Persirengėlių margumo Jurgio Mačiūno aikštėje, penktadienio vakarą galėjo pavydėti pats Venecijos karnavalas. Likus pusvalandžiui iki oficialaus eitynių starto, kalno papėdėje buvo galima sutikti ir kino juostų herojus, ir pasakų personažus, ir savo baisiausių sapnų baubus. Vieni miestiečiai „Fluxus festivalio“ eitynėms ruošėsi paskutinę minutę, kiti paaukojo ne vieną vakarą ir išleido ne vieną dešimtį eurų.

„Ieškojau plokščių, jas dažiau, laukiau kol išdžius, tada tvirtinau, prisukinėjau visokias detales. Vienas pirkau, kitas radau tėvų rūsyje“, – nuosavame kosminiame laive įsitaisęs eitynių dalyvis skaičiavo, transporto priemonės konstravimui sugaišęs maždaug savaitę.

Panašiai tiek jis esą ruošėsi ir praėjusių metų „Fluxus festivaliui“, kai į Parodos kalną kopė įkūnijęs robotą. Pikų damomis apsirengusios kaunietės savo kostiumams išleido apie 20 eur. Tiek kainavo šokoladiniai saldainiai iš kurių popierėlių jos pasigamino įspūdingas sukneles.

„Konstravimas užtruko neilgai, kur kas daugiau sugaišome, kol išgryninome idėją“, – trijulė iš kortų kaladės vylėsi,  kad kostiumai bus tvirti ir atlaikys visas eitynes. Drakulą įkūnijęs miestietis šventei pasirinko praėjusių metų Helovyno kostiumą, tiesa, jį patobulino žybsinčiomis kalėdinėmis lemputėmis. Pastarosiomis savo skėtį apsuko ir musmire persirengusi mergina. Įjungus atbulinį laiko skaičiavimą, su lyg „0“, persirengėlių kolona pajudėjo nuo J. Mačiūno namo, kuriame įsikūrė laikinoji registratūra, keičiančia visus tuos, kurie į ją užėjo. Į kalną žmonės kopė, kaip kas išmanė. Vieni šokio žingsneliu, kiti atbulomis. Būrelis jaunuolių tapė ant draugų nugarų, prodiuseris ir keliautojas Mantas Bertulis praeivius vaišino šakočiu, trumpiem pokalbiam stabdė  po kalną pabirę animatoriai. Finišo tiesiąją žymėjo reivo kabinetas, kuriame dalyvius pasitiko elektroninės muzikos orkestras, paties J. Mačiūno personažas ir jo asistentė.