Apie šiuos ir kitus dalykus vakar kalbėjosi Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, susitikęs su nakvynės namų, moksleivių saviraiškos centro ir kitų įstaigų atstovais.

Pasak mero, norisi, kad čia gyvenantys ukrainiečiai nebūtų pamiršti ir, kad jais būtų deramai pasirūpinta.

Norisi, kad žmonės jaustų mūsų svetingumą, tikrą nuoširdų ir neslopstantį rūpestį jais.

"Visi tie sprendimai, tvarkos, pagal kurias atvykėliai iš Ukrainos apsigyveno Klaipėdoje, buvo numatyti pusmečiui. Dabar reikalingi sprendimai, ką daryti toliau. Bus ieškoma sprendimų pratęsti sudarytas sutartis, galbūt ką nors papildyti, patobulinti. Turime numatyti reikiamus sprendimus, kad žmonės, kurie šiandien gyvena mūsų būstuose, nepatirtų kokio nors diskomforto ar jausmo, kad juos kažkas kažkur išprašys. Norisi, kad žmonės jaustų mūsų svetingumą, tikrą nuoširdų ir neslopstantį rūpestį jais," – teigė V.Grubliauskas.

Ne ką mažiau svarbūs ir artėjantys mokslo metai.

Mažieji ukrainiečiai bus leidžiami į darželius, o vyresnieji – į mokyklas, tad svarbu užtikrinti, kad integravimasis ir mokymasis būtų kokybiškas, vaikams būtų suteikta visa reikiama pagalba.

Vytautas Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Panašu, kad reikės ieškoti sprendimų tiek dėl darželių, tiek dėl mokyklų, tiek dėl integracinių aspektų minėtose įstaigose. Klausimų iš tikrųjų yra labai daug. Ruduo artėja nenumaldomai. Kaip sakoma, roges ruošk vasarą, o ratus žiemą. Dabar pats laikas įsivertinti situaciją ir pasiruošti rudeniui. Tai yra dar vienas ženklas, kad ši situacija nepamiršta, nepamiršti ir žmonės, apsistoję Klaipėdoje. Nemaža jų dalis jau integravosi į mūsų gyvenimus, darbo rinką, o tai iš tikrųjų džiugina", – nurodė meras.

Vis dėlto aplinkybės lėmė tai, kad nemaža dalis ukrainiečių jau paliko uostamiestį, nepaisant to, kad čia saugiau.

"Būtų labai sudėtinga suprasti jų būseną arba emocijas, kurias jie patiria. Trauka į savo aplinką, kad ir pavojingą, noras grįžti namo ir kuo greičiau pradėti savo šalies atstatymą iš griuvėsių yra stipresnis už tą saugumo ir komforto jausmą, kurį jie patiria čia. Suprantu tuos žmones, jų pasirinkimą, apsisprendimą, kuris, manau, nėra lengvas. Juo labiau suvokiant rizikas, matant perspektyvą, kuri šią minutę nekelia labai didelio optimizmo", – pripažino V.Grubliauskas.