Rinkimuose jos valdančioji kairiojo sparno partija susirems su dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų partijų bloku. Apklausos rodo, kad rinkimų kova turėtų būti labai atkakli.

„Šiandien informavau karalienę, kad bus surengti rinkimai į Folketingą (parlamentą)", – spaudos konferencijoje paskelbė socialdemokratų lyderė.

Tai reiškia, jog M. Frederiksen įvykdė vienos mažos partijos, paremiančios jos vyriausybę parlamente, ultimatumą, kad sprendimas dėl rinkimų būtų priimtas iki spalio 6-osios.

Pagal Danijos rinkimų sistemą, nuo 2019-ųjų birželio mažumos vyriausybei vadovaujanti M. Frederiksen rinkimus turėjo sušaukti iki 2023 metų birželio.

Naujausios apklausos rodo, kad kelių kairiojo sparno partijų „raudonasis blokas“, kuriam vadovauja socialdemokratai, turi 47–50 proc. rinkėjų paramą. „Mėlynąjį bloką“, apimantį Liberalų partiją, Konservatorių partiją ir tris nacionalistines dešiniojo sparno partijas, taip pat remia 49–50 proc. rinkėjų.

Kalbant apie vietas parlamente, nė vienas blokas neturi daugumos be Grenlandijos ir Farerų salų parlamentarų paramos.

Paskelbdama apie pirmalaikius rikimus į 179 vietų Folketingą premjerė sakė norinti „plačios vyriausybės su partijomis iš abiejų politinio vidurio pusių“. Ji pripažino, kad, „žinoma, keista rengti visuotinius rinkimus tarptautinės krizės įkarštyje“.

41 metų perėmusi valdžios vairą, M. Frederiksen tapo jauniausia Danijos ministre pirmininke. Ji bendravo su kitomis partijomis, įskaitant opoziciją, kad šalis galėtų lengviau išgyventi pandemiją, o Rusijai užpuolus Ukrainą su opozicija dirbo dėl Danijos išlaidų gynybai didinimo.

Neseniai ji atvirai kalbėjo apie valdymą su kai kuriomis opozicinėmis centro dešinės partijomis, o trečiadienį sakė, kad tokia plati koalicija padėtų išgyventi „neaiškius laikus“.

M. Frederiksen populiarumas yra sumažėjęs dėl jos vaidmens priimant su pandemija susijusį sprendimą išnaikinti visas Danijos žvėrelių ūkiuose augintas audines.

Birželio mėnesį parlamento paskirta komisija griežtai sukritikavo M. Frederiksen vyriausybės sprendimą per COVID-19 pandemijos piką sunaikinti milijonus sveikų audinių siekiant apsaugoti žmones nuo vienos viruso mutacijos.

Po šios ataskaitos viena iš vyriausybės centro kairės sąjungininkių, Socialliberalų partija, stojo prieš premjerę.

M. Frederiksen tvirtina nežinojusi, kad sprendimas sunaikinti audines buvo neteisėtas, ir sako, kad jis buvo „grindžiamas labai rimtos rizikos vertinimu“. Netrukus po šio sprendimo buvo priimtas jį įteisinantis įstatymas.

Danija, kuri anksčiau buvo didžiausia pasaulyje audinių kailiukų eksportuotoja, 2020-ųjų lapkritį nusprendė sunaikinti visas savo audines – 15–17 mln. žvėrelių. Taip nuspręsta tyrimams parodžius, kad kai kurioms audinėms nustatyta koronaviruso atmaina, kuria užsikrėtė ir 11 žmonių, galėtų kelti pavojų būsimų vakcinų nuo COVID-19 veiksmingumui.