Krizių įtaka

Pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovės Lukos Lesauskaitės, diskusijos temą „Ar savanorystė gali tapti sekmadienine šeimos tradicija?“ padiktavo pastebimas susidomėjimas savanoryste. Iki pandemijos ji nebuvo stipriai įsitvirtinusi visuomenėje ir buvo labiau aktyvių ir smalsių žmonių veikla, šiandien ji tampa vis populiaresnė.

Pašnekovės teigimu, prasidėjusi pandemija mūsų gyvenimus pakeitė iš esmės. Buvome priversti keisti kasdienius įpročius, darbo rutiną, laisvalaikį ir atėjo supratimas, kad kritiniu metu patys piliečiai turi prisidėti prie krizės suvaldymo.

„Vėliau prasidėjo naujas vakcinacijos procesas, kuris taip pat pareikalavo visuomenės įsitraukimo. Vakcinacijos centruose savanoriai padėjo suvaldyti srautus, registravo žmones, teikė informaciją, gelbėjo medikams.

Tuomet praėjusią vasarą ištiko dar viena netikėta krizė, kurios metu prie Lietuvos sienos išvydome iki tol neregėtus pabėgėlių srautus. Žmonėms, kurie bėgo nuo karo, politinio ar kitokio persekiojimo ar tiesiog ieškodami geresnio gyvenimo, taip pat prireikė visuomenės pagalbos, o valstybei iki šiol valdyti šią krizę padeda savanoriai. Prieš pusmetį prasidėjęs karas Ukrainoje savanorystę pakėlė į visiškai kitokį lygį, nes daugybė žmonių pirmą kartą gyvenime tapo savanoriais ir stengėsi kaip išgalėdami padėti nuo karo bėgantiems ukrainiečiams“, – kalbėjo L.Lesauskaitė.

Vis dar trūksta

Su kiekviena iš minėtų krizių augo ir stiprėjo Lietuvos Raudonasis Kryžius. Iki pandemijos organizacija turėjo vos 500 savanorių. Prasidėjus pandemijai savanorių gretos išaugo iki 3,5 tūkst. žmonių, o dabar savo laiką čia įprasmina net 17 tūkst. savanorių.

„Patirtis rodo, kad ištikus nelaimei ar krizinei situacijai žmonės nori imtis konkrečių veiksmų čia ir dabar, tad dažniausiai nėra skirtumo, kokia veikla užsiimti. Svarbu daryti. Mėgstu sakyti, kad taip žmonės įsižemina. Tai svarbu, kai aplink daug neapibrėžtumo ir nežinomybės“, – pastebėjo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė.

Nors norinčių veikti ir nedelsti – gausu, per tokias krizes, kaip pandemija ar karas, L.Lesauskaitės nuomone, savanorių trūksta įprastoms kasdienėms veikloms kaip „Šiltų apsilankymų“ programa, kurioje savanoriai mezga draugystes su vienišais senjorais, padeda įveikti vienišumą, depresiją, skatina įsitraukimą į bendruomenę, bendrauja.

„Vienišų žmonių Lietuvoje itin daug, tad savanorių šioje programoje reikia nuolat. Taip pat turime programą „Stipri šeima“. Šios programos tikslas – padėti šeimoms, kurios nariai susiduria su neįgalumo problema. Kadangi tema yra vis dar nepatogi plačiajai visuomenei, savanorių šiai programai ieškome nuolat“, – kalbėjo ji.

Prakalbus apie karo nuovargį ir vasarą, L.Lesauskaitė sakė, kad iš tiesų jaučiama to įtaka organizuojant pagalbą ukrainiečiams. Ji pripažįsta, kad žmonės atidavė nemažai jėgų skirdami savo laiką, aukodami pinigus, daiktus ar užleisdami namus, prisidėdami prie kitokių iniciatyvų. Šis laikotarpis sudėtingas, nes atostogų metu, nors savanorių skaičius ir atrodo milžiniškas, kartais nesurenkama net ir pamaina.

Turbūt reikia dar daugiau laiko ir dar daugiau sėkmės pavyzdžių, kaip savanorystė keičia gyvenimus, augina asmenybes, padeda.

Laisvalaikis bendruomenei

Festivalyje „Būtent“ diskusijos iniciatoriai ketina kalbėti apie konkrečius būdus ir formas, kurios skatintų šeimų savanorystę. Prie diskusijos prisidės ir vaikų psichologė Ieva Balvočiūtė, kuri apžvelgs, kodėl tokia prasminga veikla yra itin svarbi jauname amžiuje.

„Turbūt reikia dar daugiau laiko ir dar daugiau sėkmės pavyzdžių, kaip savanorystė keičia gyvenimus, augina asmenybes, padeda. Vis žvalgomės į Skandinavus ir stebimės, kodėl savanorystė ten tokia populiari ir labai giliai įsišaknijusi visuomenės sąmonėje. Juk tai normalu. Suomija ar Švedija nepatyrė okupacijos, jų pilietinės visuomenės nebuvo griaunamos, todėl žmonių įpročiai visiškai kitokie.

Stiprindami demokratines vertybes, pilietiškumą, augindami ryšį su valstybe mes natūraliai pasieksime laiką, kai laiko skyrimas bendruomenei ar valstybei plačiąja prasme bus savaime suprantamas dalykas. Reikia kuo daugiau ir garsiau apie tai kalbėti, kviesti ateiti ir pabandyti. Patirtis rodo, kad pabandęs – negalėsi sustoti“, – sakė pašnekovė.

Jau ketvirtą kartą Birštone 2022 m. vyksiantis diskusijų festivalis „Būtent!“ yra atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę.