„Antrai kadencijai nesiruošiu, man labai įdomi ir, kaip jūs taikliai pastebėtoje, labai daug iššūkių kelianti yra pirmoji kadencija, kurios liko nei daug, nei mažai, dveji metai“, – antradienį transliuotame interviu LRT sakė prezidentas.

Taip jis atsakė į klausimą, ar ruošiasi antrai kadencijai, tačiau apie kandidatavimą nekalbėjo.

G. Nausėda sakė neabejojantis, kad likę dveji jo kadencijos metai „taip pat bus labai įdomūs, tiek užsienio politikoje, tiek ir vidaus politikoje“.

Ekonomistas G. Nausėda prezidentu buvo išrinktas 2019 metų gegužę. Prezidentas Lietuvoje renkamas penkeriems metams.

Kiti prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužę.

Nemano, kad prezidentui reikėtų daugiau galių

Prezidentas Gitanas Nausėda sako nemanantis, kad šalies vadovui reikėtų daugiau galių: reikia naudotis esamomis.

„Aš nemanau, kad prezidentui reikėtų daugiau galių. Aš manau, mes turime gana gerą Konstitucijos apibrėžtą galių pasiskirstymą. Reikia tomis galiomis naudotis“, – antradienį transliuotame interviu LRT į klausimą, ar prezidentui reikėtų daugiau galių, atsakė G. Nausėda.

Jis taip pat teigė, kad valdančiuosius kritikavęs ne dėl kritikos, o kai kuri kritika anot jo, vėliau duodavusi teigiamą rezultatą.

„Ta kritika nėra dėl kritikos. Kai kuri kritika vėliau duodavo labai gerą rezultatą. Gal iš pradžių, kai konkuruojančios arba tam tikra prasme balansuojančios valdžios institucijos šiek tiek į kritiką žvelgdavo nervingai. Na, kad nekalbėčiau teoriškai, aš pasakysiu praktiškai“, – kalbėjo G. Nausėda.

Kaip pavyzdį jis pateikė kritiką dėl infliacijos valdymo priemonių, sakydamas, kad iš pradžių atmetusi jo siūlymus Vyriausybė vėliau inicijavo panašias priemones.

„Mano kritika dėl infliacijos. Pirmi mūsų pasiūlymai ir kritika, kad Vyriausybė nieko nedaro arba daro per mažai infliacijos pasekmių švelninimo prasme, turbūt, buvo dar vasario mėnesį. Ir pirmoji reakcija buvo tokia – bet kokios prezidento priemonės, kurias jis siūlo, ar NPD didinimas, ar vienkartinės išmokos, dar labiau paskatins infliacijos smagratį suktis ir tai nėra geras sprendimas. Praėjo kažkiek laiko, ir mes matome, kad sprendimai vis dėlto buvo pasiūlyti, jie buvo labai panašūs į tuos, kuriuos siūlėme mes“, – sakė G. Nausėda.

Jis taip pat sakė galintis pateikti civilizuotos reakcijos į kritiką pavyzdį, paminėjęs žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką.

„Naujausiame savo metiniame pranešime tikrai aiškiai kritikavau žemės ūkio ministro veiklą. Tačiau jo reakcija į kritiką buvo normali – tokia, kokia turėtų būti civilizuoto politiko. Jis pripažino, kad problemos egzistuoja, pamėgino paaiškinti, kad kai kurios problemos nėra sprendžiamos labai greitai, padaryti tam tikri darbai, kurie duos rezultatą po tam tikro laiko. Gerai, mes toliau stebėsime situaciją ir tikrai priekabiai vertinsime kiekvieno ministro veiklą“, – teigė prezidentas.

Per metinį pranešimą Seime birželį prezidentas G. Nausėda sakė vis dar laukiantis žemės ūkio ministro K. Navicko darbo vaisių. Jis taip pat pabrėžė, kad karas Ukrainoje parodė, jog žemės ūkis yra strateginė, nacionalinį saugumą užtikrinanti sritis, kuri padės siekti ir aplinkosaugos tikslų.

„Kokybiniai pokyčiai ir aiškūs žemės ūkio politikos prioritetai, dėl kurių sutarėme skirdami ministrą, tapo dar aktualesni. Deja, vis dar laukiame ministro darbo vaisių – ar tai būtų trumpųjų maisto tiekimo grandinių skatinimas, ar teisingesnis tiesioginių išmokų paskirstymo mechanizmas“, – metiniame pranešime teigė prezidentas.

Opozicijos interpeliacijos pavasario sesiją sulaukęs ir ją atlaikęs ministras tuomet teigė prezidento nuomonę vertinantis ne kaip kritiką, o kaip paskatinimą.