Pokytis didžiųjų penketuke

Pastarąjį dešimtmetį rytiniame Baltijos jūros regione be jokios konkurencijos tris pirmąsias vietas pagal krovą užimdavo Rusijos uostai – Ust Luga, Sankt Peterburgas ir Primorskas. Nuo kokių 2013 m. ketvirtas dažniausiai būdavo Klaipėdos uostas, kuris prieš tai gal porą metų konkuravo su Ryga, o po to ėmė nuo jos sparčiai tolti. Situacija regione ėmė keistis nuo 2018 m., kai išniro Lenkijos Gdansko uostas. Pernai jis aplenkė Klaipėdos uostą, o šiemet jau šoktelėjo į trečiąją vietą, nustumdamas ir Rusijos Primorską.

Šiemet Gdansko uostas vienintelis iš didžiųjų regiono uostų penketuko demonstruoja teigiamą krovą. Per tris mėnesius jo krovos augimas sudarė 17,8 proc. Sausio ir kovo mėnesiais Gdansko krova siekė net po 4,6 mln. tonų.

Įdomu, kad didžiausią krovos augimą Gdynės uoste demonstruoja ne konteineriai, o grūdai (+53,7 proc.) ir naftos produktai (+39 proc.).

Naujas konteinerių lyderis

Gdansko uosto kilimas nėra atsitiktinis. Kad tai įvyks, uostininkai kalba jau kelerius metus. Kol, tarkim, Klaipėdos uostas labiau tik kalbų lygyje demonstravo, kad bus konteinerių HUB-u, Gdanskas realiai juo tapo.

Per pirmąjį ketvirtį Gdansko uoste krauta 515,04 tūkst. TEU konteinerių. Jų krovos augimas – 8,6 proc. Pagal konteinerių kiekį Gdansko uostas jau aplenkė Sankt Peterburgą. Jame krauta 499,64 tūkst. TEU konteinerių. Tai buvo 11,1 proc. mažiau nei pernai.

Pagal konteinerių krovą į trečią vietą regione šoktelėjo Lenkijos Gdynės uostas su 239,45 tūkst. TEU. Šio uosto krovos augimas šiemet – 6,8 proc.

Klaipėdos uostas pastaruosius trejus metus per ketvirtį vidutiniškai kraudavo 160–180 tūkst. TEU konteinerių.

Kodėl, kai visame regione konteinerių krova mažėja, įskaitant ir Klaipėdą, Lenkijos uostuose ji auga? Fenome-nas yra ne tiek Gdynės, kiek Gdansko uostas. Šis uostas tapo realiu Baltijos jūros HUB-u (konteinerių skirstymo centru). Negalėdamas aptarnauti visų konteinerių, dalį jų, įskaitant ir tuščius, permeta į Gdynės uostą. Dalis tuščių konteinerių iš Lenkijos keliavo ir į Klaipėdą, kur jie sandėliuoti, tvarkyti, remontuoti.

Politinės perspektyvos įtaka

Prognozuojama, kad metų pabaigoje Gdansko uostas regione pagal krovą gali šoktelėti ir į antrąją vietą ir aplenkti Rusijos Sankt Peterburgo uostą. Jei išsilaikytų dabartinės tendencijos, metų pabaigoje Klaipėdos uostas teoriškai galėtų aplenkti Primorską.

Ar Gdynės uostas regione gali šoktelėti aukščiau už Klaipėdos uostą? Pernai Gdynės uostas krovė beveik 25 mln. tonų. Konteinerių krova šiame uoste siekė 905 tūkst. TEU.

Pagal konteinerių krovą Gdynė jau yra aplenkusi Klaipėdą. Pagal bendrą krovą jai iki jos, kuri pernai krovė 47,79 mln. tonų, dar labai toli. Net ir esant vos ne dvigubam krovos skirtumui, negalima sakyti, kad Klaipėda per artimiausią dešimtmetį neatsidurs žemiau už Gdynę?

Lenkai investuoja į uostus didžiules sumas. Planuose numatytos milijardinės sumos. Gdynės akvatorija yra ta vieta, kur pirmiausia planuojama statyti išorinį konteinerių uostą.

Dideles pinigų sumas į uostą investuoja ir Klaipėda. Planuojama pertvarkyti uosto vartus, išgilinti akvatoriją. Tikimasi, kad tai suaktyvins HUB-ų arba transshipmento (krovinių skirstymo arba krovimo laivas - laivas) veiklą.

Palyginti su Lenkijos uostais, Klaipėdos uostas turi prastesnę politinę perspektyvą. Virš jo dėl regione vis labiau kaistančių kaimynystės nesutarimų „kybo“ galima baltarusiškų krovinių netektis.

Kol kas Klaipėdos uostas dar yra ant bangos. Pernai jis pirmą kartą aplenkęs visus Latvijos uostus kartu sudėjus ir šiemet po pirmojo ketvirčio išlaiko tą tendenciją. Aiškesnis vaizdas dėl ateities perspektyvų gali būti žinomas jau ir šiemet – po pusmečio ar pasibaigus metams.