Be to, pasak jo, tai priklausys ir nuo centrinių bankų veiksmų – didindami bazines palūkanų normas jie mažina vartojimą.

„Kai sumažės infliacija ir atsigaus gyventojų lūkesčiai ir kada ta bendra tendencija pradės šviesėti, bet visi suprantame, kad kol centriniai bankai didina palūkanų normas ir kol tas tikslas yra sumažinti infliaciją, sumažinti ekonomikos aktyvumą, tol turbūt to lūžio į didesnę pusę prekių paklausoje nepamatysime. Turbūt tai tik metų pabaiga, kiti metai“, – SEB banko makroekonomikos apžvalgos pristatyme trečiadienį sakė T. Povilauskas.

Sausį prognozavęs, kad 2023 metais Lietuvos BVP augs 0,1 proc., dabar SEB bankas teigia, jog šalies ekonomika šiemet susitrauks 0,2 proc. [5]

T. Povilauskas sako, kad antradienį Valstybės duomenų agentūros paskelbti pirmojo ketvirčio BVP rodikliai koreguoja bendrą prognozę iki minus 1–1,5 proc.

„Ta prognozė yra pasenusi iš karto, vos pasirodžiusi, nes vakarykščiai duomenys buvo gerokai prastesni negu laukta. Įsidėjus pirmojo ketvirčio duomenis turbūt beveik nėra šansų Lietuvai išeiti į geresnį rodiklį nei minus 1 procentas šiais metais. Tai turbūt tas nuosmukis šiemet bus 1–1,5 proc. pagal tai, ką dabar žinome ir pagal tas prielaidas, kurias dedamės: pramonė antrą ketvirtį vargu ar atsigauna“, – sakė T. Povilauskas.

Pasak statistikų, Lietuvos BVP pirmąjį ketvirtį smuko 3,7 proc., palyginti su nei pernai tuo pačiu metu, o palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu – 3 proc.

Pasak T. Povilausko, šiemet ekonomikos rodiklius dar veiks Europos Centrinio Banko (ECB) palūkanų didinimas, kurio pasekmės Lietuvoje tiesiogiai pajuntamos maždaug po pusmečio. 

„Palūkanų įtaka euro zonai yra vėluojanti, pinigų politikos įtaka realiai ekonomikai pasireiškia nuo pusmečio iki metų, taip istoriškai būdavo. Šioje vietoje mes iš euro zonos dar tikrai jausime neigiamus padarinius“, – sakė T. Povilauskas.

Ekonomisto teigimu, vis didesnę įtaką šalies ekonomikai šiemet darys būsto ir komercinio nekilnojamojo turto rinka – pasekmės bus jaučiamos per investicijas ir statybų apimtis. 

Kitais metais SEB numato 2,7 proc. ekonomikos augimą – anksčiau šis rodiklis siekė 3,5 proc.

„Augimas bus mažesnis nei vadinamasis potencialus augimas. Manau, kad nebus taip, kaip per pandemiją – po staigaus smukimo buvo staigus atšokimas, nes neturime pinigų politikos skatinimo, turime kaip tik griežtinimą, valdžios sektorius tų pinigų taip pat nemes“, – sakė T. Povilauskas.

Vidutinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 9 proc., jau birželį ji bus vienaženklė, o metų pabaigoje nusileis iki 3 proc., nurodoma naujausioje banko Lietuvos ekonomikos apžvalgoje. Kitais metais prognozuojama 2,7 proc. vartojimo prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.