Kaip penktadienį paskelbė kurorto savivaldybė, jei šiam projektui būtų skirtas valstybės finansavimas, paminklas galėtų būti pastatytas dar šiais metais.

Šiuo klausimu kurorto meras Šarūnas Vaitkus kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę bei kultūros ministrą Simoną Kairį.

„Prezidento A. Smetonos pėdsakai Palangoje yra labai ryškūs. Jis mokėsi Palangos progimnazijoje, taip pat, būdamas valstybės vadovu, suvaidino labai svarbų istorinį vaidmenį sprendžiant klausimą, kam – Lietuvai ar Latvijai – turi priklausyti Palanga“, – sakė Š. Vaitkus.

Palanga yra numačiusi ir vietą paminklui – Birutės alėjos skverą grafų Tiškevičių laikų vilų apsuptyje, šalia buvusios A. Smetonos vasaros rezidencijos – vilos „Baltoji“, esančios J. Basanavičiaus gatvės ir Birutės alėjos sankirtoje.

Pasak savivaldybės, šioje viloje A. Smetona dažnai ilsėdavosi bei spręsdavo darbo klausimus.

Pasak Palangos miesto mero, 2021 metais pastatydami paminklą A. Smetonai palangiškiai ne tik pagerbtų buvusio Lietuvos valstybės vadovo ir didelio Palangos mylėtojo atminimą – tai būtų dar vienas gražus akcentas minint Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmetį.

A. Smetona atidaro Žemaičių plento paminklinį obeliską / 1940 m. knygos „Žemaičių plentas“ nuotr.

Dar buvusios Vyriausybės skelbtą paminklo A. Smetonai konkursą pernai spalį laimėjo projektas „622522“. Jo autoriai Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė siūlo erdvėje Gedimino prospekte, šalia Vyriausybės, pastatyti knygos atvartą arba atvirlaiškį su prezidento portretu vaizduojančią skulptūrą.

Darbus tikėtasi pradėti šiemet, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė, iš pradžių dalyvavusi procese, balandžio pradžioje priėmė rezoliuciją prašydama Vyriausybę stabdyti konkursą ir pateikti galimas naujas vietas paminklui. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad savivaldybės atstovai nebuvo įtraukti į Kultūros ministerijos organizuoto projekto konkurso komisijos sudėtį, o projektams pateikti skirta per mažai laiko.

Paminklo projektui įgyvendinti Vyriausybė šiemet buvo numačiusi skirti 250 tūkst. eurų.

Balandžio viduryje Kultūros ministerija pranešė, kad neorganizuos naujo konkurso A. Smetonos paminklui.

A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose Jungtinėse Valstijose.

Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau kartais prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.