„Įvertinę visas aplinkybes nusprendėme teikti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT  – BNS) dėl Vyriausybės sprendimo, kuriuo „Alvorai“ užkertamas kelias suteikti statybų paslaugas Ignalinos atominei elektrinei“, – komentare BNS pirmadienį nurodė „Alvoros“ vadovas Martynas Pargaliauskas.

Pasak jo, teismo pašoma panaikinti komisijos ir Vyriausybės sprendimus – jie priimti atitinkamai šių metų rugpjūčio 24 ir rugsėjo 13 dienomis. Vyriausybė spalio pradžioje BNS pranešė, kad nepritarta sandorio su „Alvora“ sudarymui, tokį sprendimą grindžiant teisinėmis ir faktinėmis jo neatitikties nacionalinio saugumo interesams aplinkybėmis, paremtomis sandorio patikrą atlikusių institucijų išvadomis.

VAAT atstovė Sigita Gamulėnienė BNS patvirtino, kad spalio 18 dieną teismas gavo „Alvoros“ skundą – pasak jos, įmonė prašo panaikinti vyriausybinės komisijos sprendimą, kad IAE ketinama pasirašyti sutartis su „Alvora“ dėl atliekyno bei jo infrastruktūros projektavimo ir statybos neatitinka šalies nacionalinio saugumo interesų, bylą nagrinėti uždaruose teismo posėdžiuose, iš komisijos ir Vyriausybės išreikalauti visus dokumentus, lėmusius tokį sprendimą. Įmonė taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

M. Pargaliauskas teigė, jog „Alvoros“ konkurse pasiūlyta kaina buvo maždaug 9,2 mln. eurų mažesnė nei kitos konkurso dalyvės – Panevėžio statybos tresto (PST). Vyriausybė pirmadienį BNS nurodė, jog IAE kreipėsi į vyriausybinę komisiją dėl būsimo sandorio su PST.

Dabar matome, kad kol tylėjome, susidarė daug erdvės neteisingoms interpretacijoms. Vis dėlto manome, kad dar ne per vėlu kalbėti argumentais.

 

Teisėsauga šiuo metu aiškinasi, ar GIPL rangove prieš kelerius metus pasirinkta „Alvora“ projekte naudojo rusiškas detales: manoma, kad įmonė susirado kelias Europos bendroves, kad po jų išduotais kokybės sertifikatais galėtų paslėpti Rusijos koncerno „ChelPipe“ įmonės pagamintas ir „Alvorai“ jau galimai parduotas detales. „Alvora“ šiuos įtarimus neigia.

Apie tai, kad pernai gegužę atidarytame GIPL galėjo būti sumontuotos rusiškos detalės, birželį paskelbė kartu su kelių šalių partneriais tyrimą atlikęs portalas „15min“. 

Informacija apie tai, jog dujotiekio statyboje gali būti naudojami Rusijoje pagaminti komponentai, žiniasklaidoje pasirodė 2020 metų birželį. Tuomet LRT skelbė, jog tų metų balandį „Alvora“ pasirašė sutartį su Šveicarijos bendrove „Global Pipe Trade“ (dabar „ChelPipe International“), kuri priklauso Rusijos koncernui „ChelPipe Group“, o pagal ją iš Rusijos Čeliabinsko gamyklos turėjo būti perkamos alkūnės ir trišakiai.

M. Pargaliausko teigimu, pastaraisiais metais apie „Alvorą“ buvo paskleista „daug netikslios bei klaidinančios informacijos“.

„Pradžioje nereagavome į šią informaciją, nes ji – nepagrįsta. Tačiau dabar matome, kad kol tylėjome, susidarė daug erdvės neteisingoms interpretacijoms. Vis dėlto manome, kad dar ne per vėlu kalbėti argumentais“, – BNS sakė „Alvoros“ vadovas.

Jis tikino, jog Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje įmonė Rusijoje ir Baltarusijoje nepradėjo nė vieno naujo projekto, o visos iki tol turėtos sutartys ar darbai buvo skubiai sustabdyti.

Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija 2019 metų liepą sandorį su „Alvora“ leido pasirašyti „su labai aiškiomis rekomendacijomis dėl galimų rizikų suvaldymo priemonių“. „Alvora“ tuo metu dirbo Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje, čia ji turėjo antrines įmones.

Nebeveikiančios IAE atliekyno rangovo rasti nepavyksta jau ketverius metus – vieną kartą konkursas buvo nutrauktus įpareigojus Viešųjų pirkimų tarnybai dėl pakeistų sąlygų, vėliau – dėl per brangių dalyvių pasiūlymų.

IAE teigimu, atliekyną sudarys trys gelžbetoniniai moduliai, kuriuose galės būti sudėta iki 100 tūkst. kubinių metrų radioaktyviųjų atliekų. Atliekos bus dedamos visą IAE veiklos nutraukimo laiką iki 2038 metų, po to vyks atliekyno apsauga, aplinkos monitoringas, kuris truks bent 100 metų.

Vėliau dar 200 metų bus ribojamas teritorijos naudojimas. Atliekynas bus įrengtas Visagino savivaldybės Stabatiškės aikštelėje.

Atliekyno konkursas yra svarbus nacionalinio saugumo požiūriu. Būsimą rangovą turės patvirtinti Vyriausybė.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Ignalinos programos lėšomis.