Ir verkia, ir koneveikia

Darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Vytautas Ročys atviravo, kad tarp nubaustų darbdavių nemažą dalį sudaro Ukrainos piliečiai.

Jį labiausiai stebina tai, kad imdamiesi kurti verslą užsieniečiai nepasidomi mūsų šalies įstatymais ir patys prisipažįsta – mūsų Darbo kodekso būna nė nematę.

Jie nė nenutuokia, kaip reikia įdarbinti darbuotojus, kam apie tai pranešti, su kokiomis valdiškomis įstaigomis bendrauti.

Dažnas nori vystyti verslą, bet nenori paisyti mūsų šalies įstatymų.

„Neretai Darbo inspekcijos darbuotojus bando paveikti psichologiškai, kalba apie tai, kad nori pakelti mūsų šalies ekonomiką, kad atvyko iš karo siaubiamos šalies, kad jų šalyje nėra tokių suvaržymų ir jie dirba kur kas laisviau, liberaliau, o va, mes juos baudžiame. Tenka pasakyti tiesiai – išlygų nėra ir negali būti, kiekvienas kuriantis įmonę turi domėtis, kaip tai daroma šioje šalyje. Kai pradedame jiems aiškinti, ko jie neatliko, dažnai pamatome nesupratimo išraišką veiduose ir išgirstame priekaištą, esą tyčia norime juos bausti. Matome ir ašarų, išgirstame nepagrįstų priekaištų. Dažnas nori vystyti verslą, bet nenori paisyti mūsų šalies įstatymų“, – atvirai pasakojo V. Ročys, paaiškindamas, kad suvaržymai darbdaviams suteikia garantijų darbuotojams.

Vytautas Ročys. VRK nuotr.

Darbo inspekcijos atstovai rengia seminarus, ilgai ir detaliai aiškina įstatymų niuansus.

Tyrimas – po skundo

Minėdamas vieną dažniau pasitaikančių pažeidimų V. Ročys pasakojo apie apmokymus, kurie gali būti vykdomi tik oficialiai įdarbinus darbuotoją.

Mokymo laikas turi būti įskaičiuojamas į darbo laiką. Tiesa, darbo sutartyje gali būti apspręsta, kad dalį sumos už mokymus darbuotojas turėtų sumokėti pats, jei iš darbo išeina išdirbęs trumpiau nei dvejus metus.

Neretai įmonių vadovai surengia mokymus, už kuriuos pakviestiems žmonėms nemoka atlyginimo, iš grupės mokomų asmenų atsirenka tokius, kurie niekada jų neapskųs, o galiausiai apgauna ir tuos pačius atrinktuosius.

Tačiau, kol realiai nėra pažeisti įstatymai, o darbuotojas tik nujaučia, kad gali būti apgautas, tyrimui jokio pagrindo nėra.

Ukrainos piliečiai Lietuvoje yra įsteigę daug mažųjų bendrijų, darbuotojus vadina akcininkais, bet jų oficialiai neįdarbina, nors šie asmenys realiai dirba.

Fondai pažeidžia įstatymus

Šiuo metu Darbo inspekcijos Klaipėdos teritoriniame padalinyje tiriama net kelių labdaros fondų veikla. Panašių tyrimų turi ir Vilniaus padalinio darbuotojai.

Dažniausiai oficialiai deklaruojama, kad žmonės šiuose fonduose dirba neatlygintinai. Ne taip retai į gatves ir prie prekybos centrų siunčiami nepilnamečiai, jiems nurodoma rinkti labdarą.

Nors niekur nefiksuojama, žodžiu sutariama, kad nepilnamečiai už šį darbą kasdien gaus po 20 eurų. Tai yra nelegalaus įdarbinimo pavyzdžiai.

Darbo inspekcijos pareigūnai ne vieną tokio fondo steigėją jau nubaudė.

Pasakodamas apie užsieniečius, Lietuvoje kuriančius įmones, V. Ročys minėjo, kad neretai tokie darbdaviai pažeidžia ir migracijos, ir užimtumo įstatymus.

Negeba pasakyti, kas nutiko

Ukrainiečiai yra aktyvūs kovodami už savo, kaip darbuotojų teises. Jie aiškiai ir suprantamai formuluoja nepasitenkinimo esmę.

Darbo inspekcijos darbuotojai vis dažniau susiduria su mūsų šalyje dirbančiais azerbaidžaniečiais, kirgizais, tadžikais, gruzinais.

Sunkiausia yra padėti tiems, kurie nekalba nei angliškai, nei rusiškai.

„Labai vargstame su tokiais žmonėmis. Jie neretai atsiveda kokį vos kelis žodžius rusiškai mokantį tautietį, kuris nelabai gali padėti susikalbėti. Galbūt šie užsieniečiai turi rimtą pagrindą skųstis, bet tenka gerokai pavargti, kol išsiaiškiname, ko jie nori ir kokias aplinkybes liudija“, – pasakojo valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos padalinio vadovas.

V. Ročys tvirtino, kad dalis skundų būna nepagrįsti, kartais žmonės ateina įsikarščiavę dėl kokio nors darbdavio pasakymo ar sprendimo.

Tiesa, didesnioji skundų dalis tampa pagrindu pradėti tyrimą, kai žmonės negauna viso žodžiu suderėto atlygio, o išsakyti pažadai į darbo sutartį neįrašomi.

Nemaža dalis ukrainiečių skundžiasi patyrę skriaudą iš mūsiškių darbdavių ir didesnioji šių skundų dalis turi rimtą pagrindą. Įprastai skunduose rašoma apie neišmokėtą atlygį.