Pasak jo, nuo pat „Invegos“ įkūrimo pradžios veikianti priemonė, kuomet dalį skolinimo rizikos prisiima valstybė, o dalį privatus skolintojas, yra vienas efektyviausių valstybės instrumentų, kadangi jis reikalauja santykinai nedidelių viešųjų finansų, bet sukuria reikšmingą efektą šalies ekonomikai.

„Išskirčiau tokį tradicinį ir patį pirmą „Invegos“ instrumentą, kuris prasidėjo dar prieš 20 metų. Tai yra „Invegos“ teikiamos garantijos už paskolą ir lizingą. Tai instrumentas, kuris tikrai daro didelį poveikį su santykinai maža valstybės investicija. Garantijos suteikia galimybę ne valstybei paskolinti, finansuoti, o išlaisvina privatų kapitalą“, – trečiadienį Lietuvos verslo forume teigė K. Motiejūnas.

Pasak „Invegos vadovo“, garantijų priemonė reikšmingai padidino verslo finansavimo galimybes, kadangi komercinės finansų įstaigos, įmonėms, kurioms suteikta valstybės garantija, galėjo skolinti drąsiau.

„Dalį skolinimo ar lizingo rizikos prisiima valstybė. Tokiu būdu, ar tai būtų bankas ar kitas finansuotojas, jis pasidalina rizika su valstybe, dėl to drąsiau skolina ir tokiu būdu valstybė pasiekia savo tikslus, naudodama privačius pinigus. Geriau turbūt ir būti negalėjo“, –  tikino jis.

Būtent šios priemonės efektyvumas, pasak K. Motiejūno, yra viena iš priežasčių, kodėl šią priemonę ateityje ketinama pritaikyti ir investicijoms į skolos vertybinius popierius.

„Planuojame sukurti garantijas investuojantiems į obligacijas, bet to dar truputėlį reiks palaukti“, – pažymėjo „Invegos“ vadovas.

INVEGA planuoja tęsti ir plėsti paskolų garantijų suteikimą skatinant visus finansuotojus drąsiau skolinti verslams. Praėjusiais metais nuo 1,5 iki 5 mln. eurų buvo padidinta individualių garantijų maksimali suma.

Vasarį paskelbtas naujos portfelinių garantijų priemonės projektas: numatoma šiai priemonei skirti 90 mln. eurų, kurie leis garantuoti daugiau nei 500 mln. eurų vertės naujų paskolų. K. Motiejūnas tikisi, kad ši priemonė pradės veikti jau už kelių mėnesių.