„Kaip būsima sąjungininkė, Švedija nori padėti su oro policija, žvalgyba Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse per oro policijos misiją“, – antradienį žurnalistams Vyriausybėje sakė politikas.

Pasak jo, Stokholmas yra dėkingas Lietuvai už jos paramą Švedijai ir Suomijai siekiant narystės NATO.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija atsisakė ilgai vykdytos neprisijungimo politikos ir 2022 metų gegužės mėnesį pateikė prašymą prisijungti prie karinio aljanso.

Tačiau Turkija blokuoja šias paraiškas, kaltindama Švediją tuo, kad ji suteikia prieglobstį, jos nuomone, „teroristams“, ypač Kurdistano darbininkų partijos nariams.

Pastaruoju metu įtampą pakurstė Švedijoje vykusi protesto akcija, kurios metu sudegintas Koranas. Vis dėlto Lietuva tikisi, kad Švedija ir Suomija Vilniuje vyksiančiame NATO susitikime jau dalyvaus kaip pilnateisės narės.

Švedijos premjeras sakė, kad Stokholmas ir Helsinkis vykdo savo įsipareigojimus Ankarai, duotus trišaliame susitarime.

„Turkijos vyriausybė kelis kartus mums patvirtino, kad jie taip pat mato mūsų pastangas, kad darome tai, ką pažadėjome, ypač kalbant apie kovą su terorizmu“, – sakė politikas.

Jis pabrėžė gerbiantis Turkijos teisę pačiai priimti sprendimą dėl Skandinavijos šalių narystės Aljanse ratifikavimo.

U. Kristerssono teigimu, Aljanso narėmis tapusios Švedija ir Suomija sustiprins ir NATO sausumos pajėgas regione.

Nuo metų pradžios pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai perėmusios Švedijos premjeras tai pat sakė, kad Stokholmas artimiausią pusmetį daugiausia dėmesio skirs Europos saugumo klausimams.

Jis taip pat akcentavo būtinybę remti Rusijos užpultą Ukrainą.

„Ukrainos likimas yra kartu ir Europos likimas“, – kalbėjo U. Kristerssonas.