„Siūlau daryti pauzę, kol stabilizuosis situacija ir bus aišku, ar einame į pirmalaikius rinkimus, ar Vyriausybė traukiasi, o gal situacija liks tokia, kokia yra dabar, ir bus galima grįžti prie galutinio tvirtinimo Seime“, – pirmadienį BNS sakė Seimo narė.

Antradienį Seimas planavo tvirtinti referendumo datą, bet šis Seimo nutarimo projektas išbrauktas iš darbotvarkės.

Pasak D. Asanavičiūtės, tai nereiškia, kad nebus referendumo, tik reikia aiškumo jį organizuojant. Mat šiuo metu referendumo darbo grupė yra sudaryta iš Seimo narių, Vyriausybės kanceliarijos, Užsienio reikalų ministerijos (URM), Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovų.

„Jeigu bus išankstiniai Seimo rinkimai, jeigu Vyriausybės sudėtis keisis, keisis atsakingi užsienio reikalų viceministrai, kurie labai žymiai prisideda prie referendumo įgyvendinimo (...), jeigu keisis ir visa komanda, keisis Seimo sudėtis, nebeliks mūsų darbo grupės Seime, kuri skirta pasirengti referendumui, nesu tikra, kad tas visas noras liks toks pats ir referendumas bus nuoširdžiai, su tinkamu finansavimu ir pasiruošimu įgyvendintas“, – teigė D. Asanavičiūtė.

Norisi palaukti, būti užtikrintiems, kad yra valia įgyvendinti referendumą ir įgyvendinti tinkamai, tik tuomet galima tikėtis sėkmės.

„Norisi palaukti, būti užtikrintiems, kad yra valia įgyvendinti referendumą ir įgyvendinti tinkamai, tik tuomet galima tikėtis sėkmės, tada mes galime grįžti prie to klausimo. Pagal įstatymą turime dar tam laiko“, – pridūrė ji.

Įstatyme numatyta, kad referendumo data skiriama ne vėliau kaip po 12 mėnesių ir ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos.

„Galime ramiai grįžti rudens sesijoje ir toliau ruoštis referendumui“, – sakė politikė.

„Darbai nesustoja, užduotas tonas ir tempas, bet galutinis sprendimas turėtų būti priimtas tuomet, kai bus stabili situacija ir bus aišku, kad asmenybės lieka tos pačios, kurios padeda įgyvendinti referendumą iš techninės pusės“, – pridūrė ji.

Seimo narė pabrėžė, kad 2019 metais būtent netinkamas pasirengimas lėmė pilietybės referendumo nesėkmę.

„2019 metais finansavimas buvo skirtas likus kiek daugiau nei mėnesiui iki referendumo ir komunikacija prasidėjo tik tuo metu. Jeigu pasikartos tas pats, jeigu nebus einama pagal mūsų darbo grupės, URM ir VRK planą, nebus tinkamos priežiūros, turėsime rezultatą kaip 2019 metais“, – sakė D. Asanavičiūtė.

Privalomąjį referendumą dėl daugybinės pilietybės įteisinimo planuojama surengti 2024 metų gegužės 12 dieną. Dėl to Seime liko dar vienas balsavimas.

Planuojama, kad referendumas vyktų drauge su prezidento rinkimų pirmuoju turu.

Siūloma referendume balsuoti dėl tokios Konstitucijos nuostatos: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“

Tokiu būdu iš pagrindinio šalies įstatymo būtų išbraukiamas draudimas turėti dvigubą pilietybę.

Detalias dvigubos pilietybės įgijimo ir netekimo sąlygas, tvarką, kitus dalykus nustatytų konstitucinis įstatymas. Jo projektas jau yra parengtas ir registruotas teisės aktų projektų bazėje.

Konstitucijos pakeitimas dėl pilietybės laikomas priimtu, jeigu jam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.

D. Asanavičiūtė yra sakiusi, kad šiuo metu tai būtų per 1,1 mln. Lietuvos piliečių.

2019 metais su prezidento rinkimais jau vyko referendumas, kuriuo siekta išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, tačiau tuomet neužteko balsų tokiai nuostatai priimti.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo kitų šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams.