Pasirinko angelus

Po vienu stogu būrusios Kauno rajono gyventojus, artėjant didžiausioms metų šventėms kalėdinės „Mazgas po mazgo“ dirbtuvės persikėlė į Kauną. Susibičiuliauti su siūlais ir sukurti šventines dekoracijas šeštadienio vidudienį panoro keliolika miestiečių.

„Išties tai žodis „dirbtuvės“ labai taikliai apibūdina tai, ką darome. Žmonės čia nesėdi vienoje vietoje“, –  šurmulys aplink kalėdinių dirbtuvių sumanytoją, „Mazgas po mazgo“ įkūrėją Aistę Motiečę, tik darsyk paliudijo jos žodžius.

Kol kalbėjomės, viena moteris pilstė žolelių arbatą, kita kartu su vaikais taisėsi prie kalėdinės eglutės atminimo nuotraukai, trečia dirbtuvių dalyvė niekaip negalėjo apsispręsti, blizgius ar vienspalvius siūlus naudoti kūrybiniame procese. Galiausiai sėdo prie stalo ir laukė, kada ant peties nutūpusi mūza pakuždės, į kurį siūlų ritinį jai tiesti ranką.

Pasveikinusi susirinkusiuosius ir išdalijusi kūrybinius rinkinius, A. Motiečė supažindino su macrame technika, istorija, o tada pasiteiravo, ką norėtų gaminti kalėdinių dirbtuvių dalyviai.

„Vaivorykštes ar angelus?“, – vienbalsiu nutarimu, vaivorykštė buvo patraukta į šalį, o ant rėmo pakibo pavyzdinis angelas, su ilgais kutais. 

Išbandė siūlų magiją

A. Motiečė į panašias dirbtuves kvietė jau ne pirmą kartą, o visus norinčius mokė gaminti žvakides, kalėdinius papuošimus ir eglių žaisliukus.

„Dirbtuvės nenuspėjamos ne tik savo kulminacija – darbais, bet ir žmonėmis. Su vienais visas procesas vyksta greičiau, su kitais prireikia šiek tiek daugiau laiko“, – prieš susitikimą su kauniečiais kūrėja neslėpė jaudulio ir vylėsi geriausio scenarijaus.

Pastarasis išsipildė su kaupu.  Susirinkusieji žingeidžiai klausė Aistės patarimų, todėl siūlai nesipainiojo, o darbas ėjosi sklandžiai. Viena pirmųjų kūrybinėse dirbtuvėse pasirodžiusi kaunietė Dalia pasakojo, įvairius rankdarbius iš siūlų gaminusi ir anksčiau. Tiesa, tai darė pasitelkusi virbalus arba vąšelį. Dabar juos nustūmė į šalį, o siūlus panoro sutramdyti plikomis rankomis.

„Išties, labai smagus laiko leidimo būdas. Savotiškas meditacija“, – kalbinta moteris prasitarė, kad jai svarbus ir kūrybinis procesas, ir galutinis rezultatas. Jei pastarasis ją tenkins, dar bent kelis angelus entuziastė žadėjo pagaminti namuose, o tada juos padovanoti bičiuliams. Jei ne šiemet, tai kitąmet.

„Dar ir dukrą pamokysiu. Šiandien juk turėjome būti drauge, bet jai išpuolė darbo diena“, – baigusi pokalbį, Dalia palinko virš baltų ir melsvų siūlų ritinių. Toks buvo jos spalvinis pasirinkimas.

Dovana – jausmai

Ne sykį Aistės darbus mačiusi internete ir kirbėjusi smalsumu juos pamatyti gyvai, kaunietė Živilė į kalėdines dirbtuves atvyko ne viena. Kartu su kalėdinių dirbtuvių slenkstį mynė sūnus Oskaras ir krikšto dukra Paulina. Įvairius rankdarbius mėgstanti mergaitė savo gamintą angelą žadėjo dovanoti mamai, tuo metu Živilė dar nebuvo apsisprendusi, dekoraciją tupdys ant namų sienų ar juo ką nors nudžiugins per šventes.

„Kai baigsiu, tada ir nuspręsiu. Galbūt pavyks padaryti tokį mielą angelą, kad nenorėsiu su juo skirtis, o gal kaip sugalvosiu padovanoti ir tuo mielumu dalintis su kitais. Tam juk ir skirtos šventės!“, – paklausta ar pati norėtų gauti panašią dovaną, Živilė nei akimirką nedvejojo.  Dovanoti dalelę savo širdies ir šilumos, anot jos, yra kur kas svarbiau, nei nusiaubti parduotuves, o į blizgius popierėlius pakuoti menkaverčius suvenyrus.

„Išties, tai labai smagu, kad žmonės vėl ima vertinti rankų darbą. Sutikite, juk taip gera gauti dovaną ir žinoti, kad kurdamas ją žmogus galvojo apie tave“, – Živilei paantrinusi A. Motiečė  šventinius stebuklus kvietė kuo dažniau kurti patiems.