– Kokia dabar yra Gedimino kalno būklė?

– Šiųmečiai vasaros orai tikrai yra palankūs kalnui. Po sudėtingos žiemos ir lietingos pavasario pradžios situacija yra tikrai nebloga. Tačiau orų situacija gali kardinaliai pasikeisti ir visąlaik yra galimybė, kad kažkas gali įvykti. Kol kas po dviejų tikrai didžiulių nuošliaužų 2022 m. matome, kad laikinosios priemonės, skirtos sutvirtinti šlaitus, tikrai veikia ir tikimės, kad jos laikys ir toliau.

– Kokie dabar darbai numatomi? Ar kol kas viskas taip ir liks?

– Muziejus dar 2019 m. buvo sudaręs viso kalno projektavimo sutartį su UAB „Hidrotera“. Plačiai nuskambėjusi istorija dėl teisminių procesų jau pasibaigė. Turime planą kaip toliau vystyti situaciją. Šiuo metu projektas bus ekspertuojamas ir tikimės, kad rudenį bus galima skelbti rangos pirkimą ir jau pradėti darbus. Rangos pirkimas užimtų vidutiniškai apie keturi mėnesius, tai, sakykime, kitų metų pavasarį jau būtų galima pradėti rangos darbus su sąlyga, kad finansavimas tikrai bus užtikrintas.

– O jeigu dabar užkluptų liūtys, vėl susidarytų nuošliaužos, kad tada turėtų tai tvarkyti?

– Kadangi kalne yra paskelbta ekstremali situacija, yra reaguojama į bet kokius iškilusius nesklandumus ir problemas. Muziejus turi ekstremalių darbų sutartį ir yra rangovas, kuris bet kada, bet kuriuo paros metu, yra pasiryžęs pradėti darbus jeigu įvyksta nuošliauža.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kiek tie ilgalaikiai darbai kainuos?

– Dabar yra tik preliminarūs skaičiai. Gedimino kalnas užima apie 38 tūkst. kv. m, sutvarkyta yra nedidelė dalis. Dabar planas yra sutvarkyti pietrytinį šlaitą, kuris yra sunkiausios būklės. Preliminariais skaičiavimais tai gali siekti apie 13 mln. eurų. Projekto ekspertizė dar patikslins galutinę sąmatą.

– Koks likimas laukia keltuvo?

– Keltuvas tikrai turi problemų dėl eksploatavimo, ypač problemos pasireiškia esant labai karštam ir labai šaltam orui. Vasarą jis dažnai sugenda ir atsiranda labai didelių problemų dėl pakilimo, ypač neįgaliesiems, senjorams, kurie tikrai ne visada gali pakilti taku. Todėl keltuvui verkiant reikia atnaujinimo. Dar reikėtų įvertinti tai, ką ir patys architektai sako, kad, na, prieš 20 metų parengtas projektas architektūrine prasme yra ne visai vykęs ir turi vizualinės taršos, ypač viršutinė dalis – kabina. Manytume, kad pradėjus tvarkyti kalno šlaitus, tikrai būtų verta sutvarkyti ir patį keltuvą, bet sutvarkyti jį yra labai sunku, reikia atnaujinimo iš esmės. Tai yra senos statybos šveicariška technologija, kurios dalių dabar jau net nebegalima rasti. Vadinasi, kiekvienas keltuvo gedimas gali būti paskutinis.

– Tai visas keltuvas bus naujas?

– Na, norėtume, kad jis būtų naujas ir to siekiame. Jeigu būtų palaikymas ir valstybė skirtų pinigų, tai tikrai, manau, ir vilniečiams ir Vilniaus svečiams tai būtų į naudą.