Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad per dviejų dienų susitikimą ministrai aptars „ES – Kinijos santykius, vienašališką ekonominių ir prekybos instrumentų naudojimą kaip politinio spaudimo priemonę bei Kinijos veikimą tarptautinėse organizacijose ir daugiašalėje tarptautinėje sistemoje“.

Lietuvos įmonės teigia patyrusios įvairių prekybos su Kinijos kompanijomis trukdžių. Šalies politikai tai vadina nepaskelbtomis Pekino sankcijomis dėl sprendimo leisti Vilniuje atsidaryti Taivaniečių atstovybei.

ES ministrai taip pat aptars įtampą prie Ukrainos sienos, kur Rusija yra sutelkusi dešimtis tūkstančių karių, bei kitas regiono saugumo aktualijas.

„Stebime Kremliaus bandymus perbraižyti Europos saugumo architektūros parametrus. Rusija tęsia karinių pajėgų telkimą prie rytinių Ukrainos sienų ir kelia ultimatumus Europai ir JAV, atmesdama galimybę konstruktyviai įsitraukti į darbą Normandijos formatu ar Trišalėje kontaktinėje grupėje“, – pranešime spaudai sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Kinija pasirinko instrumentus ir būdą, kaip spręsti šį klausimą. Ir ji pasirinko būdą, kuris, sakyčiau, yra ne tik prievartinis, bet ir, labai panašu, neteisėtas.

„Situacija Baltarusijoje taip pat blogėja: režimas toliau pamina pagrindines laisves ir žmogaus teises, nesilaiko tarptautinės teisės principų, stiprina bendradarbiavimą su Rusija, taip pat  ir karinėje srityje“, – pridūrė jis.

Susitikime ES užsienio reikalų ir gynybos ministrai taip pat aptars rengiamą „Strateginiu kompasu“ vadinamas ES saugumo ir gynybos gaires.

Prieš pat susitikimą Breste G. Landsbergis žurnalistams pabrėžė, kad stebint įtampas prie Ukrainos bei Rusijos reikalavimus, turi „neužverti durų“ šiai siekiant europinės integracijos ir nenubraukti prieš aštuonerius metus pradėtų derybų rezultatų.

„Manau, kad Europa neturėtų sudaryti klaidingo įspūdžio, kad mes peržiūrime tai, kas buvo pasiekta 2014-aisiais. Mes turime padėti Ukrainai toliau sekti keliu, kurį jie pasirinko 2014-aisiais, ir palikti atviras duris Ukrainai siekiant prisijungti prie Europos bendruomenės“, – sakė G. Landsbergis.

Jis taip pat sako, jog yra pasirengęs prašyti Europos solidarumo Lietuvos ir Kinijos ginče.

„Situacija, kurioje Europa atsidūrė, pasirinkome ne mes, Kinija pasirinko instrumentus ir būdą, kaip spręsti šį klausimą. Ir ji pasirinko būdą, kuris, sakyčiau, yra ne tik prievartinis, bet ir, labai panašu, neteisėtas“, – sakė ministras.

„Esu pasirengęs dar kartą informuoti kolegas apie tai, kur mes esame, su kuo susiduriame ir paprašyti Europos solidarumo. Nes mums jo dabar reikia“, – kalbėjo G. Landsbergis.