„Tai yra naujovė. Šie vaikai iš tikrųjų yra bandomieji triušiai, su kuriais atliekamas eksperimentas: testuojamas ir laikas, ir iš esmės visi egzaminai“, – sakė Vilniaus moksleivių tėvų asociacijos prezidentas Valerij Krasockij.

„Girdėjome ir iš tėvų tokius atsiliepimus, kad testas neparodo realaus vaizdo. Ir kad tokiam mažam vaikui tikrai yra labai sunku per tokį trumpą laiką išspręsti tiek daug uždavinių“, – teigė „Corepetitus“ komandos vadovė Evelina Zapriagajeva.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vaikų skatinimas kuo greičiau atlikti užduotis piktina ne tik tėvus, bet ir švietimo ekspertus.

„Draugas klausia, ką manau apie ketvirtokų matematikos žinių testą, kuriame buvo 36 uždaviniai per 45 minutes. Be to, kai kurie uždaviniai iš dar nesimokytų temų. Draugui atsakau – mano nuomone, tai yra pedagoginis nusikaltimas. Tokie testai tikrina ne matematikos supratimą ar samprotavimą, dėl kurio madingai svaigstama ministerijoje, bet, priešingai, tikrina užduočių atlikimo greitį, nors tokio kriterijaus išvis nėra ir negali būti. Toks testavimas kenkia ankstyvajai mokymosi motyvacijai ir vaiko orumui“, – savo nuomonę išsakė ir buvusi prezidento patarėja švietimui Virginija Būdienė.

Ką manau apie ketvirtokų matematikos žinių testą, kuriame buvo 36 uždaviniai per 45 minutes? Tai yra pedagoginis nusikaltimas.

„Nėra atsakyta nei tėvams, nei švietimo bendruomenei, kodėl viskas yra taip skubinama. Kodėl iš tų vaikų laužiame tokį neįprastai didelį greitį. Ar jūs esate girdėję, kad iš mokslininkų būtų reikalaujama skubiai, žaibo greičiu sukurti kažkokį išradimą“, – kalbėjo žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas.

Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo testus visi šalies ketvirtokai atliko sausio pabaigoje.

„Visi tėvai, kurie turi vaikus ketvirtokus, supranta, kad net suaugusiems jau tampa sudėtinga išspręsti 4–5 klasės matematikos užduotis, o ką kalbėti apie pačius mokinius. Atitinkamai, kuo mažiau laiko skiriama užduočiai išspręsti, tuo didesnis vaikui stresas“, – komentavo V. Krasockij.

„Yra tikrai daug vaikų, kurie moka ir supranta šį dalyką, bet kai iš jų reikalaujama greičio, patiria milžinišką įtampą. Ir būtent dėl to suklumpa, neatsako arba atlieka užduotį prasčiau nei galėtų“, – sakė G. Sarafinas.

Už mokinių žinių patikrinimus atsakinga Nacionalinė švietimo agentūra (toliau – NŠA) su priekaištais nesutinka ir pabrėžia, kad šiuo metu galiojanti ketvirtos klasės moksleivių testavimo tvarka keičiama nebus.

Kuo mažiau laiko skiriama užduočiai išspręsti, tuo didesnis vaikui stresas.

 

„Tie nuogąstavimai yra nekintantys. Kiekvienais metais sulaukiame tiek pozityvių, tiek nerimą keliančių vertinimų. Tačiau sudarant užduotis atsižvelgiama ir į mokinių amžiaus tarpsnį, ir į tai, kokie jų gebėjimai tikrinami“, – konstatavo NŠA direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė.

Agentūra tvirtina, kad po žinių patikrinimo mokinių buvo klausta, ar užteko laiko užduotims atlikti. Esą dauguma vaikų atsakė teigiamai. Tiesa, pradinukų vaikai sako ką kita.

„Vaikai irgi nėra labai laimingi dėl tos patikros. Bet kokia patikra, pats žodis „egzaminas“ jiems jau siejasi su stresu“, – kalbėjo V. Krasockij.

Praėjusiais metais ketvirtos klasės mokinių matematikos rezultatų vidurkis siekė vos 64,3 proc. Prasti rezultatai skatina tėvus ieškoti vaikams matematikos korepetitorių.

„Ypač tai pastebėjome šiais metais, kai mokyklose buvo atliktas standartizuotas testas“, – savo pastebėjimus išsakė E. Zapriagajeva.

Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime dalyvauja 4 ir 8 klasių mokiniai. Ketvirtokai atlieka skaitymo ir matematikos testus. Aštuntokai – lietuvių kalbos ir literatūros skaitymo bei matematikos testus.