„Dėl pandemijos apribojimų gyventojai turėjo daugiau laiko praleisti namuose, todėl natūralu, kad dažnas ėmė galvoti apie būsto atnaujinimą arba jo pagerinimą. Kaip rodo apklausos rezultatai, savo būsto remontui dalis šalies gyventojų pasirengę išleisti reikšmingas sumas. Be to, mažėjant neapibrėžtumui dėl pandemijos, gyventojai jaučiasi labiau užtikrinti ir nemaža jų dalis būsto atnaujinimo reikmėms reikalingas lėšas planuoja skolintis“, – sako „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas.

Kiek ketina skirti remonto darbams

Apklausos duomenimis, didesnioji dalis (35 proc.) gyventojų namų remontui planuoja išleisti iki 3 tūkst. eurų. Remonto sumai didėjant, ją planuojančių išleisti gyventojų dalis tolygiai mažėja.

„Sumą iki 5 tūkst. eurų būsto remonto darbams yra pasiruošę skirti 21 proc. gyventojų, iki 10 tūkst. eurų ketina išleisti 14 proc., o dar daugiau nei 10 tūkst. – dešimtadalis apklaustųjų“, − komentuoja T. Pulikas.  

Pasak jo, didesnį finansavimą namų modernizavimui numatę skirti jaunesnių amžiaus grupių, aukštesnį išsilavinimą turintys ir didesnes pajamas gaunantys respondentai.

Apklausos duomenimis, didesnioji dalis (35 proc.) gyventojų namų remontui planuoja išleisti iki 3 tūkst. eurų.

Atnaujins interjerą, gerins energinį efektyvumą

Remiantis tyrimu, pagrindinė priežastis būsto remontui – poreikis atnaujinti būsto apipavidalinimą ir interjerą. Tokį tikslą nurodė kone pusė apklaustųjų (47 proc.).   

„Atnaujinti dalį būsto, tai yra virtuvę, vonią ar kitas namų erdves, ketina 39 proc. respondentų, kiek mažiau (37 proc.) ruošiasi remontuoti konkrečias problemų keliančias būsto vietas. Kas trečias gyventojas nurodė norįs pagerinti savo būsto energinį efektyvumą, kas penktas − atnaujinti buitinius prietaisus“, − sako T. Pulikas.  

Rinkdamiesi didesnio energetinio efektyvumo sprendimus, 45 proc. gyventojų investuotų į LED apšvietimą, 42 proc. apklausos dalyvių taip pat rinktųsi A ir aukštesnės energinio efektyvumo klasės buitinius prietaisus.

„Kas ketvirtas apklausos dalyvis nurodė, kad investuoti į energinio efektyvumo sprendimus juos neabejotinai paskatintų valstybės pagalba. Kiek daugiau kaip pusė apklaustųjų (57 proc.) vertintų valstybės paskatos dydį ir tuomet paskaičiuotų savo finansines galimybes pagerinti turimo būsto energinio efektyvumo lygį“, − pastebi „Swedbank“ atstovas.

Remonto finansavimo šaltiniai

Didžioji dalis (82 proc.) šalies gyventojų nurodė, kad pagrindinis namų atnaujinimo finansavimo šaltinis būtų asmeninės jų santaupos. Kaip pažymi T. Pulikas, dažnai nuo turimų santaupų dydžio tiesiogiai priklauso, kada ir kokios apimties remontas bus atliekamas.

„Asmeninių santaupų dydis ir remonto kainos yra vienos svarbiausių priežasčių, lemiančių pasirinkimą įgyvendinti būsto atnaujinimo planus. Poreikis pagerinti gyvenimo sąlygas − trečioje vietoje pagal svarbą“, – sako „Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas.

Be to, namų atnaujinimui nemaža dalis gyventojų pasirengę pasitelkti išorinį finansavimą ir šiam tikslui skolintis. Paskola būsto atnaujinimui patenka tarp dažniausių priežasčių, dėl kurių lietuviai kreiptųsi finansavimo į finansų įstaigą – paskolos paskirtį namų remontui nurodo kas penktas apklaustasis.

T. Puliko teigimu, per pastaruosius dvejus metus sumažėjo respondentų, kurie nesikreiptų vartojimo paskolos dėl savo tikslų įgyvendinimo. 2019 m. analogiškoje apklausoje taip teigė 41 proc. respondentų, o šiemet – 35 proc.

Dažniausiai vartojimo paskolą namų remontui rinktųsi 35-54 m. amžiaus grupės respondentai, taip pat gaunantys aukštesnes pajamas, miestų gyventojai.