Fiktyvaus įdarbinimo „variklis“

Prieš kurį laiką rašėme, kad 2019 m. Žuvininkystės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos nuo pareigų buvo nušalinta direktorė Indrė Šidlauskienė ir jos pavaduotojas Aidas Adomaitis.

Jie ir dar keturi šios tarnybos darbuotojai buvo kaltinami fiktyviu žmonių įdarbinimu Žuvininkystės tarnyboje, dokumentų klastojimu.

Po Specialiųjų tyrimų tarnybos tikrinimo paaiškėjo, kad fiktyviai įdarbintiems asmenims buvo skiriami priedai, kitos išmokos, kurie iš fiktyviai įdarbintų asmenų būdavo paimami.

Lietuvos teismai visiems 6 teisiamiems asmenims skyrė skirtingas bausmes jų vykdymą atidedant. Didžiausią bausmę pagal lygtinai atidėtus metus buvo gavęs A. Adomaitis, nes jis tarsi buvo vertinamas kaip pagrindinis šio fiktyvaus įdarbinimo „variklis“.

Buvo konstatuota, kad Žuvininkystės tarnyboje dirbę asmenys, o pirmiausia vadovai, sumenkino jos autoritetą, sudarė įspūdį apie joje dirbančių tarnautojų savivalę, demonstravo, kad galima nepaisyti Lietuvos teisės aktų.

Teismai netgi buvo įvertinę, kad visi 6 asmenys Žuvininkystės tarnybai padarė per 27 tūkst. eurų materialinę žalą.

Supuvimas: žuvininkystės sistema nebuvo teisinga, nes kol žvejai sunkiai dirbo keldami jos prestižą, vadovai užsiiminėdavo ir įvairiomis neteisėtomis veiklomis. / „Jūros“ archyvo nuotr.

Lėmė Konstitucinis Teismas

Situacijoje, kai prasidėjo įtarimai dėl fiktyvaus įdarbinimo, buvusios direktorės I. Šidlauskienės ir jos pavaduotojo A. Adomaičio nušalinimas nuo pareigų atrodė tarsi ir logiškas.

Vis dėlto I. Šidlauskienei po privataus kreipimosi į Lietuvos Konstitucinį Teismą pavyko įrodyti, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų, kol vyko tyrimas nemokant atlyginimo, iš esmės be teisės įsidarbinti kitame darbe, tiesiogiai pažeidė konstitucinę žmogaus teisę į darbą.

I. Šidlauskienei palankų sprendimą Konstitucinis Teismas priėmė 2021 m. gruodžio 22 d. Jis perlaužė bylų eigą I. Šidlauskienės teismų procese dėl jos nušalinimo iš darbo, kol vyksta bylos tyrimo laikotarpis.

Po Konstitucinio Teismo sprendimo I. Šidlauskienei buvo sumokėta kompensacija už nušalinimo laikotarpį, delspinigiai ir panašiai.

Ji netgi buvo pareiškusi ir per teismus siekė įrodyti, kad turi teisę grįžti į buvusį darbą, tačiau teismai tokio jos pageidavimo netenkino.

Vis tik nuo buvusių vadovų nukentėjusi Žuvininkystės tarnyba šioje situacijoje buvo pripažinta ne laimėtoja, o pralaimėtoja.

Nors Žuvininkystės tarnyboje dirbę vadovai sumenkino jos autoritetą, teismai priteisė jiems sumokėti solidžias kompensacijas ir netesybas.

Solidžios sumos

Po I. Šidlauskienei palankaus Konstitucinio Teismo sprendimo buvo tik laiko klausimas, kada kompensaciją už nušalinimą iš pareigų per teismus prisiteis buvęs jos pavaduotojas A. Adomaitis.

Šiemet spalio 18 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė ir A. Adomaičiui palankų galutinį sprendimą. Už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2022 m. spalio 16 d., kai jis buvo atleistas iš valstybės tarnybos, jam priteista solidi penkiaženklė kompensacija, delspinigiai ir netesybos.

Kadangi Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojo atlyginimas buvo nemažas ir siekė per 3 326 eurus kas mėnesį, vien netesybos už 6 mėnesius sudaro solidžią sumą.

Kaip ir I. Šidlauskienės atveju, A. Adomaitis prašėsi, kad būtų grąžinamas į darbą. Žuvininkystės tarnyboje buvo sudaryta speciali komisija, kuri konstatavo, kad sugrįžti į darbą jis negalėtų, nes galimai būtų pažeisti korupcijos prevencijos principai.

Taip pat jis neva nepateikęs pažymos, kuri leistų dirbti su slapta informacija. Kaip žinia, tokia pažyma negali būti išduodama įtariamiems padarius nusikaltimą ar nuteistiems asmenims.