– Nebūčiau tikras, kad aukštos palūkanos išsilaikys tokį ilgą laikotarpį. 2008 m. turėjome aukštas palūkanas, siekiančias beveik 5 proc., ir tas periodas išsilaikė iki pusantrų metų. Šiomis dienomis buvo paskelbtos tiek Italijos, tiek Ispanijos infliacijos, kurios yra žemiau 2 proc., ir taip tarsi atrišamos rankos Europos Centriniam Bankui.

– Kas lemia, kad gali reikėti dvejų metų, kad pradėtų mažėti palūkanos?

– Kad mažėtų palūkanos, reikia dviejų faktorių. Vienas faktorius yra, jei būtų stipresnis ekonominis susitraukimas, tada reikėtų skatinti ekonomiką. Kita vertus, jeigu ir nebūtų ekonomikos susitraukimo, bet infliacija pasitrauktų, tada aukštų palūkanų ir nebereikėtų. Šie du faktoriai ir lenktyniaus tarpusavyje.

– Kiek dar Europos Centrinis Bankas didins palūkanas? Kam žmonės turėtų nusiteikti?

– Reikia nepanikuoti. Reikia suprasti, kad palūkanos jau yra pasiekusios 4 proc. ir yra tikėtina, kad šiais metais jos gali padidėti 0,5 proc. Bet tas 0,5 proc. nėra tokia baisi suma, kaip praėjusiais metais, kai palūkanos didėjo iš neigiamos pusės link 4 proc. Tas 0,5 proc. nuo vidutinės paskolos sudarys apie 500 eurų per metus.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Gal išauš diena, kai nekilnojamasis turtas pradės pigti? Žmonės jo nebeperka, nes laukia palūkanų mažėjimo.

– Visur yra dvi pusės. Vieni laukia, kad nekilnojamasis turtas brangtų, kiti laukia, kad jis pigtų. Pats geriausias dalykas, kai nekilnojamasis turtas be didelių šuolių, bet nuosekliai brangsta ilguoju periodu. Vargu, ar sulauksime, kad jis drastiškai pigtų. Jeigu perkame nekilnojamąjį turtą sau, su pinigais galima prisižaisti, gali kainos „pabėgti“. Jeigu perkame verslui, tada reikia žiūrėti savo pinigų srautus, ar apsimoka, ar neapsimoka.

Šiais metais gyventojai turėtų jausti pagerėjimą.

– Kokiais tempais Europos Centrinis Bankas mažins palūkanas?

– Įprastas dydis yra 0,25 proc. Visi kiti pokyčiai, kaip 0,5 proc. ar 0,75 proc., rodo apie susidariusias ekstrines situacijas, kur reikia reaguoti ganėtinai stipriai. Šių palūkanų kilimas buvo inspiruotas žaliavų ir energijos kainos augimo, dabar tiek vienos, tiek kitos yra pasitraukusios. Šis faktorius jau yra pasitraukęs ir tai gali leisti natūraliai subalansuoti situaciją.

– Europos Centrinis Bankas sako, kad kainų augimą tuoj pralenks atlyginimų augimas. Ar toks greitas palūkanų kėlimas nesukels naujo šoko ir problemų šalių ekonomikai?

– Nesukels. Mes jau padarėme savo darbą. Tiek JAV, tiek Europa priartėjo prie aukščiausio palūkanų taško, dar tie skaičiai gali koreguotis. Lietuvoje tikrai atlyginimų augimas bus didesnis, nei padidėjusios palūkanos ar esant infliacijai. Šiais metais gyventojai turėtų jausti pagerėjimą.