžių salėje įvyko viešas visuomenės supažindinimas su pataisyta PAV ataskaita. Dalyvavo vienas visuomenės atstovas.
2010 12 16 Klaipėdos savivaldybės salėje įvyko projekto aptarimas su visuomene. Dalyvavo virš 100 žmonių.
Jūs deginsit mūsų šiukšles ir gaminsit šilumą. Dažnai girdžiu, kad šiluma iš šiukšlių bus pigesnė. Gal esat paskaičiavę, kokia bus jūsų šilumos kaina klaipėdiečiams. Būtų įdomu sužinoti. Ačiū.
Visa pagaminta šiluma bus parduota AB "Klaipėdos energija". Tiesiogiai vartotojams elektrinė šilumos nepardavinės.
"Klaipėdos energija" pagal LR įstatymus negali pirkti brangesnės šilumos iš kitų gamintojų, negu pasigamina pati. Bet kuriuo atveju, šiluma iš "Fortum" bus pigesnė.
Prieš keletą metu ES buvo uždraustas pieno produktų importas iš Italijos dėl užteršimo dioksinais , kurio pagrindine priežastimi įvardinta šiukšlių deginimo jėgainės teršiančios pievas dioksinu.Žemiau yra ištrauka iš vikipedijos ,kuri verčia sunerimti. Gamtoje ar organizme dioksinai skyla labai sunkiai, dėl to organizmai ir teritorijos, užteršti dioksinais, vertinami taikant „skilimo pusperiodžio“ sąvoką: šiltuose kraštuose dioksinų skilimo pusperiodis siekia 7-8 metus, šaltuose – iki 10 metų, organizme – 3-4 metus. Organizme kaupiasi riebaliniuose audiniuose, kauluose. Dėl ypatingai didelio nuodingumo, pavojingos dioksinų dozės gali būti tokios mažos, kad jų nepavyktų efektyviai identifikuoti cheminiais prietaisais (tik masės spektroskopais), todėl vietovės ar maisto užteršimą mažomis dioksinų dozėmis (pavojingomis, esant kelių mėnesių ar ilgesnei ekspozicijai) nustatyti sunku. Dėl tų pačių priežasčių, gana sunku identifikuoti ir žmonių apnuodijimą dioksinais. Norėčiau sužinoti kaip jūs rengiatės išvengti minėtų pasekmių ir kaip visuomenė galėtų aktyviai dalyvauti jėgainės teršalų kontrolėje?Ir ar LR yra laboratorija galinti tiksliai ir greitai , bet kuriuo paros metu paimti mėginius ir įvertinti esamą taršą ir yra LR parengti teisės aktai būtent minimai veiklai apimantys įmonės atsakomybę esant taršai ir kokia ji yra ?Ar įmonėje numatytos lėšos kasmetinei gyventojų sveikatos patikrai?
Kitų šalių praktika neturi jokios įtakos Klaipėdai. "Fortum" sutiko su bendruomenės noru kurti bendrą grupę nepriklausomam ekspertui parinkti ir periodiškai atlikti išmetimų tyrimus. Rezultatai bus pristatomi visuomenei. Ekspertų darbo finansavimas bus iš 'Fortum" biudžeto.
Jei iš ES lėšų skirtų Lietuvai bei klaipėdiečiams vyks statyba ir projektavimas, jei Jūs jau turite projektą, jei Jūsų gamyklai klaipėdiečiai tieks šiūkšles nemokamai ir dar primokės, jei sukuriamą energigą parduosite klaipediečiams tada Jūsų gamykla mokės tik už GAZPROM tiekiamas dujas. Klausimas - jei Jums vienas pelnas, o tada kokia mums iš Jūsų gamyklos nauda? Gal dioksinai užteršta dirva ir oras?
Statybai ir projektavimui nebus ES lėšos. Dėl gamyklos naudos miestui skaitykite atsakymą Seniui.
Per paskutinį posėdį paminėjote, kad gamykla visiškai neteršia aplinkos. Klausimas: 1) Kokiais tyrimais remiantis jūs taip teigėte ? 2) Jei yra tokie tyrimai kur galima būtu su jais susipažinti ? (Mokslininkų vardai ir pavardės, tyrimų detali medžiaga).
Bet kokia veikla susijusi su gamyba, utilizavimu vienaip ar kitaip teršia aplinką. Mūsų statoma elektrinė nekenks gyvenamajai aplinkai, nes tarša bus mažesnė, negu leistinos normos leidžia.
Remiamės PAV ataskaita bei realiais rezultatais iš veikiančių elektrinių, pavyzdžiui, iš Stokholmo elektrinės "Hogdalen".
Ką manote apie Klaipėdos tarybos narį Naglį Puteikiį? Ar jam svarbu gamykla ar čia tik rinkyminis šou?
Be komentarų.
Ar būtų sudėtinga pakeisti patvirtintą sveikatai pavojingą atliekų deginimo technologiją į biokuro deginimą? Ar sutiktumėte su tokiu valdžios pasiūlymu?
Elektrinėje bus deginamas tiek biokuras, tiek atliekos.
