Kalti dumbliai

"Veikiausiai pakrantės akmenys pabalo dėl marių dumblių. Vasarą paprastai jie būna žalios spalvos, nusėda ant akmenų, o, atsitraukus vandeniui, saulė juos išbalina. Tai tikrai ne druska. Dumbliai žūsta ir pradeda irti, skaidytis, netekę chlorofilo jie pabąla", – paaiškino Jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė.

Biologas pridūrė, kad gyventojams kilęs klausimas dėl druskingo vandens nėra be pagrindo.

Įvyko didelių pakitimų.

"Jei kas pasakytų, kad jūros vanduo nesiskverbia į marias, užginčyčiau. Mokslininkai šią problemą žino. Ateityje ji turės sprendimą", – kalbėjo R.Dailidė.

Užtvenks prataką

Biologas ragino pažvelgti į Klaipėdos uosto bendrąjį planą.

"Dėl uosto pietinės dalies plėtros marių vandens protaka ties Kiaulės Nugara bus užbetonuota. Daug kam žandikauliai atviptų, jei tik pasidomėtų. Mariose farvateris driekiasi palei Smiltynę. Šiuo metu ties Kiaulės Nugara, žemyninės dalies pusėje, yra vandens protaka, šioje vietoje dažnokai įstringa girti jachtininkai. Bet ateityje šios protakos neliks. Čia plėsis uostas", – pasakojo R.Dailidė.

Dėl uosto plėtros turėtų sumažėti sūraus vandens patekimas į marias.

Remigijus Dailidė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Sūraus vandens įtaką mariose jau matome. Labai sumažėjo gėlavandenių augalų, kurie nemėgsta druskingumo. Šiaurinėje marių dalyje, už Kiaulės Nugaros, šių augalų buvo tikri sąžalynai. Kai tik išgilino uostą, tų augalų nebeliko. Su žiburiu jų neberasi. Liko augti tik tie vandens augalai, kurie pakelia nedidelį druskingumą", – tikino R.Dailidė.

Akvariumuose – jūros vanduo

Biologas tikino, kad augalų rūšys prisitaikė, augimvietės traukėsi gilyn į marias. Atitekantis sūrus vanduo maišosi su marių gėlu vandeniu.

"Kai kurios žuvys, kurios pakenčia tiek gėlą, tiek sūrų vandenį, puikiai gyvena. Pavyzdžiui, upinė plekšnė Nemunu pakyla net iki Jurbarko. Sykai taip pat nereaguoja į druskingumą. Jiems gėlas vanduo reikalingas tik nerštui, o šiaip jie gyvena ir Baltijos jūroje. Mūsų žuvys tam tikrą druskingumo lygį pakenčia. Jūros muziejuje mes žuvis laikome šešiose promilėse. Akvariumuose – juk jūros vanduo. Ir joms nieko, puikiai gyvena", – pastebėjo biologas.

Baltijos jūros druskingumas prie mūsų krantų siekia apie 6–8 promiles.

"Tokios upelių žuvys kaip rainės, kurios yra visiškai gėlavandenės, puikiai gyvena jūros vandenyje. Puikiai jaučiasi aukšlės. Jūros vandenyje gyvena ir gružliai, karpinių šeimos žuvys, liaudyje dar vadinami kilbukais", – pasakojo R.Dailidė.

Dėl sūraus vandens prietakos į marias žuvų ryšių pasikeitimų neturėtų įvykti. Tačiau druskingumas gali pražudyti smulkesnius vandens gyvūnus.

Šalto vandens įtaka

"Aš nepritariu minčiai, kad druskingumas esą stumia žuvis į Rusijos pusę. Biologiškai taip neturėtų būti. Žuvis į marių gilumą gali stumti ne sūrus, o šaltas vanduo. Pavasarį marioms įšilus iki 10–13 laipsnių, šiaurės vakarų vėjai atgena labai šaltą vandenį. Žuvims tai stresas, jos gali trauktis", – savo versiją dėstė R.Dailidė.

Pavasariais yra pasitaikę ir įtartinų suaugusių žuvų kritimų.

"Krisdavo sterkai ar karšiai. Mokslininkai juos tyrinėjo, jokių ligų nerado. Gali būti, kad tai susiję su terminiu šoku", – svarstė R.Dailidė.

Tačiau dėl pagilintos uosto įplaukos biologas mato tam tikrų pokyčių.

"Pagilinus farvaterį, visos srovės, kurios buvo ties Smiltyne, pradingo. Pasikeitė dugno reljefas ir neliko natūralių žuvų buveinių. Uoste nebeliko žuvų. Nebeliko ungurių, kurie dabar traukia tiesiai į jūrą. Žvejams mėgėjams Smiltynėje nėra ką veikti. Žvejoti čia galima tik per didžiąją žuvų migraciją. Įvyko didelių pakitimų", – pastebėjo biologas.