„Pradėdamas gyventi atskirai nuo tėvų, sužinai, kad viskas kainuoja, – nuo muilo ir šampūno iki pipirų. O kur dar įvairūs renginiai, maistas, gėrimai... Tad nutinka taip, kad sąskaita tuštėja sparčiau, negu tikėjaisi“, – sako asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.

Jos teigimu, asmeninių finansų valdymas nesudėtingas mokslas – užtenka mokėti kelias taisykles ir nuosekliai jų laikytis. „Stebėk, skaidyk ir pasitikrink“ – šis paprastas principas turi tapti įpročiu, jeigu norite išvengti finansinių duobių. Yra daugybė programėlių, kurios padeda stebėti savo išlaidas ir pajamas, taip pat – skaidyti biudžetą ir matyti proporcijas, kam išleidžiame pinigus“, – dėsto asmeninių finansų ekspertė.

Žmogus jaučiasi saugiau, kai mato, kad gali ir geba kontroliuoti savo pinigus.

Pasak jos, kelis mėnesius nuolat stebint savo išlaidas, susiformuoja įgūdžiai iš anksto planuoti pirkinius, analizuoti savo pasirinkimus, pastebėti naujų galimybių sutaupyti. „Apskritai žmogus jaučiasi saugiau, kai mato, kad gali ir geba kontroliuoti savo pinigus“, – sako S. Strockytė-Varnė.

Išlaidų analizė mėnesio pabaigoje padeda iškelti ir atsakyti į klausimą, ko buvo galima nepirkti. Šis klausimas yra svarbus vertinant savo finansinę elgseną, o atsakymų paieškos mėnesio pabaigoje ugdo sąmoningumą – parodo, kada ir kiek pinigų žmogus išleido tiesiog užvaldytas emocijų.

„Be to, asmeninio vartojimo analizė atskleidžia, ar savo pasirinkimu palaikome tvarumą. Ne veltui sakoma, kad mažiausią CO2 pėdsaką palieka tas pirkinys, kurio neįsigyjame“, – akcentuoja specialistė.

S. Strockytės-Varnės teigimu, yra ne viena sistema, skirta asmeniniams finansams valdyti. Ji patarė skirti laiko, išbandyti ne vieną modelį ir rasti sau patogiausią.

„Asmeninė patirtis parodė, kad man pačiai veiksmingiausia yra 50–30–20 taisyklė. Ji yra labai universali – tinka tiek vienam asmeniui, tiek porai ar šeimai. 50–30–20 taisyklė padeda ir planuoti, ir analizuoti išlaidas“, – dalijasi ekspertė.

Skaičiai 50–30–20 reiškia proporcijas, kaip turėtų būti paskirstomos kiekvieno mėnesio pajamos. 50 proc. pajamų turėtų būti skirta būtinosioms išlaidoms – maistui, būsto nuomai, transportui, mokesčiams už komunalines paslaugas ar sutartiniams įsipareigojimams. 30 proc. pajamų turėtų būti kintančios išlaidos – pinigai, kuriuos žmogus išleidžia laisvalaikiui, drabužiams, avalynei, renginiams ir nenumatytiems pirkiniams ar kaupia atostogoms. 20 proc. pajamų derėtų pervesti į sąskaitą, kuri skirta taupyti ar investicijoms.

„Kad teorija virstų praktika, reikia šiek tiek ryžto ir laiko. Būtent praktika ir įprotis vadovautis taisykle labiausiai nulems, kaip greitai pavyks susitaupyti kelionei, automobiliui ar kitam svajonių pirkiniui. Tai padės lengviau išvengti ir vadinamosios kruopų dietos – studentiškų dienų, kai sąskaitoje ir piniginėje švilpauja vėjai“, – apibendrino S. Strockytė-Varnė.