„Atsižvelgiant į tai, kad 2024 metais bus minimos Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO 20 metų sukaktys, siekiama išplėsti Europos Sąjungos ir NATO vėliavų iškėlimo galimybes“, – teigia Seimo narys.

Dabar galiojantis įstatymas numato, kad užsienio valstybių, Europos Sąjungos ir tarptautinių viešųjų organizacijų vėliavos prie valstybės ar savivaldybių institucijų gali būti iškeliamos tik tuo metu, kai jose lankosi oficialūs svečiai ir specialiųjų misijų atstovai.

Taip pat jos gali būti keliamos atmintinų dienų ar oficialių tarptautinių renginių proga, kitais Vyriausybės nustatytais atvejais pagal diplomatinio protokolo reikalavimus.

Pagal registruotą projektą, ES ir NATO vėliavos galėtų būti nuolat iškeliamos ant valstybės, savivaldybių pastatų.

Taip pat nuolat galėtų būti iškeliamos „demokratinių užsienio valstybių, prieš kurias vykdoma karinė agresija, kai Seimo sprendimu tokia agresija pripažinta ir išreikštas palaikymas tokiai užsienio valstybei, vėliavos“.

Išreiškiant didžiulę pagarbą už laisvę kovojantiems Ukrainos žmonėms.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, solidarizuodamosis su ukrainiečiais jų šalies vėliavas iškėlė didelė dalis Lietuvos valstybės, savivaldybių įstaigų. Tai sukėlė kai kurių visuomenės atstovų pasipiktinimą.

Seimo riaušių byloje teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, liepą nuo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pastato nukabino Ukrainos vėliavą ir vietoj jos pakabino Lietuvos vėliavą.

Seimo narys Seimo narys Mindaugas Puidokas sausį kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir Vyriausybės vadovę Ingridą Šimonytę dėl pažeidimų, susijusių su valstybinės heraldikos simbolių ir vėliavų naudojimu.

Gegužę Lietuvos heraldikos komisija paragino valstybės institucijas nebenaudoti Ukrainos simbolikos „Facebook“ paskyrose.

„Išreiškiant didžiulę pagarbą už laisvę kovojantiems Ukrainos žmonėms, vis dėlto Komisija negali pozityviai vertinti oficialių Lietuvos institucijų simbolikos pakeitimo Ukrainos simbolika ar jų ne visada tinkamą derinimą“, – teigta Seimui ir Vyriausybei skirtame komisijos rašte.

Anot komisijos, nors suprantamas noras morališkai paremti Ukrainą ir jos piliečius, tokių simbolių pakeitimą „galima palaikyti tik kaip trumpalaikį, proginį reiškinį“.