„Faktiškai visa sistema nuo kojų pastatoma ant galvos ir lauksime, ar sugebėsime ant tos galvos išstovėti. Neįgalumo nustatymo tvarkos pakeitimas nuo medicininio neįgalumo nustatymo principo pereinant prie kažkokių kitokių, socioekonominių kriterijų kelia didžiausią nerimą“, – per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė A. Sysas.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovas kritikavo pačią reformą sakydamas, kad „dažniausiai visos reorganizacijos paslaugą nutolina nuo žmogaus, nes sumažinama, centralizuojama“.

„Kai išgirstu žodį „optimizacija“, vargu bau ar žmogui  su negalia palengvės (...), kai norima reorganizuoti visą sistemą, keturios institucijos, kurios vienaip ar kitaip susiduria su neįgaliųjų problemomis, trys iš jų jungiamos į vieną ir padaroma agentūra“, – kalbėjo A. Sysas.

A. Sysas, P. Peleckio / BNS nuotr.

Įžvelgia prielaidas korupcijai

Vienos ir reorganizuojamų institucijų, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos narys, teisininkas Tomas Bakučionis teigė, kad neįgalumo nustatymo tvarkos pakeitimai sukurs prielaidas korupcijai.

„Iš esmės ketinama eliminuoti medicininius kriterijus kaip  tam tikrą objektyvų pagrindą nustatant negalią, manau, tai iš esmės ydingas požiūris, nes ketinama mažinti iki 40 proc. vertinant neįgalumo lygį, dalykas tas, kad nustatant žmogaus negalią vis tik pagrindas visais atvejais yra medicininiai kriterijai, nes jie yra objektyviausi“, – kalbėjo T. Bakučionis.

Pasak jo, klinikiniais, instrumentiniais tyrimais grįsti medicininiai kriterijai patiekia objektyviausią informaciją apie asmenį, tuo tarpu siūloma, kad 60 proc. reikšmės nustatant neįgalumo lygį sudarytų nebe medicininiai, o socialiniai-ekonominiai kriterijai.

Faktiškai visa sistema nuo kojų pastatoma ant galvos ir lauksime, ar sugebėsime ant tos galvos išstovėti.

„Čia kertinė problema dėl požiūrio ir neramina, kuomet eliminuojami objektyvieji, medicininiai, kriterijai, iš karto atsiranda terpė korupcinėms veikoms atsirasti ir prielaidos korupcinei terpei“, – kalbėjo T. Bakučionis.

SADM: siekiama geriau pritaikyti paslaugas

Reformą parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigia, kad neįgaliųjų situaciją vertinant  ne tik pagal medicininius kriterijus, bet bendrą jų gyvenimo situaciją žmogui bus galima geriau pritaikyti paslaugas, užtikrinti jo didesnį savarankiškumą, įsitraukimą į viešą gyvenimą, darbo rinką.

„Siekis yra, kad žmonės, kurie turi negalią, vertinant neįgalumo lygį būtų vertinami ne tik medicininiai kriterijai, kaip yra dabar, bet labiausiai susitelkta į tai, kokios kliūtys yra tų žmonių aplinkoje, kad jų dalyvumo lygis galėtų būti didesnis“, – praėjusią savaitę pristatydama reformą per spaudos konferenciją Vyriausybėje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Pasak SADM, galiojantis negalios vertinimo modelis neužtikrina žmonių su negalia individualių poreikių patenkinimo. Ministerija pabrėžia, kad šiuo metu negalios vertinimas grindžiamas medicininiais kriterijais (jie sudaro apie 90 proc.) ir tik maža apimtimi vertinami asmens gebėjimai, neatsižvelgiama į neigiamus aplinkos veiksnius, kurie paprastai ir neleidžia žmonėms su negalia įsitraukti į visuomenę.

Vertintų gebėjimus

Pagal pataisas, kurios bus teikiamos Seimui, negalios vertinimo modelis būtų grindžiamas asmens gebėjimų vertinimu. Pirminiame variante bus siekiama medicininių kriterijų įtaką mažinti iki 60 proc., o palaipsniui pereiti prie 50 proc. ir 40 procentų.

Taip pat siūloma, kad ir darbingo amžiaus, ir pensinio amžiaus žmonėms būtų nustatomas dalyvumo lygis. Jiems būtų leidžiama rinktis, kurią išmoką nori gauti po negalios vertinimo.

Anot SADM pranešimo, teisingesnės išmokos turės teigiamos įtakos skurdo rizikos lygiui mažėti. Šiuo metu neįgaliųjų skurdas siekia 32 proc. ir yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, o pensinio amžiaus asmenų siekia 29 procentus.

Pasak ministerijos, dabar nustatytas darbingumo lygis siejamas su asmens darbiniu užimtumu ar asmens galimybėmis dirbti, tačiau visiškai nevertinami aplinkos veiksniai, galimybės gyventi savarankiškai, dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis.

Reforma siekiama, kad visos paslaugos žmogui būtų teikiamos vieno langelio principu.

Taip pat, jei vertinama pensinio amžiaus asmens negalia, jam nustatomas vienas iš specialiųjų poreikių lygių. Nors specialiųjų poreikių lygis suprantamas kaip asmens savarankiškumo netekimo mastas, tačiau jis nėra vertinamas procentine išraiška kaip darbingumo lygis, o pats asmuo neturi teisės rinktis, kurią išmoką norėtų gauti – netekto darbingumo pensiją ar senatvės pensiją.

Siūlo steigti agentūrą

Vyriausybė taip pat siūlo pertvarkyti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą bei Neįgaliųjų reikalų departamentą su pavaldžiomis įstaigomis – vietoj jų įsteigti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą.

Agentūra formuotų ir įgyvendintų žmonių su negalia socialinės įtraukties politiką bei užtikrintų „vieno langelio“ principą žmogui kreipiantis dėl negalios vertinimo ar pagalbos, paslaugų gavimo.

Ji taip pat priimtų sprendimą dėl asmens aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis. Pasak SADM, taip mažės administracinė našta besikreipiančiajam, nes nereikės pateikti papildomų dokumentų ar siuntimų dėl poreikio nustatymo, bus rečiau kreipiamasi į šeimos gydytojus.

„Reforma siekiama, kad visos paslaugos žmogui būtų teikiamos vieno langelio principu, nuo tada, kai jis ateina į naujai suformuojamą agentūrą, tas žmogus iš karto taptų matomas visoms institucijoms ir pagal tai būtų derinamos paslaugos“, – kalbėjo ministrė.