Peilis geriems sumanymams

Anksčiau privalomų konkursų visiems meno kūriniams, kuriais kas nors norėdavo papuošti miestą, esą nebuvo.

Dabar siekiama, kad tokia nuostata būtų įrašyta į taisykles.

„Šio sprendimo tikslas – siekti kokybinio pokyčio, kai kalbama apie dailės kūrinius miesto viešosiose erdvėse. Pagrindinis pakeitimas yra tas, kad iniciatoriai būtų įpareigoti organizuoti konkursus dailės kūriniams“, – kalbėjo Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė.

Finansų ir ekonomikos komiteto narys Rimantas Taraškevičius pastebėjo, kad ši taisyklių pataisa gali būti labiau žalinga nei naudinga, nes slopintų kūrėjų iniciatyvas.

„Senamiestyje yra skverelis, kuriame klaipėdiečiai Andželika ir Isroildžonas Baroti organizuodavo įvairių kūrinių eksponavimą. Tai dabar jie turės tiems darbams demonstruoti skelbti konkursą?“ – teiravosi R.Taraškevičius.

E.Deltuvaitė pripažino, kad galbūt formalumų ir padaugės, bet esą tokiems profesionaliems menininkams problemų neturėtų kilti.

Šansas prarasti kūrinius

Kultūros skyriaus vedėjos teigimu, kalbant apie viešųjų erdvių puošybą, ekspertų komisija turėtų vertinti tų meno kūrinių kokybinį parametrą.

„Manyčiau, kad, priimdami jūsų siūlymą, mes supykdysime menininkus. Šis pasiūlymas niekam tinkamas“, – sakė Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Aidas Kaveckis.

Kito komiteto nario Arvydo Vaitkaus manymu, šiomis taisyklių pataisomis būtų užkirstas kelias galimybei padovanoti miestui jau sukurtus paminklus, o to esą neturėtų būti.

A.Vaitkus pateikė kapitonui Liudvikui Stulpinui skirto paminklo istorijos pavyzdį.

Skulptūra trejus metus buvo laikoma garaže, o galiausiai pastatyta ne Klaipėdoje, o Telšiuose, todėl esą būtina aiškiai suformuluoti koncepciją dėl meno kūrinių atsiradimo Klaipėdos mieste.

„Šiaip detaliuosiuose planuose yra numatytos zonos, kur galėtų atsirasti meniniai objektai. Galiu pasakyti, kad piliavietės detaliajame plane yra suplanuotos vietos meniniams objektams. Bet, kalbant apie planą, kur jie turėtų atsirasti senojoje miesto dalyje, yra parengtas dokumentas, kuriame pažymėta, kur galėtų būti išdėstyti tie kūriniai“, – kalbėjo Kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Petrulis.

Svarstys po papildymo

Anot M.Petrulio, statant paminklą Vydūnui, buvo skelbiamas konkursas skulptūros ir tos teritorijos sutvarkymui.

„Ir man teko dalyvauti to konkurso vertinimo komisijoje. Žvelgiant iš šalies, tie konkursai nėra blogai. Iš pačių kūrėjų esu girdėjęs, kad tos viešosios erdvės, kurios humanizuojamos per meninius objektus, turėtų nedevalvuoti tų asmenų, kuriems tie paminklai skiriami, atminimo“, – pabrėžė M.Petrulis.

R.Taraškevičius pastebėjo, kad yra atvejų, kai konkurso neįmanoma paskelbti.

„Ir savo taisyklėmis mes tik apribotume kūrėjams galimybę puošti miestą. Nesakau, kad nereikia tų taisyklių taisyti, bet neskubėkime, nes mano pateiktas konkretus pavyzdys liudija, kad iniciatyva bus žlugdoma. Konkursai ten, kur jie privalomi, tegul ir lieka, bet neužverkime kelio geroms iniciatyvoms“, – kalbėjo R.Taraškevičius.

A.Vaitkus pasiūlė tas taisykles papildyti, kad paskui nebūtų prarasta daug gerų minčių.

Taisyklių papildymo klausimo svarstymas atidėtas kitam komiteto posėdžiui.