„Mes įveikiame barjerą, kurį, kaip manėme, galėjome pasiekti genetinių tyrimų srityje“, – sakė naujo tyrimo, publikuoto moksliniame žurnale „Nature“, bendraautoris Mikkelis Wintheris Pedersenas (Mikelis Vinteris Perdersenas).

„Ilgą laiką buvo manoma, kad milijonas metų yra DNR išlikimo riba, tačiau dabar radome dvigubai senesnių įrodymų“, – sakė jis agentūrai AFP.

Pasak Kopenhagos universiteto dėstytojo, DNR fragmentus jie rado nuosėdose šiaurinėje Grenlandijos dalyje, vadinamoje Kap Kopenhaga.

Jis pridūrė, kad fragmentai „yra iš aplinkos, kurios šiandien Žemėje niekur nematome“. Užšaldyta atokioje negyvenamoje vietovėje, DNR buvo labai gerai išsilaikiusi.

Naujos technologijos leido mokslininkams nustatyti, kad 41 fragmentas buvo daugiau nei milijonu metų senesnis už seniausią žinomą Sibiro mamuto DNR.

Pirmiausia jie turėjo nustatyti, ar molyje ir kvarciniame smėlyje yra paslėpta DNR, paskui patikrinti, ar ją galima išimti iš nuosėdų ir ištirti.

Taikytas metodas „padeda iš esmės suprasti, kodėl mineralai arba nuosėdos, gali išsaugoti DNR“, sakė tyrime dalyvavusi Kopenhagos universiteto geobiologijos grupės vadovė Karina Sand.

„Tai Pandoros skrynia, kurią netrukus atversime“, – pridūrė ji.

Rūšių gebėjimas prisitaikyti

„Per aplinką tekančios upės pernešė mineralus ir organines medžiagas į jūros aplinką, kur ir nusėdo šios sausumos nuosėdos“, – sakė M. Wintheris Pedersonas.

Tuomet, maždaug prieš du milijonus metų, „šis po vandeniu esantis sausumos masyvas pakilo į viršų ir tapo Šiaurės Grenlandijos dalimi“, paaiškino jis.

Šiandien Kap Kopenhagoje yra arktinė dykuma, kurioje jau aptikta įvairių rūšių telkinių, įskaitant puikiai išsilaikiusias augalų ir vabzdžių fosilijas.

Tačiau mokslininkai nebandė nustatyti fosilijų DNR, o apie tuometinius gyvūnus buvo žinoma labai nedaug.

2006 metais darbą pradėjusi tyrėjų komanda dabar gali susidaryti vaizdą, kaip šis regionas atrodė prieš du milijonus metų.

„Turėjome miškingą aplinką, kurioje ganėsi mastodontai, šiauriniai elniai ir kiškiai, taip pat augo daug įvairių augalų rūšių“, – sakė jis ir pridūrė, kad jie rado 102 skirtingas augalų rūšis.

Jis pridūrė, kad mastodontai (iškastiniai straubliniai žinduoliai) yra ypač verti dėmesio, nes dar niekada nebuvo rasti taip toli į šiaurę. Šis atradimas taip pat suteikė mokslininkams daugiau informacijos apie rūšių prisitaikymo galimybes.

Prieš du milijonus metų Grenlandijoje temperatūra buvo 11–17 laipsnių aukštesnė nei dabar, tačiau Grenlandijos platumoje saulė nenusileidžia vasarą ir nepakyla žiemą.

„Šiandien Žemėje niekur nematome tokios aplinkos ir tokio rūšių derinio“, – sakė M. Wintheris Pedersenas.

„Rūšių plastiškumas, t. y. tai, kaip rūšys iš tikrųjų sugeba prisitaikyti prie skirtingų klimato sąlygų, gali būti kitoks, nei manėme anksčiau. Akivaizdu, kad tai verčia ieškoti naujesnių ir senesnių vietovių. Pasaulyje yra kelios skirtingos vietos, kuriose geologiniai telkiniai iš tikrųjų yra tokio senumo. Net ir dar senesni“, – pridūrė jis.