Šios Kaukazo kaimynės jau dešimtmečius konfliktuoja dėl Kalnų Karabacho regiono, kurį Azerbaidžanas susigrąžino po žaibiško puolimo prieš armėnų separatistus rugsėjį.

Abi šalys yra teigusios, kad taikos susitarimas galėtų būti pasirašytas iki metų pabaigos, tačiau taikos derybose, kuriose atskirai tarpininkauja Europos Sąjunga, JAV ir Rusija, padaryta tik nedidelė pažanga.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) trečiadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos panaikino strateginius Vašingtono ir Baku ryšius, ir pridūrė: „Mes nežinome, kodėl.“

„Jei Jungtinės Valstijos sako, kad mūsų santykiai nebebus tokie patys, tai reiškia, kad Vašingtonas pasitraukia iš tarpininkavimo Azerbaidžano ir Armėnijos taikos procese“, – pridūrė jis, teigdamas, kad pasikeitusi amerikiečių pozicija reikštų, jog Baku galėtų atkurti JAV vadovaujamas derybas.

Šie komentarai nuskambėjo tuo metu, kai JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas Jamesas O'Brienas (Džeimsas Obrajenas) turėjo atvykti į Baku į derybas, kurių tikslas, kaip nurodoma, yra stiprinti ryšius ir remti taiką tarp Azerbaidžano ir Armėnijos.

Azerbaidžanas atsisakė dalyvauti lapkričio 20 dieną Jungtinėse Valstijose planuotose derybose su Armėnija dėl, anot Baku, šališkos Vašingtono pozicijos.

J. O'Brienas praėjusį mėnesį sakė, kad dėl Azerbaidžano vykdytos Kalnų Karabacho atgavimo operacijos, dėl kurios dešimtys tūkstančių žmonių buvo priversti palikti savo namus, Vašingtonas nutraukė aukšto lygio kontaktus.

Spalį I. Aliyevas atsisakė dalyvauti Ispanijoje vykusiame derybų su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu raunde, motyvuodamas, jo tvirtinimu, šališka Prancūzijos pozicija.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) turėjo prisijungti prie Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles'io Michelio (Šarlio Mišelio) kaip tarpininkai šiose derybose.

Kol kas ES pastangos surengti naują derybų etapą nedavė jokios akivaizdžios pažangos.