„Dėl visuotinio šaukimo mes praradome laiką. Mes galėjome priimti sprendimus jau praėjusiais metais, kaip padarėme 2014 metais atnaujindami šaukimą, ir jau 2015 metų pavasarį surengtas pirmasis šaukimas, kuris rėmėsi vien savanoriškai atėjusiais jaunuoliais“, – pirmadienį LRT televizijai sakė jis.

„Lygiai taip pat 2022 metais priėmę sprendimą nebūtinai šiais metais, 2023-iaisiais, jau turėtume rezultatą, reikėtų daugiau pasirengimo, bet jau būtume pasidarę namų darbus. Juoba, kad tiek studijų esame prirašę, tiek visko išmatavę, perskaičiavę, tiesiog reikia susitelkti ir padaryti sprendimą“, – teigė patarėjas.

Kalbėkime apie modelį, kurį norime pasiekti, o ne žiūrėkime, kas neveikia dabartiniame.

Šiuo metu Seimui pateikta šauktinių reforma, tačiau joje nėra numatytas nei visuotinis vyrų šaukimas, nei privalomoji karo tarnyba moterims.

„Dabar dar kalbėti, kad rengiamės diskutuoti apie tai, kaip taisysime dabar veikiančią sistemą, kurioje yra klaidų, nes nesurenkame, medicinos patikros lygis per aukštas-per žemas ir panašiai, tai yra ne visai adekvatu dabartinei situacijai“, – pirmadienį teigė K. Budrys.

Anot jo, reikia kalbėti apie kariuomenės modelį, kurį norime pasiekti, o ne žiūrėti, kas neveikia dabar.

„Kalbėkime apie modelį, kurį norime pasiekti, o ne žiūrėkime, kas neveikia dabartiniame, nes jo yra per mažai, pajėgos nesukomplektuojamos, šauktinių nepakviečiame tiek, kiek turime pakviesti. (...) Reikia užbaigti tą klausimą“, – pabrėžė jis.

2015 metais po Ukrainos Krymo aneksijos grąžinus dalinį šaukimą, į Lietuvos kariuomenę kasmet pakviečiama iki 4 tūkst. jaunuolių.

Krašto apsaugos ministerija šiemet vasarą pasiūlė pertvarkyti šaukimą, sudarant lankstesnes tarnybos sąlygas ir didinant karo pirevolininkų skaičių per metus iki maždaug 5 tūkstančių.

Prezidentas Gitanas Nausėda, valdantieji konservatoriai ir kai kurie kiti politikai ragina įvesti visuotinę tarnybą, tačiau ši idėja nesulaukia plataus palaikymo.

Visuotinio šaukimo rėmėjai sako, kad tokia karo prievolės sistema didintų ginklu ginti valstybę pasiruošusių piliečių skaičių ir mažintų nelygybę, bet kritikai teigia, jog prasmingiau investuoti į profesinės kariuomenės modernizaciją.

Kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys interviu BNS tvirtino, kad ateityje Lietuvai gali tekti koncentruotis į karininkų, o ne eilinių karių rezervo rengimą, todėl visuotinė tarnyba gali tapti nebeaktuali.

Pasak jo, esant visuotinei karo prievolei, jeigu būtų šaukiami tik pilnametystės sulaukę vyrai, jų skaičius siektų iki 7 tūkst. per metus.

Vado teigimu, tai būtų įmanoma, bet didesnių iššūkių tokiam sprendimui įgyvendinti kiltų ne dėl nepakankamai išvystytos infrastruktūros, o dėl šauktinių rengimo, nes Lietuvos kariuomenėje pritrūktų puskarininkų ir karininkų jiems apmokyti.