„Ne, – BNS sakė jis paklaustas ar nesikiš į statymo procesą. – Aš tikrai linkęs nesikišti“.

Diskusijos objektu tapo prieštaringų vertinimų sulaukiantis A. Smetonos atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.

„Naujas paminklas A. Smetonai 2023 metais būtų geriausias mūsų šalies intelektualinio ir dvasinio atsilikimo simbolis“, – feisbuke rašė buvęs Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Anot kultūros ministro, keliant idėjas ir diskutuojant svarbiausia gerbti kūrėjus. Pasak jo, ministerijos dalyvavimas diskusijoje – neperspektyvus.

„Man buvo svarbiausia išlaikyti valstybės orumą ir garbę, kad kiekvienu klausimu bekeldami kokią nors idėją gerbtume pirmiausia kūrėjus, skulptorius ir panašiai. Koks buvo santykis su valstybe, tai rezultatą išvysime Palangoje, o visi kiti dalykai, matyt, turi tam tikrą rinkiminį kontekstą“, – sakė jis.

2021 metais Vilniaus miesto savivaldybei atsisakius įgyvendinti tuomet konkursą laimėjusį paminklo A. Smetonai projektą, jį statyti pasisiūlė Palanga.

2021-ųjų liepą Vyriausybė kurortui perdavė autorines paminklo teises, jis turėjo būti atidengtas pernai, tačiau dar nėra baigtas statyti.

„Realūs sprendimai ir variantai dar išaiškės (...). Nenorėčiau, kad menininkai liktų it musę kandę, jeigu bus daug diskusijų, bus rezultatas ir jis vėl visiems netiks (...). Šitoj diskusijoj, manau, kad mūsų dalyvavimas neperspektyvus“, – BNS sakė S. Kairys.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba siūlymui statyti paminklą J. Basanavičiaus gatvėje pritarė gruodį.

Paminklo projekto sukūrimo konkursą ketinama organizuoti šiemet. Tai bus jau antrasis konkursas dėl A. Smetonos įamžinimo sostinėje. 

Paminklą tarpukario prezidentui Vilniuje anksčiau ketinta statyti Gedimino prospekte prie 13-uoju numeriu pažymėto pastato, kitapus Vinco Kudirkos aikštės.

A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose Jungtinėse Valstijose.