„Degalai, reaktyvinis kuras brangsta maždaug dvigubai nei prieš pandemiją, taigi oro linijų bendrovės turi padengti išlaidas. Tai – antros didžiausios išlaidos neįskaičiuojant darbo“, – teigė verslo apžvalgininkas Davidas Koenigas.

Remiantis šešių didžiausių JAV oro linijų duomenimis, dar prieš kelerius metus skrydžių kainos buvo 30 proc. mažesnės nei dabar. Specialistai baiminasi, kad dėl aukštų kainų gali sumažėti pardavimai.

Galbūt artėjame prie lūžio taško, kai žmonės daugiau nebegalės sau leisti skristi.

„Nuo balandžio iki gegužės sumažėjo mažai – 2,3 proc – bet pastebimai, nes nujaučiame paklausos trūkumą. Mums įdomu, kada vartotojai numoja ranka ir sako „aš tiesiog negaliu sau leisti sėsti į lėktuvą“. Nuo sausio bilietų kainos pakilo maždaug 47 proc. Galbūt artėjame prie lūžio taško, kai žmonės daugiau nebegalės sau leisti skristi“, – komentavo D. Koenigas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Specialistai tikina, kad būtent brangstantys skrydžiai lemia rekordinę infliaciją Amerikoje. Tokių kainų amerikiečiai nematė kone pusę šimtmečio. 

„Ką tik peržengėme penkių dolerių barjerą, numatytą šalies benzino vidurkiui. Tai – vienas dalykų, skatinančių rekordinę infliaciją“, – tvirtino D. Koenigas.

Vis dėlto, nepaisant oro linijų nerimo, po pandemijos žmonės išsiilgę kelionių, tad ir skrydžių bilietų paklausa išlieka didelė. 

„Tai yra pasiūlos ir paklausos klausimas, o kelionių paklausa yra didelė. Oro linijų bendrovės siūlo šiek tiek mažiau skrydžių, nei buvo prieš pandemiją, taigi yra mažiau vietų ir kyla kainos“, – situaciją analizavo D. Koenigas.

„United Airlines“ pirmadienį pranešė, kad tarptautinių kelionių paieškų skaičius išaugo po to, kai nuspręsta naikinti privalomą testavimasi. 

„Mes grįžtame prie maždaug 90 proc. žmonių, kurie skrido prieš pandemiją“, – teigė verslo apžvalgininkas.

Skrydžių kainos Lietuvoje

Degalai sudaro apie 50 proc. visų oro linijų kaštų, tai natūralu, kad didėjant oro bendrovių sąnaudoms, auga ir skrydžių bilietų kainos.

„Matome, kad ši vasara išties yra karšta, kadangi keliautojų atsistatymas vien Lietuvos oro uostuose siekia jau beveik ikipandeminį lygį. Gegužės mėnesį visi Lietuvos oro uostai pasiekė 86 proc. ikipandeminio srauto. Kauno oro uostas jau viršija ikipandeminį lygį 5 proc. Tai rodo, kad egzistuoja labai stipri paklausa, oro bendrovės deda visas pastangas, kad galėtų ne tik atkurti skrydžius, bet ir pasiūlyti naujų krypčių. Natūralu, kad su paklausos didėjimu ir visomis makroekonominės tendencijomis – rekordinėmis kuro kainomis ir infliacija – oro bendrovių kaštai padidėjo. Degalai sudaro apie 50 proc. visų oro linijų kaštų, tai natūralu, kad didėjant oro bendrovių sąnaudoms, auga ir skrydžių bilietų kainos. Jau praeitais metais daugelis oro linijų, dar nežinodamos, kad naftos kainos bus aukštesnės, signalizavo kad skrydžių bilietai brangs vien tik dėl augančios paklausos“, – tvirtino oro uosto aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.

Anot A. Stikliūno, skrydžių kainas nustato pačios oro linijų bendrovės, o prognozuoti, kiek kils kainos – sudėtinga.

„Pati oro linijų bendrovė nustato (kainą – red. past.), atsižvelgdama į savo strategiją ir į paklausą. Tačiau tas kainų augimas gali būti ir 50 proc. Mes matome, kad vien degalų kainos augimas, lyginant su ankstesniais metais, siekia 30–40 proc. Tai natūralu, kad ir skrydžių degalų kainos didėjo dar daugiau“, – sakė A. Stikliūnas.

Anot pašnekovo, aukštoms skrydžių kainoms įtakos turi ir karas, tačiau pabrėžė, kad vasaros laikotarpiu skrydžiai visuomet būna brangiausi.

„Karas ir iki šiol turi įtaką, ypač visai naftos industrijai (...) Tai yra viena iš aplinkybių, kodėl skrydžių kainos vis dar auga. Vasarą bendrai visoje aviacijos industrijoje yra didžiausia paklausa, tad natūralu, kad oro bendrovės nori uždirbti kuo daugiau pinigų“, – aiškino A. Stikliūnas.

