„Ateikite persirengęs taip, kad nei draugas ar kaimynas neatpažintų! Laukiame Jūsų raguotų, plaukuotų, ožiais, raganom ir visokiomis kitokiomis būtybėmis pavirtusių!“, – tokiu kvietimu į Kauno bendruomenių organizuojamą Užgavėnių šventę buvo viliojami kauniečiai.

Panašu, kad kvietimas pasiteisino ir miestiečiai žiemą nusprendė varyti itin išradingai. Kas iš popieriaus, kas iš kitokių medžiagų rankų darbo kaukes pasigamino, kad tikrai pažįstami galbūt tik iš balso ir būtų atspėję, kas po kauke slapstosi.

„Kaukę pats gaminau iš laikraščių. Nežinau, kas toks esu, bet atėjau čia gąsdinti žiemos. Eik iš čia, žiema!“, – šūktelėjo tėvų atlydėtas mažasis pabaisiukas.

Nežinau, kas toks esu, bet atėjau čia gąsdinti žiemos.

Šventėje teko sutikti ir velniukų, ir ožiukų. Klaidžiojo ir kelios gervės, o joms kompaniją palaikė medinėmis kaukėmis pasidabinę miestiečiai.

Sakoma, kad per Užgavėnes reikia sočiai pilvus prisikimšti, o ši šventė neįsivaizduojama be blynų. Ant Kauko laiptų susirinkę persirengę kauniečiai atsinešė savo keptų blynų ir vaišino kaimynus. Taip pat šventėje buvo galima paskanauti gilių kava, pasimėgauti meilės arbata ir patrypčioti iš širdies taip, kad žiema išsigąstų, pabėgtų ir užleistų vietą pavasariui.

Žinoma, kokia žiemos varymo iš kiemo šventė be Morės bei Kanapinio ir Lašininio kovos. Tad ir šį kartą kaukėti kauniečiai stebėjo, kaip Kanapinis laimi ir tarsi simboliškai leidžia į kiemus ateiti pavasariui.

Žaliakalnio ir Centro seniūnijų suburti Užgavėnių personažai tikrai pakėlė nuotaikas. Tikėkimės, kad ant Kauko laiptų suorganizuoto šurmulio pakaks, kad žiema pagaliau pasitrauktų ir šaltukas nebespaustų įšalusios žemės.