Vietoje šiuo metu galiojančios mažiausios už tokį nusižengimą numatytos 30 eurų baudos, nelegaliai įrengus tvorą prie ežero ar upės, grėstų 300 eurų bauda.

Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis L. Jonauskas siūlo už pažeidimus prie valstybinių vandens telkinių tveriant tvoras ar kitaip ribojant praėjimą numatyti nuo 300 iki 600 eurų baudą, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 400 iki 750 eurų baudą.

Dažnai nelegalių tvorų tvėrėjai piktybiškai nepaiso draudimo, susimoka nedidelę baudą, kuri šiandien siekia nuo 30 iki 140 eurų, ir, išvykus iš teritorijos pareigūnui, vėl atstato tvorą.

„Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, tvoros statytojai privalo palikti laisvą praėjimą vandens telkinio pakrante. Priklausomai nuo vandens telkinio dydžio, jis turi būti 5 – 25 metrai. Tačiau ne visi to paiso. Poilsiautojai vis dar susiduria su nelegaliomis tvoromis, kurios ne tik trukdo prieiti prie vandens, bet ir laisvai judėti pakrante. Dažnai nelegalių tvorų tvėrėjai piktybiškai nepaiso draudimo, susimoka nedidelę baudą, kuri šiandien siekia nuo 30 iki 140 eurų, ir, išvykus iš teritorijos pareigūnui, vėl atstato tvorą. Baudos turi būti tokios, kurios atgrasytų pažeidėjus“, – sako L. Jonauskas.

Pasak L. Jonausko, per 2020 metus Aplinkos apsaugos departamentas yra gavęs mažiausiai 328 pranešimus apie pakrantės apsaugos juostų pažeidimus.

„Ypatingai pranešimų skaičius išauga vasaros mėnesiais, kai žmonės, norintys poilsiauti prie vandens telkinių, per tvoras negali prie jų patekti. Tikiuosi, kad dešimt kartų didesnės baudos, numatytos už neleistiną tvorų tvėrimą prie vandens telkinių, leis maksimaliai sumažinti tokių pažeidimų skaičių, o gyventojams – laisvai ilsėtis prie valstybinių vandens telkinių“, – teigė kodekso pataisų rengėjas L. Jonauskas.