Pasak oro uosto aviacinių paslaugų skyriaus vadovo, aviacija Lietuvoje atsigauna daug sparčiau nei tikėtasi.

Matome, kad atsigavimas yra dar spartesnis negu mes prognozavome ir tikėjomės.

„Jeigu lyginsime su ankstesniais metais, tas augimas (skrydžių skaičiaus – red. past.) yra šimtais procentų, nes pandeminiais metais skrydžių skaičius buvo labai žemas. Jeigu lygintume su 2019 metais, tai skrydžių skaičius jau siekia 90 proc. bendrai Lietuvos oro uostose. Matome, kad atsigavimas yra dar spartesnis negu mes prognozavome ir tikėjomės. Prasidėjus pandemijai ir iki dabar turėjome visiškai pakeisti savo strategiją ir nukreipti ją nuo skrydžių skatinimo į keliavimo skatinimą. Panašu, kad ta strategija iš esmės pasiteisino. Lietuvos oro uostai šių metų pirmąjį ketvirtį pagal atsistatymą buvo pirmi Baltijos šalyse, Šiaurės Europos šalyse buvome antroje vietoje, bendrai Europoje – aštuntoje vietoje. Žvelgiant į netolimą ateitį – šių metų trečiąjį ketvirtį – pagal pasiūlą ir atsigavimo tempus Lietuvos oro uostai bus tarp lyderiaujančių šalių. Žvelgiant į prognozes, turėtume būti aštuntoje vietoje visoje Europoje pagal atsistatymą. Matome, kad mūsų rinka yra brandi, pasiruošusi atsistatyti“, – komentavo A. Stikliūnas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvos oro uostai šiemet pasiūlė aštuonias naujas kryptis. Anot A. Stikliūno, visos jos pasiteisino ir yra populiarios tiek tarp verslo keliautojų, tiek tarp atostogautojų.

„Pirmąjį šių metų ketvirtį ir vasaros sezono pradžioje Lietuvos oro uostuose buvo atidaryti aštuoni nauji maršrutai. Iš Vilniaus oro uosto pagrindinė naujiena yra skrydžiai į Ciurichą, Hamburgą. Taip pat pagerėjo susisiekimas su Lenkijos oro uostais – atidaryti nauji skrydžiai iš Vilniaus į Gdanską, iš Kauno į Varšuvos oro uostus. Taip pat iš Kauno į Briuselį pagerintas susisiekimas. Turime naujienų ir atostogaujantiems – atidarytas skrydis iš Vilniaus į Jerevaną, šį pirmadienį pradėti nauji skrydžiai į Splitą. Iš pirmųjų skrydžių rezultatų matome, kad skrydžių populiarumas – tikrai didelis“, – sakė A. Stikliūnas.

Lietuvos oro uostai ant laurų nemiega – ir toliau derasi dėl naujų krypčių.

„Žvelgiant į ateitį verta paminėti tolimesnį augimą ir atsistatymą. Šiais metais Lietuvos oro uostuose planuojama pervežti 4,7 mln. keleivių. Kitais metais Lietuvos oro uostai dar labiau priartės prie ikipandeminio lygio pagal keliautojų srautus. Mes orientuojamės į esamų krypčių vystymą, į strategiškai svarbias kryptis, deramės dėl papildomų skrydžių, kad keliautojams būtų galima patogiai pasiekti daugelį Europos šalių. Taip pat deramės ir dėl naujų krypčių. Pirmoji naujiena, kuri ne per seniausiai paskelbta, kad šį rudenį bus pradėta nauja kryptis iš Vilniaus į Turiną. Tai yra žiemos slidinėtojų pamėgta kryptis, tad matome labai didelę perspektyvą. Deramės, dedame pastangas, kad galėtume pasiūlyti daugiau naujienų atostogų keliautojams“, – kalbėjo A. Stikliūnas.

Skrydžių kainos tikriausiai nepigs, nes paklausa didelė, o ir naftos kainos – aukštumose.

„Atsižvelgiant į dabartines aplinkybes būtų labai sunku prognozuoti, kas bus kitais metais, tačiau vertinant dabartinę situaciją, kol kas signalo, kad tos kainos mažės, nėra. Tai priklausys nuo naftą išgaunančių šalių – ar jos padidins natos gavybą, kas padidintų pasiūlą rinkoje ir sumažinti naftos kainas. Paklausa tikrai nemažės, infliacija – labai aukštame lygyje ir dar tik dabar dėliojama strategija, kaip ją suvaldyti. [4] Panašu, kad kitais metais ženklaus infliacijos mažėjimo neverta tikėtis“, – sakė A. Stikliūnas.