Seimas antradienį priėmė tai numatančias Ūkininko ūkio įstatymo pataisas: už balsavo 67, prieš du ir devyni susilaikė.  

Parlamentarai įsitikinę, kad naujos taisyklės nebeleis piktnaudžiauti fiktyviai registruojant ūkininko veiklą, statyti sodybas gražiausiose vietose – prie upių ar ežerų, saugomose teritorijose.    

Pakeitimai leis ūkininkams sodybas naujomis sąlygomis statyti ir neurbanizuotoje teritorijoje esančioje dirbamoje žemėje.

Kaip ir dabar, negalės būti daugiau nei viena sodyba su pagalbiniais pastatais: fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo statiniais.

Seimas taip pat nustatė, kad statybų galės imtis tik tokie ūkininkai, kurie pusę ir daugiau savo pajamų per pastaruosius trejus metus bus deklaravę kaip pajamas iš žemės ūkio veiklos. 

„Kad nebūtų naudojama ūkininko ūkis tik tam, kad statytų gyvenamuosius namus, bet kad tikrai būtų skirta ūkininkavimui“, – Seime komentuodamas apribojimus teigė Aplinkos apsaugos komiteto narys Justinas Urbanavičius.

Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas priminė, kad vidutinis ūkininko ūkis dabar siekia 7 ha.

„Vidutinis Lietuvos žemės plotas, kurį valdo ūkis, yra gerokai didesnis, maždaug 7 ir daugiau hektarų. Tai tikrai šita išimtimi turėtų naudotis ūkininkai, o ne plačioji visuomenė“, – Seimo posėdyje teigė ministras. 

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė tikino, kad pataisomis bus užkertamas kelias statuti sodybas gražiausiose vietose prisidengiant ūkininko ūkio sodyba.

„Turime sau atsakyti, ar palaikome tikruosius ūkininkus, kurie kuriasi ir ūkininkauja savo žemėje ir ten nori įsiteigti savo sodybą, ar darome išlygą tiems, kurie nori įsigyti žemę dažnai gražiausiose Lietuvos vietose ir pasistatyti prabangius namus, prisidengdami ūkininko ūkio sodybos pavadinimu. Tai yra spraga, kuri buvo anksčiau padaryta“, – tvirtino Seimo narė.   

Tačiau „darbietis“ Vytautas Gapšys abejojo, ar pataisos leis tokias spragas užkamšyti.

„Kas nutiks, jeigu ūkininkas didelis, kuris visus reikalavimus atitinka, nuspręs pastatyti ir parduoti namą? 20 namų pastatys tas ūkininkas“, – svarstė jis.

„Tiesiog bus ūkininkams padaryta speciali tvarka naujam užsidirbinėjimui, kur kiti negalės prie to prieiti. Sutinku, kad tą reikia sutvarkyti. Bet reikia padaryti tada taip, kad ir ūkininkai galėtų tose žemėse statytis ūkinius pastatus, o ne namus. O jeigu nori statytis namą, tai turi tada praeiti visas tas procedūras, kaip ir bet kuris kitas gyventojas, pasikeisti paskirtį ir pasistatyti ten namą. Ūkinis pastatas ir namas yra skirtingi dalykai. Tai žiūrėkite, tada jei užkamšome skyles, tai užkamšome visas skyles. Nes šioje vietoje per šią skylutę tvenksis labai stiprus vanduo“, – aiškino V. Gapšys.

Tuo metu Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis piktinosi, kad reikalavimas norintiems statyti ūkininkams trejus metus deklaruoti pajamas užkirs kelius žemę pradėti dirbti jauniems žmonėms. 

„Viktoro Pranckiečio (Kaimo reikalų komiteto pirmininko – BNS) sūnus, kuris gyvena Vilniuje, su žmona nusprendžia grįžti į Kauno rajoną ir nusipirkti 50 hektarų ir užsiimti uogų, šilauogių ar kokių kitokių aktinidijų auginimu. Tai jis (įstatymas – BNS) užkerta kelią šitam žmogui grįžti“, – teigė R. Žemaitaitis.

„Jeigu būtų išimtos trejų metų pajamos, imigrantus susigrąžintume“, – pridūrė jis.

Seimas, be kita ko, nustatė, kad ūkininkų sodybų statybos saugomose teritorijose bus leidžiamos, jei tai leis saugomų teritorijų specialieji planai. 

Seimas taip pat sugriežtino ūkininkų sodybų statybas Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose – kai dirbama žemė ar jos dalis pateks į šią teritoriją, sodybas jie galės statyti, jeigu jų dirbamos žemės sklypas bus ne mažesnis kaip 2 ha.

Jeigu ūkininkas turės daugiau žemės, tarkime, tris ar penkis hektarus ir dalis žemės pateks į „Natura 2000“ plotą, jam galios dar vienas papildomas reikalavimas – statybos bus galimos tik tame plote, kuris nepateks į „Natura 2000“ teritoriją.