„Žiūrint į bendrą kontekstą, kokių priemonių ir ribojimų imasi kitos pasaulio šalys, išties tie ribojimai yra labai panašūs. Žiūrint į ribojimus, kuriuos buvo priėmusi buvusi Vyriausybė, jie yra labai panašūs į tuos, kurie yra šiandien, todėl kažkokio stebuklingo recepto, kaip būtų galima riboti kažką, bet nieko nenuskriaudžiant, turbūt nėra“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Skaistė.

Jos teigimu, Vyriausybė „stengiasi, kad sprendimai būtų kuo mažiau žalingi.“

„Stengiamės, kad sprendimai būtų kuo mažiau žalingi ir pirminis prioritetas yra išsaugoti gyvybes, kad kuo mažiau žmonių mirtų ir kuo mažiau virusas vystytųsi. Šiandien taip pat turime atkreipti dėmesį ir į mutacijas, kurios ateina. Matome Vilniuje, Marijampolėje didelę sklaidą britiškos mutacijos, kuri kelia papildomas grėsmes, todėl atlaisvinant ribojimus reikia labai aiškiai suvokti, kokias pasekmes tai gali atnešti“, – sakė G. Skaistė.

Lietuvos darbdavių konfederacijos skunde teigiama, kad Vyriausybės nustatomos ūkinės veiklos reguliavimo taisyklės yra nenuoseklios, neobjektyvios ir nepagrįstos aiškiais duomenimis ar skaičiavimais dėl vienokių ar kitokių ribojimų taikymo maisto ir kitų prekių prekyba užsiimantiems ūkio subjektams.

Pasak LDK prezidento Dano Arlausko, pavyzdžiui, neaišku, kuo remiantis Vyriausybė skirtingiems ūkio subjektams nustatė skirtingus reikalavimus dėl prekybos ploto pirkėjams, reikalavimo turėti tiesioginį išėjimą į lauką ar priėmė sprendimą leisti vykdyti prekybą tik konkretų prekybos plotą turėjusioms parduotuvėms (turimas omenyje galiojęs 300 kv. m prekybos ploto reikalavimas).