– Tik kas antras gyventojas žino, iš ko sudaryta pensija. Kas dešimtas iš viso neturi supratimo, iš kokių pinigų ji susideda. Ar nenustebino tokie rezultatai?

– Iš tiesų tokie rezultatai šiek tiek nustebino, nes pensijų kaupimo sistema Lietuvoje nėra labai sudėtinga. Mes turime „Sodros“ senatvės pensiją ir tada antrą bei trečią pakopas. Tai – trys elementai, kuriuos reikėtų žinoti. Patyrinėjus rezultatus, išsiskiria dvi gyventojų grupės. Viena – labai susijusi su  išsilavinimu ir pajamomis, kita – moksleiviai, studentai, t. y jaunimas, kurie žino apie antros ir trečios pensijų pakopos kaupimo fondus, bet mažai žino apie – „Sodros“. Pasimatė, kad ir vienoje, ir kitoje visuomenės dalyje tų žinių trūksta. Ir tą bendrą vaizdą, kokia yra pensijų kaupimo sistema, žino tik kas antras žmogus. Kokios to priežastys, turbūt reikėtų gilesnių sociologinių tyrimų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu žmogus nežino, greičiausiai, ir nekaupia, nesidomi?

– Tai suponuoja du dalykus. Arba žmogus nekaupia, arba kaupia, bet visai tuo nesidomi. Kažkur padėjo parašą, kaupimas vyksta, o paklaustas, ar pats papildomai kažką daro, ko gero, dorai ir nepasakytų. Tie tyrimų rezultatai susiveda į mūsų banko darytos apklauso rezultatus. Tas vienas tyrimas, kurį atlikome, labai įdomus – apie lūkesčius senatvės pensijai. Tai reiškia, kad nesvarbu, kokio dydžio yra vidutinė „Sodros“ senatvės pensija, gyventojų vidutinis lūkestis pensijai yra dvigubai didesnis. Dabar vidutinė „Sodros“ senatvės pensija yra 540 eurų, o žmonės vidutiniškai norėtų gauti apie 900 eurų. Ir senatvės pensija turėtų didėti ir didės ateityje. Tad jei pasieks 600 eurų, tas lūkestis tikriausiai jau bus 1200 eurų.  Kaip tą pasiekti,  ko gero, žmonės arba nežino, arba žino, bet nesiima jokių veiksmų.

Dabar vidutinė „Sodros“ senatvės pensija yra 540 eurų, o žmonės vidutiniškai norėtų gauti apie 900 eurų.

 

– Gal žmonės visai nenori galvoti apie senatvę ir nesidomi pensija? Kaip juos priversti domėtis?

– Jūs teisingai pastebėjote, kad žmogus visada randa dingstį patenkinti šiandienos poreikius, nustumdamas į šalį ateities poreikius. Jaunam žmogui, pradedančiam karjeros kelią, galvoti apie pensijos dydį po trisdešimties ar daugiau metų, atrodo tolimas laikas. Tačiau čia yra vienas svarbus aspektas. Kuo anksčiau žmogus pradeda kaupti, tuo mažesnes turi mokėti įmokas. Be to, turi galimybę daugiau sukaupti senatvei. Pensijos kaupimas – maratonas, ir laikas čia labai svarbu. Dar vienas įdomus dalykas. Atlikome tyrimą apie žmonių nusiteikimą dirbti sulaukus pensinio amžiaus.

– Ir lietuviai nori ar nenori dirbti išėję į pensiją?

Rezultatai atskleidė, kad šiandien kas antras dirbantysis norėtų dirbti ir toliau, likti aktyvūs darbo rinkoje. Priežastys įvairios – vieni nori ryšius gilinti, socialinio bendravimo, kiti gilinti kompetencijas ar paįvairinti kasdienybę. Tačiau finansinis aspektas irgi labai svarbus – trejetuke. Tai reiškia, kad žmonės nėra užtikrinti, jog sulaukus pensijos jų pajamos patenkins poreikius. Tai skatina juos likti darbo rinkoje. Tad tikrai reikėtų pradėti galvoti apie pensiją truputėlį anksčiau, nei tada, kai jau esi priverstas galvoti, kas bus, kai išeisi į pensiją.