Pasak laikraščio, jei šalis nuspręstų siekti narystės Aljanse, tądien savo paramą tokiam žingsniui iš pradžių pareikštų prezidentas Sauli Niinisto, o tuomet savo pritarimą išsakytų parlamento frakcijos. Vadovaujantis Suomijos konstitucija, šalies užsienio ir saugumo politikai vadovauja prezidentas, bendradarbiaudamas su vyriausybe. Jei Helsinkis nuspręstų stoti į NATO, atitinkamą sprendimą bendrame posėdyje vėliau patvirtintų prezidentas ir vyriausybės ministrai.

Rusijos invazija į Ukrainą privertė Suomiją ir jos kaimynę Švediją dar kartą apgalvoti galimą narystę NATO ir atsisakyti savo ilgametės pozicijos, kad taika geriausiai palaikoma viešai nesirenkant kurios nors pusės.

Rusija ir Suomija turi 1 300 kilometrų ilgio sieną. Maskva kiek anksčiau perspėjo, kad Baltijos regione dislokuos branduolinius ginklus ir hipergarsines raketas, jei Suomija ir Švedija nuspręs įstoti į NATO.