Pasak Lietuvos banko, galimybės prekybos vietoje atsiskaityti pasirinktu būdu pastaraisiais metais reikšmingai pagerėjo. Praėjusiais metais 68 proc. visų ir 67 proc. mokėjimo kortelę turinčių apklaustųjų teigė fizinėje prekybos vietoje nesusidūrę su sunkumais atsiskaityti pasirinktu būdu, o 2022 metais tarp turinčių mokėjimo kortelę respondentų tokių buvo 52 proc. Šiuos sunkumus dažniau patiria tie gyventojai, kurie pageidauja mokėti kortele, palyginti su norinčiaisiais mokėti grynaisiais pinigais: nepatogumų atsiskaityti mokėjimo kortele patyrė 85, o grynaisiais pinigais – 22 proc. su tokiomis situacijomis susidūrusių respondentų.

„Jeigu verslas sudarytų pirkėjams galimybę laisvai pasirinkti jiems priimtiną atsiskaitymo būdą, tai turėtų teigiamą įtaką verslo pajamoms. 2023 metais, negalėdami atsiskaityti jiems priimtinu būdu, prekės nenusipirko 5 proc. visų apklaustųjų, o toks verslas iš kiekvieno prarasto pirkėjo vidutiniškai negavo po 20 eurų pajamų. Galimai šiuos pinigus pirkėjas išleido toje prekybos vietoje, kuri priėmė jo pageidaujamą atsiskaitymo priemonę“, – išplatintame pranešime cituojama Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyriausioji ekonomistė Vaiva Petrylė.

Apklausos duomenimis, beveik 70 proc. respondentų teigiamai vertintų, jeigu visi prekybininkai privalėtų sudaryti pirkėjams sąlygas atsiskaityti ir grynaisiais, ir negrynaisiais pinigais.

Beveik du trečdaliai (63 proc.) respondentų atsiskaityti rinktųsi mokėjimo kortelėmis ir elektroniniais atsiskaitymo būdais. Pasirinkimas mokėti kortele arba išmaniuoju prietaisu dažnesnis augant mokėjimo sumai: mokėjimus iki 5 eurų taip norėtų atlikti 58, mokėjimus nuo 100 eurų – 75 proc. kortelę turinčių respondentų.

Apklausos duomenimis, grynųjų pinigų prieinamumas Lietuvoje yra pakankamas: bet kuri grynųjų pinigų pasiėmimo vieta 2023 metais atrodė sunkiai arba labai sunkiai pasiekiama vos 1 proc. mokėjimo sąskaitą turinčių apklaustųjų. Tam įtakos turėjo ir 100 bankomatų, 2022 metais įrengtų Lietuvos regionų gyvenamosiose vietovėse. Grynuosius pinigus iš savo mokėjimo sąskaitos reguliariai pasiima devyni iš dešimties sąskaitą turinčių respondentų, vidutinė per mėnesį išsigryninama suma yra 268 eurų.

Mokėjimo sąskaitą turi 90 proc. Lietuvos gyventojų, o internetine bankininkyste naudojasi devyni iš dešimties mokėjimo sąskaitą turinčių respondentų. Internetinė bankininkystė yra populiariausia vieta mokėjimo pavedimams atlikti ir įmokoms sumokėti. Per paskutines keturias savaites 88 proc. mokėjimo pavedimus atlikusių ir 83 proc. įmokas sumokėjusių gyventojų tai padarė naudodamiesi internetine bankininkyste.

Daugiau nei pusei vartotojų svarbiausias kriterijus renkantis jų dabartinį mokėjimo paslaugų teikėją buvo patogumas naudojantis jo paslaugomis nuotoliniu arba fiziniu būdu. Šį kriterijų nurodė 57 proc. vartotojų. 40 proc. apklaustųjų savo dabartinį mokėjimo paslaugų teikėją pasirinko dėl patogumo naudotis jo paslaugomis nuotoliniu, o 30 proc. – fiziniu būdu.

Gyventojams taip pat svarbi aplinkinių nuomonė ir paslaugų teikėjo patikimumas – į darbovietės arba studijų institucijos pasiūlymus atsižvelgė 21, į draugų ir šeimos narių patarimus – 20, į mokėjimo paslaugų teikėjo dydį ir žinomumą – taip pat 20 proc. respondentų. Galimybė atlikti momentinius mokėjimus arba mokėjimus pagal telefono numerį lėmė 15, mokėjimo paslaugų kaina – 12, o platus paslaugų spektras – 11 proc. apklaustųjų pasirinkimą.

Lietuvos banko užsakymu 2023 metų birželio–rugpjūčio mėnesiais apklausą atliko „Spinter tyrimai“. Apklausta 1 011 gyventojų.