Ar tiesa, kad šią šiukšlių deginimo gamyklą statys ir valdys Jūsų dukterinė įmonė - UAB "Fortum Klaipėda", kurios įstatinis kapitalas yra tik 10 000 lt, ir kad kokios nors nelaimės atveju (pvz. į aplinką pateks dalis iš tų itin nuodingų 5700 kasmet susidarančių kamino pelenų, kurie tiek nuodingi, kad Lietuvoje negali būti saugomi) ji neturėtų iš ko mokėti už žmonėms ir gamtai padarytą žalą, o deginimo gamyklos visas turtas pereitų kreditoriui - t.y. motininei Fortum įmonei ir jei netrukdomai tęstų deginimą nesukdama galvos dėl žalos atlyginimo? Jei ši mano informacija yra netiksli, tai kur apie tai būtų galima perskaityti? Jei Jums pavyktų šią gamyklą pastatyti, tai nuo kokių nelaimių būtų draudžiamasi, kas draustųsi ir kokiai sumai?
Gal Jūs painiojate mūsų įmonę su UAB "Technology projects", kuri dalyvauja atliekų deginimo paskelbtame konkurse. Būtent, jos įstatinis kapitalas yra 10 tūkst. litų. UAB "Fortum Klaipėda" įstatinis kapitalas 114 mln. litų, todėl mūsų įmonė pajėgi kompensuoti padarytą žalą gamtai arba žmonėms, jeigu tokių būtų.
Kaip vertinate 16 d vykusia diskusija su gyventojais Klaipėdos miesto salėje?
Natūrali besirūpinančių gyventojų reakcija. Žr. atsakymą Romui.
Kokį įvaizdį suformavo visuomenė susirinkusi į susitikimą savivaldybėje? Ar statant šį objektą vadovausitės Lietuvos viešųjų pirkimų įstatymu? Jeigu nebus išlaikyti aplinkosauginiai reikalavimai pasauliniu mastu , ar būsit pasirengę šią gamyklą uždaryti savo lėšomis?
Konstruktyvus susitikimas. Apie 90 proc. klausimų buvo susiję su gamtosauginiais klausimais.
Gavome atsakymą iš Viešųjų pirkimų tarnybos, kad mūsų bendrovei nereikia vykdyti viešųjų pirkimų procedūrų, nes nėra dominuojančio valstybės kapitalo.
Pirmiausia, mes elektrinę planuojame pastatyti pagal visus reikalavimus. Mūsų tikslas neuždaryti, o dirbti.
Gerbiamasis, ar Jūs sutiktumėte gyventi šalia tokios gamyklos, kokią planuojate statyti? Jei taip, tai gal atsikraustysite ir savo pavyzdžiui, įrodysite, jog taip gyventi yra ne tik, kad nekenskminga, bet netgi labai patogu
Panašios gamyklos veikia Stokholme, Vienoje ir daugelyje kitų Europos miestų. Gamyklos ten pastatytos arti gyvenamųjų pastatų. Aš pats esu vilnietis ir neprieštarauju tokios gamyklos statybai Vilniuje, nes matau tokių elektrinių naudą gyventojams.
Kiek darbo vietų sukursite Klaipėdoje?
Planuojama įmonėje įdarbinti apie 35 darbuotojus. Statybos metu papildomos darbo vietos bus sukurtos vietinėms kompanijos, kurios turės įsisavinti virš 100 mln. litų. Be to, aptarnavimo darbams bus samdomos įmonės, kurios atliks įvairias paslaugas: apsauga, valymas, remontas ir t.t.
Tikriausia is visu aplikiniu saliu stengsites visas saslavas suvezti i Lietuva.
ES teisės aktai draudžia komunalines atliekas transportuoti iš vienos valtybės į kitą.
Ar siuksliu deginimas, dumai nekenksmingas zmoniu sveikatai?
Atliekų deginimas privačiose krosnyse individualiuose namuose yra draudžiamas ir labai pavojingas sveikatai, kadangi susidariusios kietosios dalelės pasklinda ore. Numatomoje statyti elektrinėje bus sumontuoti dūmų valymo įrenginiai, kurie išvalys dūmus iki žmonių sveikatai nepavojingų koncentracijų.
Girdėjau, kad jūsų gamykloje bus deginamos ne tik šiukšlės, bet ir biokuras. Kokią dalį biokuro kurensite. Ar supirksite medieną iš privačių miško savininkų?
Elektrinėje bus deginama apie 70 tūkst. tonų biokuro (medienos drožlių). Mediena bus perkama iš urėdijų bei privačių miškų savininkų.
Paaiškinkite prašau, kokia nauda klaipėdiečiams iš jūsų planuojamos statyti gamyklos?
Laba diena visiems.
Šilumos kaina iš šios elektrinės bus mažesnė negu pagamintos iš "Klaipėdos energijos" šilumos šaltinių. Taip pat sumažins Klaipėdos priklausomybę nuo vis brangstančių dujų. Sutaupysime ne vieną dešimtį milijonų klaipėdiečių litų naujo sąvartyno statybai. Bus sukuriamos naujos darbo vietos, daug papildomų galimybių vietos verslui teikiant paslaugas ir parduodant kurą.