Jurbarkiškiui apeliacinio teismo sprendimu skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant trejiems metams. Anksčiau teismai vaikinui buvo skyrę trumpesnę – trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę su vykdymo atidėjimu trejiems metams.

Prokuroras apeliaciniu skundu siekė realaus M. I. įkalinimo penkeriems metams.

Anot Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės Daivos Jazbutienės, teismas vertino, „ar didesnė vertybė leisti žmogui pasitaisyti, ar geriau izoliuoti ir neleisti parodyti, kad jis vertas pasitikėjimo“.

Didelė žalos dalis atlyginta.

„Teismas nusprendė, kad yra pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Pagrindinis buvo klausimas rasti pusiausvyrą tarp nukentėjusiajai padarytos žalos ir galimybės suteikti jaunam žmogui pasitaisyti. Tikrai didelę reikšmę turėjo tai, kad beveik ketveri metai praėjo ir žmogus nepadarė nusikalstamos veikos, tikrai realūs veiksmai atlyginant žalą. Didelė žalos dalis atlyginta“, – sakė teisėja.

Procesas dėl civilinio ieškinio šioje byloje nutrauktas, penktadienį paskelbė teismas, nes birželį buvo sudarytas susitarimas tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios, jame buvo sutarta dėl atlyginimo sąlygų.

Teisėja teigė negalinti atskleisti susitarimo dėl žalos atlyginimo dydžio, tačiau nurodė, kad jis „nemažas“. 

Anot D. Jazbutienės, bylos nagrinėjimo metu pasikeitė ir paties nuteistojo požiūris į įvykį: jis savo apeliacinį skundą atsiėmė.

Sprendimui įtakos turėjo ir tai, kad nukentėjusiosios pusė neprašė skirti realios laisvės atėmimo bausmės, nurodydami, kad teismo nuosprendis turi būti teisingas.

„Požiūris pasikeitęs, kaip vertino po įvykio ir šiuo metu, be abejo, bijo atsakomybės. Nuoširdumas matosi, kad oficialiai dirba ir didelę dalį pajamų skiria žalos atlyginimui. Tai keli šimtai eurų per mėnesį, tai rodo žmogaus siekį pasitaisyti“, – sakė D. Jazbutienė.

Teisėja akcentavo, kad vaikinui padarius bent menkiausią nusižengimą jis būtų siunčiamas atlikti penkerių metų laisvės atėmimo bausmės įkalinimo vietoje.

Teismas M. I. taip pat paskyrė auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, per šį laikotarpį įpareigojo mokytis arba dirbti, uždraudė be šios poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą, įpareigojo nevartoti alkoholinių gėrimų.

Neapsisprendė, ar skųs

Prokuroras Aurelijus Stanislovaitis siekė, kad vaikinui būtų skirtas realus penkerių metų laisvės atėmimas ir panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Kaltinamojo gynėjas Osvaldas Martinkus prašė teismo negriežtinti ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

A. Stanislovaitis teigė kol kas negalintis pasakyti, ar skųs teismo sprendimą.

„Negaliu atsakyti, kokiais argumentais mano esminiai skundo reikalavimai buvo netekinti. Teisė pateikti kasacinį skundą išlieka, tam skirta trys mėnesiai“, – teigė A. Stanislovaitis.

Anot jo, šis sprendimas parodo, „kad teismas rado galimybę patikėti ir pasitikėti nuteistuoju“, o tam įtakos turėjo trejus metus trukęs teisminis procesas, ketveri metai nuo paties nusikaltimo. Per šį laikotarpį nuteistasis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, susitarė dėl žalos atlyginimo.

Byloje nagrinėtos didelio atgarsio visuomenėje sulaukusio įvykio aplinkybės, kai 2019 metų gegužės 26-osios naktį Tauragės rajone esančioje kaimo turizmo sodyboje vykusiame moksleivių iš skirtingų Jurbarko krašto mokyklų vakarėlyje M. I. pasikėsino išprievartauti ir itin žiauriai sumušė 16 metų merginą. Ji patyrė sudėtingą ir skausmingą žandikaulio lūžį, ištvėrė ne vieną operaciją.

2020 metų pradžioje pirmosios instancijos teismas pripažino vaikiną kaltu ir skyrė jam laisvės atėmimą trejiems metams ir keturiems mėnesiams, jos vykdymą atidedant trejiems metams.

Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka nuteistajam papildomai buvo skyręs įpareigojimą vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dvigubai padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą.

Prokuratūra kasaciniame skunde motyvavo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nepagrįstai įžvelgė nuoširdumą nuteistojo prisipažinime ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, nepagrįstai taikė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-ųjų gegužę paskelbė nustatęs žemesnių instancijų teismų padarytus esminius Baudžiamojo proceso kodekso normų dėl įrodymų tyrimo tvarkos pažeidimus ir su tuo susijusių kodekso nuostatų netinkamą taikymą.

Kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui. Nagrinėjimo metu buvo atlikta kaltinamojo M. I. psichologinė psichiatrinė ekspertizė, kuri paneigė kaltinamojo poziciją, esą jis ne visus įvykius prisimena.