– Ką parodė jūsų atlikta akcija, kai bandėte išsiaiškinti, ar servisai moka utilizuoti atliekas?

– Per akciją, patikrinę per 1 tūkst. tiek fizinių, tiek juridinių asmenų objektų, nustatėme 115 pažeidimų ir, palyginti su praėjusiais metais, pažeidimų nustatyta perpus mažiau, nors procentinė atliktų patikrinimų dalis išliko faktiškai tokia pati. Tai rodo, kad situacija žymiai geresnė ir autoservisai įsiklauso į aplinkosaugininkų žodžius, pastabas ir stengiasi tvariai, ekologiškai ir skaidriai tvarkytis.

– Kokie tai pažeidimai?

– Pagrindiniai susiję su atliekų deginimu, nedideliu aplinkos užteršimu lokaliai, netikslingu apskaitos tvarkymu ir pavojingų atliekų ženklinimo nesilaikymu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas jūsų, kaip aplinkosaugininko, nuomone yra rimtas pažeidimas? Ar tokių buvo?

– Rimtų pažeidimų nenustatėme. Tai sveikintina. Rimtiems pažeidimams priskiriamas sukauptas didelis atliekų kiekis, įmonės niekur nebūna registruotos, nuošaliai veiklą vykdžiusi įmonė nutraukia veiklą ir palieka didžiulius atliekų kiekius tvarkyti valstybei.

– Kas keičia servisų požiūrį? Ar baudos daro įtakos?

– Dėl baudų vienareikšmiškai negalėčiau atsakyti. Turbūt po truputį keičiasi požiūris, sulaukiame daugiau skambučių, kurie jau vykdo veiklą arba nori pradėti vykdyti. Žmonės ir subjektai teiraujasi apie reikalavimus, taisykles, nori startuoti tvarkingai. Baudos neatgraso. Praeitais metais skyrėme per 10 tūkst. eurų bendrai, o šiemet – tik 2 200 eurų.

– Ar buvę atvejų, kai žmonės slėpė nuo jūsų atliekas?

– Neteko susidurti. Paslėpti faktiškai nėra kur. Esame informavę apie patikros laikotarpį, tačiau tiksliai nenurodome servisui, kada apsilankysime. Užklupus pažeidimo vietoje subjektas neturi kur dėtis ir pažeidimą tenka pripažinti.

– Kodėl servisai nesusitvarko atliekų arba netinkamai utilizuoja?

– Pagrindinis pasiteisinimas – padidėję atliekų tvarkymo kaštai. Jie kasmet brangsta. Per autoserviso veiklą susidaro pavojingų atliekų, kurios brangina tvarkymą.