Pasiekta teisinė pergalė

Kaip pasakojo profesorius, jis pats su šia teritorija susijęs jau trečią dešimtmetį, nors kasinėjimai čia prasidėjo dar 1968 m.

Tada čia buvo atvykęs garsus to meto Lietuvos archeologas Vytautas Tautavičius, kuris iškasęs perkasą konstatavo, kad "kažkas šioje vietoje po žeme yra vertingo".

"Judėjimas ties Klaipėdos pilimi prasidėjo apie 1974-uosius, kai čia ėmė kasinėti archeologas Vladas Žulkus. O dar po dviejų dešimtmečių, 1994 metais, buvo pasiekta mūšio už Klaipėdos piliavietę juridinė pergalė. Tais metais Lietuvos vyriausybė priėmė sprendimą, kad Klaipėdos piliavietės teritorijoje, kuri tuomet dar buvo užstatyta gamybiniais sovietiniais sandėliais ir garažais, pramonė vystoma nebebus", – pasakojo J. Genys.

1994 m. sausio 13 d. A. Šleževičiaus vadovaujama vyriausybė priėmė nutarimą, kad ši teritorija nebebus ūkinė, bet tai turi tapti miestiečių rekreacijos, poilsio, kultūros ir turizmo zona.

"O juk istorija galėjo pasisukti visiškai kitaip. Čia stovėjusi Bandomoji laivų remonto įmonė buvo sąjunginio pavaldumo, ir bet kokių permainų niekas nenorėjo. Bet mūsų šalies valdžia nusprendė, kad šita gamykla bus Lietuvos interesų zonoje, ir tada įtampa atslūgo, – ši teritorija neliks uždara miestiečiams", – prisiminė J. Genys.

Jonas Genys. Vytauto Petriko nuotr.

Pirmiausia atsikratė svetimkūnių

Tik tada kilo problema, kur gauti lėšų senojo miesto ištakų projektui vystyti.

Pasak J. Genio, per tuos metus šioje teritorijoje buvo nugriauta 20 pastatų – miesto piliavietės svetimkūnių, jų nugriovimas kainavo ne vieną milijoną litų.

"Per tą laiką nuveikta tikrai labai daug. Reikėjo nemažai diplomatijos, o ilgamečiam Klaipėdos vadovui Alfonsui Žaliui – diplomatijos ir tam tikrų galių pakako. Tad darbai čia pajudėjo labai sklandžiai", – teigė profesorius.

Pasak muziejaus vadovo, daugiau jokių kėsinimųsi į šią teritoriją ar verslo ambicijų nebebuvo.

Suniokota gerokai anksčiau

Pati pilies teritorija buvo pradėta naikinti ne sovietmečiu, o dar XV a. viduryje. Tuomet pilis buvo praradusi savo reikšmę, jos tiesiog nebereikėjo.

O XX a. pradžioje netgi pradėti nukasinėti apsauginiai pylimai, pilies korpusų jau nebebuvo, jie buvo išardyti ir plytos išnešiotos į senamiestį.

Dar ir šiandien galima pamatyti daug pastatų iš didelių senosios miesto pilies plytų.

Ypač tų plytų reikėjo po didžiojo Klaipėdos gaisro 1854 m.

Viskas uostamiestyje buvo panaudota labai racionaliai, kol pilis tiesiog dingo iš akiračio.

"Klaipėdą prijungus prie Lietuvos, atsirado intencijų piliavietėje įrengti lietuvių istorijos paminklą. Tačiau netoliese veikusi P. Lindenau laivų gamykla turėjo kitų tikslų, ji kaip tik norėjo plėstis į dabartinės piliavietės pusę. Ir jiems tai kažkiek pavyko, kai dar prieškariu atsirado pastatas, kuris šiuo metu yra perduotas Krašto apsaugos ministerijai, ir jį restauravus čia turėtų įsikurti karininkų ramovė. Aplink irgi buvo labai daug su gamykla susijusių pastatų, o ypač daug jų atsirado sovietmečiu", – pasakojo J. Genys.

Atvėrė: nuvertus piliavietę ir miestą skyrusias sovietines tvoras, šioje teritorijoje vyksta įvairiausios Klaipėdos šventės. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Naudojo karo reikmėms

Antrojo pasaulinio karo metais vieta šalia piliavietės irgi nebuvo pamiršta, netoliese driekėsi laivų-minininkų krantinė.

Rytinėje kurtinoje buvo sprogmenų saugyklos, čia pat – povandeninių laivų mokomoji bazė, o priešais įėjimą į pirmąją muziejaus ekspoziciją yra išlikusi 25 m skersmens ir kelių metrų storio metalinė priešlėktuvinės patrankos aikštelė.

Gerai, kad to stiklo nepastatėme, nes dabar graužtume nagus.

"Nieko keista, kad tuo metu ši teritorija buvo panaudota karinėms reikmėms. Ši vieta vėliau buvo labai transformuota, lyginant su tuo, kai čia stovėjo Vokiečių ordino pilis. Tačiau sovietmečiu, nors čia buvo labai užstatyta, vis dėlto išliko dvi autentiškos patalpos po pylimais – tai princo Karlo bastionas ir princo Friedricho bastionas. Jie išliko, nes ten buvo numatytos priedangos atominio karo atveju. Tik todėl šie požemiai sulaukė mūsų dienų, nes rado paskirtį sovietmečiu", – pastebėjo J. Genys.

Laukia naujas etapas

Profesoriaus teigimu, po nepriklausomybės atkūrimo niekada nekalbėta apie pačios pilies korpuso atkūrimą, nes investicijos būtų buvusios per didelės.

Dabar yra atkurtas senosios pilies kontūras. Jis išryškintas želdynais.

Nuspręsta pilies perimetrą tiesiog pažymėti plytelėmis.

Netrukus bus pradedamas atstatyti ir 46 m aukščio bokštas, kuris šioje teritorijoje buvo istoriškai.

"Tai yra grįžimas prie idėjos, kai pačioje nepriklausomybės pradžioje buvo galvojama pilies neatstatyti, o pastatyti stiklo bokštą, nes stiklas tada atrodė labai modernu. Gerai, kad to stiklo nepastatėme, nes dabar graužtume nagus. Tačiau pilies idėja grįžo kiek kitu pavidalu, kuri vis tiek bus kultūros centras. Valdovų rūmai jau parodė, kokią jėgą gali turėti toks centras, nors prieš tai diskusijų buvo labai daug. Manau, ir mums su savo bokštu reikėtų eiti ta pačia kultūros puoselėjimo kryptimi dėl miesto žmonių, kuriems tikrai reikia tokių erdvių", – kalbėjo J. Genys.