Už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, numatančias fermų uždarymą, ketvirtadienį balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 25, o susilaikė 15 politikų.

Naikinamų fermų savininkams bus išmokėtos kompensacijos, tačiau dėl jų dydžio verslas reiškia priekaištus.

„Mes esame pasiekę tokią brandą, kad netęstume veiklos, kuri sukelia skausmą“, – prieš balsavimą sakė Laisvės partijos atstovė Ieva Pakarklytė, pabrėžusi, kad didžiausia kailių paklausa yra Rusijoje ir Kinijoje.

Tos pačios frakcijos narė Monika Ošmianskienė piktinosi, kad kanadinės audinėms būti ankštuose narvuose yra kančia, nes laisvėje jos gyvena po vieną ir prie vandens.

Pasak jos, kailių atsisako garsūs mados namai „Gucci“, „Armani“, „Versace“.

Mes esame pasiekę tokią brandą, kad netęstume veiklos, kuri sukelia skausmą.

 

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė narvuose esančių gyvūnų užmigdymą pavadino „sadistišku elgesiu“ su gyvūnais, o priimtomis pataisomis, anot jos, Lietuva parodo, kad netoleruoja žiauraus elgesio su gyvūnais.

„Laisvietė“ Morgana Danielė tvirtino, kad tokiu sprendimu Lietuva „užbaigia tuštybės erą“.

„Nešildo tie kailiniai, 21 amžiuje yra audinių, kurie juos pakeičia. Todėl palikime tą pseudoverslą atsilikusioms valstybėms“, – kalbėjo ji.   

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas pabrėžė, kad išeičių dėl žvėrelių fermų, kurių būtinumo nėra, likimo buvo ieškoma dvi kadencijas ir rasti kompromisai.

„Tai yra pramoga ir prabanga, ko galime atsisakyti vardan aukštesnių vertybių“, – parlamentaras.

Gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė Seimo sprendimą pavadino istoriniu.

Nešildo tie kailiniai, 21 amžiuje yra audinių, kurie juos pakeičia. Todėl palikime tą pseudoverslą atsilikusioms valstybėms.

 

„Nuo šiol galime drąsiai sakyti, kad Lietuva yra šalis, kurioje gyvūnas vertas daugiau nei keli eurai, gauti iš jo kailio. Visa tai – žmonių, kuriems rūpi kenčiantys gyvūnai, nuopelnas“, – pranešime cituojama ji.

Tikisi prezidento veto

Tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas žvėrelių fermų savininkams patarė dėl tokio Seimo balsavimo nepergyventi, nes, pasak jo, po kitais metais vyksiančių rinkimų bus nauja dauguma ir pakeis sprendimą.

Kitas šios frakcijos narys Aurelijus Veryga piktinosi, kad numatytos menkos kompensacijos yra pasityčiojimas iš ilgus metus verslą puoselėjusių žmonių.

„Tas verslas niekur nedings, jis tik dings iš Lietuvos, persikels į kitas valstybes“, – tvirtino parlamentaras.

„Koks kitas sektorius bus, kurio bus imtasi?“ – teigė jis.  

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis išreiškė viltį, kad dėl per menkų numatytų kompensacijų prezidentas Gitanas Nausėda pataisas vetuos.

Jis taip pat piktinosi, kad „už verslo uždarymą“ balsavo žemės ūkio bei ekonomikos ir inovacijų ministrai Kęstutis Navickas ir Aušrinė Armonaitė.  

„Balsavimas buvo emocijos prieš argumentus“, – tvirtino Seimo narys.

Kaimo reikalų komitete dirbantis demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika Seimo balsavimą pavadino „žvakės uždegimu dar vienai ūkio šakai“. 

Tas verslas niekur nedings, jis tik dings iš Lietuvos, persikels į kitas valstybes.

 

Verslas skundžiasi kompensacijomis

Į plenarinio posėdžio darbotvarkę kailinių žvėrelių fermų naikinimo klausimas buvo įtrauktas, nes Europos Komisijai notifikavo pataisas, kurioms Seimas po svarstymo jau yra pritaręs birželį. 

Kailinių žvėrelių fermų draudimas įsigalios nuo 2027-ųjų, o 2024-2026 metais bus pereinamasis laikotarpis, kai verslininkai galės uždaryti fermas ir gauti kompensacijas: pirmais metais išmoka sieks 3 eurus už gyvūną, antrais – 2 eurus, o paskutiniais metais – 1 eurą.

Valstybė taip pat kompensuos išeitines išmokas darbuotojams bei padengs statinių nugriovimą, įrangos sunaikinimą, atliekų sutvarkymą. Jau uždarytos fermos į tokias kompensacijas negalės pretenduoti, jas gautų tik tos įmonės, kurios veiks įstatymo priėmimo metu.

Lengvatines paskolas turinčioms įmonėms kompensacijos už pasitraukimą būtų išmokamos tik grąžinus paskolas. 

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininką Česlovą Tallat-Kelpšą valstybės žadamos kompensacijos piktina.

„Jų negalima vadinti kompensacijomis, tai skaičius, kad nepasakyti, kad kompensacijų nėra. Kitose valstybės moka nuo maždaug 200 iki 500 eurų (už gyvūną – BNS)“, – BNS balsavimo Seime išvakarėse teigė jis. 

Pasak asociacijos vadovo pernai, Lietuvoje kailinių žvėrelių buvo išauginta apie 1 mln., o šiemet – apie 700-800 tūkstančių. 

Lietuvoje veikia beveik 40 kailinių žvėrelių fermų.

Lietuva tampa 20-ta šalimi Europoje, draudžianti šį verslą. Priimtą įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.

Pataisos dėl kailinių žvėrelių verslo draudimo Seime buvo svarstomos nuo 2021 metų pabaigos