Muzikas nusprendė neatšaukti muzikos sklidimo: kovo 3 – 13 dienomis jis surengs tris edukacinius ir šešis koncertinius pasirodymus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Mažeikiuose ir Panevėžyje.

„Negaliu atšaukti koncertų, nes jaučiu, kad reikia dirbti, kitaip galima išprotėti ir pradėti elgtis neadekvačiai. Susivienijimas yra nuostabus jausmas, kurį jaučiu, ir jis neša didžiules energijos sankaupas. Šie milžiniški energijos klodai lengvai gali virsti agresija, todėl pirmiausia mes turim nuovokiai susiprasti, kur reikia kreipti energiją. Man padeda muzika. Tikiu, kad gali padėti ir kitiems“, – sako S. Petreikis.

– Kaip šiame kontekste padeda muzika?

– Muzika gydo. Muzika pakelia. Sakau tai iš patirties, nes aš tvirtai žinau, kad jeigu negročiau, būčiau daug sunkesnė asmenybė aplinkiniams. Manyje tiesiog verda emocijos, kurios kartais nuneša į tokias situacijas, dėl kurių vėliau tenka gailėtis. Visgi, smegenys yra bangos. Muzika yra bangos, ir čia suveikia fizika. Taigi muzikos esmė – palikti poveikį. Ne tik folko, bet ir bet kurio kito žanro.

Muzika visais laikais turėdavo pakylėti žmogų, padėti jam nusimesti sunkias emocijas, jausmus. Muzika, kurią aš noriu groti žmonėms, yra energetiškai stiprinanti, telkianti, meldžianti. Aš iš tikro nedaug žinau apie energijas, aš energiją tiesiog jaučiu. Ir žmonės po koncertų man sako, kad jiems susišviečia įvairūs dalykai, dėkoja už pojūčius. O aš iš tikro nieko negaliu apie tai pasakyti, nes, kaip minėjau, muzika pirmiausia yra pagalba man pačiam, ir džiaugiuosi, jeigu per tai galiu būti naudingas ir kitiems.

Juk ir yra sakoma, kad talentas gimsta iš ydos. Pavyzdžiui, buvo toks vaikinukas, Kevinas Horsley, kuris mokykloje negalėjo perskaityti nė vienos knygos, ir psichologai jam diagnozavo gausybę sutrikimų, susijusių su atmintimi, skaitymu, rašymu ir t.t. Dirbo jis su savo ydomis uoliai ir atsidavęs, o dabar mes skaitome jo knygas apie tai, kaip atsiminti dalykus, nes jis turi begalinius gebėjimus šioje srityje.

– Žmonės kariauja su ginklais, o jūs – grojate?

– Realybė visada yra paradoksali. Tvirtas karys gali būti tik tas, kurio protas yra ramus ir susitelkęs. Žmogus daug dalykų geba nujausti, nuveikti ir išmąstyti, bet tik tada, kai yra ramaus proto. Priešingu atveju – daug iššvaistytos energijos, o pasekmės gali būti skaudžios. Nereikia toli keliauti, norint įrodyti „švelniosios“ muzikos didybę.

1989-ieji, Baltijos kelias, kur bendros dainos tik dar labiau paskatino drąsiai stoti į laisvės kovą prieš ginkluotuosius. Tai yra sunkiai suvokiama drąsos išraiška. Bendra daina visais laikais nešė vienybę, o muzika, kaip ir bet kuri meditacija, sutelkia, padeda jausti ne baimę, bet vienį, nuima skirtumus tarp žmonių.

Daug kalbu apie ramybę, nes man ir pačiam jos neretai pritrūksta... Taigi, pradėjau nuo paradoksų ir užbaigti mintį galiu paradoksu: būdamas toks neramus žmogus, iš tikrųjų galiu ir noriu groti itin daug ramybės ir meilės turinčią meditatyvią muziką. Taip yra dėl to, kad tai – mano pašaukimas, ir darau tai, ką galiu geriausiai.

– Ko dabar norėtumėt palinkėti Lietuvos žmonėms?

– Psichologai sako, kad šiuo metu mums yra itin svarbu ne švaistyti resursus, o juos kaupti. Reikia mokėti išjungti pavojaus aliarmą, kai pavojaus nėra, ir mokėti ramiai pabūti. Dabar ramiai pabūti pačiam su savimi yra dar sunkiau, bent jau man – neįmanoma, todėl aš grosiu ir būsiu kartu su žmonėmis. Manau, ir žmonėms reikia atsijungti į poilsio režimą, kad mąstytume blaiviai. Aš grosiu, nes muzika gydo, ji padeda išlaikyti žmogišką būseną. Jos dabar labai reikia. Grosiu ir dainuosiu su tais, kurie ateis į koncertus, ir būsiu su tais, kurie neateis. Muzikai ribų nėra.

Koncertai:

Kovo 3 d. Marijampolės kultūros centras,

kovo 5 d Šv. Kotrynos bažnyčia, Vilnius,

kovo 6 d. Kauno lėlių teatras,

kovo 7 d. Klaipėdos kultūros fabrikas,

kovo 8 d. Mažeikių kultūros centras,

kovo 13 d. Panevėžio muzikinis teatras.

Edukacijos:

Kovo 6 d. Kauno lėlių teatre,

kovo 13 d. Panevėžio muzikiniame teatre.

Bilietus platina kakava.lt