Ankstų rytą trečiadienį į „Litexpo“ atvyko pagrindinis svečias – Ukrainos prezidentas. Antradienį Vilniuje Volodymyras Zelenskis sakė kalbą, vakarieniavo su NATO lyderiais, trečiadienį jau sėdo prie oficialių derybų su NATO lyderiais stalo.

„Gerbiami žurnalistai, mūsų darbotvarkėje šiandien trys prioritetiniai klausimai. Pirmas – naujų ginklų paketas, remiant mūsų pajėgas mūšio lauke“, – komentavo V. Zelenskis.

Taip pat V. Zelenskis su NATO ketino aptarti Ukrainos kelią į galingiausią gynybos Aljansą bei kokias saugumo garantijas Ukraina gali gauti iš Vakarų šalių, kol Ukraina taps NATO nare.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Viešai NATO deklaruoja, kad parama Ukrainai yra stipri ir vieninga, tačiau, kas būtent yra stipri parama Ukrainai, nuomonės skiriasi. Kai antradienį Aljansas pareiškė, kad Ukraina galės tapti NATO nare, kai tam pritars visos sąjungininkės ir bus įgyvendintos sąlygos, ne iki galo aiškų kokios, Ukrainos prezidentas V. Zelenskis tai pavadino absurdu, nusivylimo neslėpė ir Baltijos šalys.

„Kaip Latvijos premjeras, aš norėčiau greitesnių sprendimų. Nieko keisto, vieni nori greičiau – kiti dvejoja. Yra skirtumai tarp to, kaip greitai norima judėti“, – kalbėjo Latvijos premjeras Krišjanis Karinšas.

Būtent dėl kelių žodžių – kai sąlygos leis – ir kilo daugiausiai diskusijų, pasipiktinimo ir emocijų. Neoficialiai kalbama, kad antradienį galingiausių šalių lyderiai ne juokais supyko išgirdę V. Zelenskio toną, kai V. Zelenskis siūlymus dėl Ukrainos narystės Aljanse pavadino absurdu, geromis naujienomis Rusijai. Gitanas Nausėda sako, antradienio derybos dėl Ukrainos galėjo baigtis ir dar blogiau.

„Pasidžiaukime tuo, ką pasiekėme, nes galėjo būti ir taip, kad sprendimas nebūtų buvęs pasiektas ir žinot, kas tuomet būtų labiausiai džiaugęsi tokia NATO viršūnių susitikimo baigtimi“, – šypsojosi Lietuvos prezidentas.

Nežinia, ar V. Zelenskis bandė daryti spaudimą NATO lyderiams, ar iš tiesų nesusivaldė. Lietuvos vadovas ragina nesmerkti. 

„Ukraina kariauja, mes nekariaujam. Mes remiamame Ukrainą, bet mes nekariaujame. Todėl, aš manau, kad turėtume susilaikyti nuo bet kokių vertinimų, nes tuos vertinimus daro prezidentas, kurio šalis kariauja už savo laisvę ir už mūsų visų laisvę“, – kalbėjo G. Nausėda.

V. Zelenskis ir vakar turėjo priekaištų, bet žodžius savo sąjungininkams jau rinko gerokai atsargiau.

Pasidžiaukime tuo, ką pasiekėme, nes galėjo būti ir taip, kad sprendimas nebūtų buvęs pasiektas ir žinot, kas tuomet būtų labiausiai džiaugęsi tokia NATO viršūnių susitikimo baigtimi.

„Kvietimas į NATO – mes norime būti tame pačiame puslapyje su visais. Šiandien ką girdime, ir aš tą pasakiau, mes turime kvietimą, kai saugumo sąlygos leis. Aš noriu padiskutuoti su mūsų partneriais apie visus šiuos dalykus“, – teigė Ukrainos prezidentas.

NATO priimant galutinį sprendimą dėl Ukrainos narystės, ir Lietuvai teko keisti nuomonę.

Iki viršūnių susitikimo Lietuvos reikalavimas buvo griežčiausias, kad NATO turėtų nubrėžti kuo aiškesnį pažadą Ukrainai tapti Aljanso nare. Vakar prezidentas G. Nausėda pripažino, kad dabartinis NATO pažadas Ukrainai yra dviprasmiškas. Tačiau, anot G. Nausėdos, tai nėra problema.

„Dar kartą kartoju, kada sąlygos bus įvykdytos, kuomet susiklostys objektyvios aplinkybės, bet, galima suprasti, reikia padaryti ir tam tikrus namų darbus. Bet kaip ir minėjau angliškai žiniasklaidai, tai nėra esminis klausimas, kadangi mes vis tiek kalbame apie reformų įgyvendinimą Ukrainoje“, – sakė G. Nausėda. 

NATO pabrėžia, kad galutinėje formuluotėje dėl Ukrainos narystės kelio galiausiai pritarta vienbalsiai. Daugiau siekusios, bet nusileisti turėjusios Baltijos šalys, Lenkija dabar siūlo žiūrėti į visumą, kuri nėra tokia prasta. Ukrainos kelias į NATO tikrai bus trumpesnis po Vilniaus susitikimo nei buvo iki jo.

„Tvarkaraštis yra labai sudėtingas ir praktiškai neįmanomas, įvertinat, kad mums reikia vieningo sprendimo, norint priimti sprendimą, jei kalbėtume apie Ukrainos narystę NATO dabar. Nes vyksta karas, vykstant karui tai neįmanoma, įvertinant NATO penktąjį straipsnį ir kolektyvinę gynybą“, – teigė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

NATO sutarė dar didinti ginkluotės paramą Ukrainai. Dar labiau suartinti NATO ir Ukrainos karines pajėgas. Ukrainai, stojant į NATO, nereikės įgyvendinti veiksmų plano, kitaip tariant, antradienį nuspręsta, kad dabar reikia tik jau pačios NATO politinio sprendimo, kada galima priimti Ukrainą.

Estijos premjerė Kaja Kallas. P. Paleckio nuotr./BNS

„Mes nesakome, kad Ukraina turi prisijungti vykstant karui. Niekas to neprašo ir niekada neprašė, net Ukraina. Svarbu, kad mes sutariame dėl proceso. Užsienio reikalų ministrai aptars procesą kasmet, kur judama. Žinoma, tekste daug žodžių, bet, kas yra svarbu, mes negalime įtraukti Ukrainos į NATO, turi būti konkretūs žingsniai“, – pasisakė Estijos premjerė Kaja Kallas.

Trečiadienį buvo ne vienas dvišalis, Ukrainos ir atskirų NATO narių susitikimas. Juose pagrindinis klausimas – kokias saugumo garantijas Vakarų šalys gali suteikti Ukrainai, kol Ukraina taps NATO nare. Anot NATO vado, saugumo garantijas Ukraina gaus, tik kai baigsis karas.

„Šiame aukščiausio lygio susitikime dar kartą patvirtinome, kad Ukraina taps Aljanso nare ir priėmime sprendimus, kurie priartins Ukrainą prie NATO. Šiandien mes susitinkame kaip lygūs ir aš laukiu dienos, kai susitiksime kaip sąjungininkai“, – kalbėjo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Amerikos prezidentas Joe Bidenas NATO susitikime Vilniuje pats apie Ukrainą daug nekalbėjo, o J. Bideno atstovai kartojo, kad greita Ukrainos integracija į NATO reikštų NATO karą su Rusija.

„Aptarėme savo lūkesčius, kurių tikimės iš NATO. Svarbus rezultatas yra pripažinimas, kad Ukrainai nereikia veiksmų plano kelyje į narystę“, – dėkojo V. Zelenskis.