„Šiandien iš ryto atsakiau, kad nepriimu aš to pasiūlymo jo, – BNS penktadienį sakė A. Valotka. – Nei vertinu, nei nevertinu pastabos. Yra pastaba ir... tai yra praeitis, nesuksiu dėl to galvos.“

S. Kairys pastabą inspekcijos vadovui skyrė šiam pavežėjus įvardinus kalbant „kažkokiomis čiurkų kalbomis“. Pastarasis vėliau teigė norėjęs pasakyti tiurkų, tačiau netinkamai ištarė šį žodį.

Dėl tokio VKI vadovo pasisakymo ministras kreipėsi ir į lygių galimybių kontrolierę, prašant įvertinti, ar A. Valotkos žodžiai nediskriminavo kitataučių.

Ši konstatavo neturinti teisinio pagrindo vertinti A. Valotkos teiginių, vis dėlto nurodė, kad išsakyti žodžiai „teoriškai galėjo įžeisti Konferencijos dalyvius, net jeigu jie ir nekalba VKI viršininko minėta „čiurkų“ kalba ir nesietini su šia kalba kalbančiais asmenimis“.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė taip pat teigė, kad „tokie ar panašūs žodžiai, juos išsakius, pavyzdžiui, darbo santykių kontekste, išsakyti kolegų atžvilgiu ar teikiant paslaugas bei parduodant prekes, išsakyti klientų atžvilgiu, būtų galimai vertinami kaip priekabiavimas dėl tautybės, etninės kilmės, rasės, kalbos ar kitų tapatybės požymių“.

„Atsižvelgiant į tai, A. Valotkos pasisakymus turėtų vertinti asmenį į pareigas skirianti institucija“, – sakė ji.

Nei vertinu, nei nevertinu pastabos. Yra pastaba ir... tai yra praeitis, nesuksiu dėl to galvos.

S. Kairys BNS penktadienį teigė, kad „ministerija savo vertinimą jau yra padariusi“.

„Ponas Valotka turi antrą pastabą ir pasiūlymą trauktis iš pareigų. Nežinau, ko dar reikia, ką jam dar kas turi pasakyti, kad žmogus priimtų sprendimus, kokie, mano galva, šitoje situacija yra ne tik reikalingi, bet jau būtini“, – teigė ministras.

„Dar nemačiau jokio atsakymo“, – pridūrė jis.

S. Kairys sako nematantis galimybės toliau dirbti su A. Valotka, tačiau atleisti jo negali

Kultūros ministras S. Kairys sako nebematantis galimybės toliau dirbti su VKI vadovu A. Valotka, tačiau teigia neturintis teisinių galimybių atleisti vadovo šiam atsisakius trauktis iš pareigų.

„Aš teisiškai padariau visus įmanomus veiksmus, kaip išeiti iš šios situacijos, nes tikrai Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas neturėtų viešųjų renginių metu kalbėti kažkokiu sovietiniu žargonu, naudodamas tokius išsireiškimus kaip „čiurkos“ ar panašius, vėliau išsiginant tų žodžių“, – teigė S. Kairys.

Anot S. Kairio, jam susidaro įspūdis, kad A. Valotka šį klausimą regi kaip asmeninį savo ir ministro konfliktą, nors komisijos vadovui bandoma pasakyti, jog šis ne pirmą kartą „rodo nepagarbą tikrai nemenkai visuomenės daliai“.

„Pasiūlymo nutraukti darbo santykius nepriima, bet akivaizdu, kad pats laiško tonas ir argumentacija, deja, nepanaši, kad gerbiamas Valotka būtų pasidaręs išvadas. Kažkaip jaučiasi, kad asmeniniai interesai jam svarbiau už įstaigos misiją, už reputaciją, žmonių pasitikėjimą“, – tvirtino S. Kairys.

Anot kultūros ministro, vis dėlto ši situacija neleidžia A. Valotkos „nei kaip nors nubausti, nei jį atleisti“, nes inspekcijos vadovas galėtų sprendimus skųsti teismams, reikalauti žalos atlyginimo.

„Aš bendro darbo su juo nematau, matau tik asmeninių interesų dominavimą virš valstybės. Ir jei jis mano savo laiške rašydamas, kad „inspekcija yra autonomiška institucija ir ministrui su inspekcijos vadovu nėra jokio reikalo gyvai bendrauti dažnai“, tai manau, kad žmogus iš principo nesupranta, nei kur jis yra, nei ką daro, nei kokia jo misija“, – svarstė ministras.

„Jis nuolat pabrėžia, kad turi didžiulį žmonių palaikymą ir panašiai. Tegu dalyvauja rinkimuose, daro politinę karjerą ir tada galės būti teisus“, – pridūrė S. Kairys.

Jis taip pat sakė, jog reikėtų skirti didesnį dėmesį reglamentuojant VKI ir kitų valstybės institucijų veiklą, kai demonstruojama „nepagarba valstybei“.

Anot S. Kairio, dėl A. Valotkos kenčia pačios inspekcijos įvaizdis, dėl to gimsta įvairių iniciatyvų Seime siekiant keisti Valstybinės kalbos įstatymą, pertvarkyti institucinę sąrangą.

Kažkaip jaučiasi, kad asmeniniai interesai jam svarbiau už įstaigos misiją, už reputaciją, žmonių pasitikėjimą.

„Būtent tai iššaukia Valotka savo veiksmais“, – sakė jis.

Rugsėjį kultūrininkė Monika Gimbutaitė savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad VKI vadovas, dalyvaudamas konferencijoje REDA, sakė: „Vaikų teisės, kurios yra pažeidžiamos, kurias pažeidžia pavežėjai visokie, kalbantys ten kažkokiomis čiurkų kalbomis“.

A. Valotka vėliau LRT portalui tvirtino padaręs kalbos klaidą.

„Sakiau tiurkų, ištariau čiurkų“, – sakė jis.

Pirmoji pastaba Kalbos inspekcijos vadovui skirta šių metų rugpjūtį už tai, kad šis LRT radijo laidoje Vilniaus rajone gyvenančių lenkų tautybės gyventojų norą turėti užrašus gimtąja kalba palygino su situacija rusų okupuotame Ukrainos Donbaso regione.

„Na ir kas, kad nori. Rusai ten sakykime, jie Donbase nori rusiškų užrašų, turbūt nenori ukrainietiškų. Tai yra okupacinė zona, kur vyko nuožmi polonizacija lietuvių, tai žymėti visą teritoriją lenkiškais užrašais, manau, kad pasipriešinimas būtų labai didelis“, – tuomet kalbėjo VKI vadovas.

Šie teiginiai papiktino Vilniaus rajono merą Robertą Duchnevičių ir Lenkijos ambasadorių Lietuvoje Konstantą Radziwillą (Konstantą Radživilą). Jie paprašė kultūros ministro įvertinti pareigūno pasisakymą.

Pavasarį VKI raštu informavo kelias ministerijas, Seimo komitetą, kad nuo 2024-ųjų kovo ketina tikrinti, kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą. Tai irgi sulaukė politikų kritikos.